Šiame straipsnyje nagrinėjami antstolių veiksmai vykdymo procese, kai susiduriama su hipoteka ar kitais reikalavimais, įskaitant teisminę praktiką ir įstatymų nuostatas, reglamentuojančias turto realizavimą ir išieškojimą.
Esminiai Suinteresuotų Asmenų Teisių Apsauga
Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu - nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija.
CK 6.394 Straipsnio 2 Dalies Taikymas
CK 6.394 straipsnio 2 dalimi pirmiausia siekiama užtikrinti nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą. Šio pirkimo-pardavimo sandorio šalys, naudodamosi sutarčių laisve, turi teisę susitarti dėl žemės sklypo dalies, kurią nekilnojamasis daiktas užima ir kuri būtina pirkėjui naudoti pagal paskirtį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra jau nurodęs, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyviosios. Taip pat šios suformuluotos nuostatos yra privatinės, o ne viešosios teisės normos. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šioje teisės normoje išvardytos konkrečios teisės, kuriomis vadovaujantis gali būti naudojamasi žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo aiškinti, kad taip yra apribotos asmenų teisės sudaryti kitokius sandorius dėl tarpusavio teisių nustatymo.
Taigi ši teisės norma aiškintina taip, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjas ir pardavėjas turi susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, bet nebūtinai tik šiame straipsnyje tiesiogiai įvardytais pagrindais, t. y. kad pirkėjas naudosis žemės sklypu nuosavybės, nuomos ar užstatymo teise.
Kartu antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų, todėl vykdymo procese CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į antstolio funkcijas bei vykdymo proceso specifiškumą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą.
Dėl to CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostata vykdymo procese siekiant užtikrinti pirkėjo interesų apsaugą gali būti taikoma tik tiek, kiek ji nustato antstoliui pareigą pateikti turimą informaciją apie žemės sklypą.
Be to, byloje išaiškinta, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kai hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jei išieškoma iš hipoteka įkeisto turto.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti šias CPK nustatytas turto realizavimo veiksmų sustabdymą įtvirtinančias teisės normas, nes šiuo atveju tik žemės sklypas buvo hipoteka įkeistas Nacionalinei Žemės Tarnybai.
Teismo Nutartis Civilinėje Byloje Nr. 2S-141-619/2016
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-141-619/2016 išnagrinėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas kreditoriaus AB „Swedbank“ skundas dėl antstolio R. V. veiksmų. Ginčo esmė buvo antstolio atsisakymas atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508.
Kreditorius AB „Swedbank“ teigė, kad vykdymo veiksmai buvo sustabdyti CPK 626 str. 2 d. 1 p., kadangi skolininkui priklausantis ir kreditoriaus naudai įkeistas turtas buvo areštuotas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau nepagrįstai buvo netaikytos CPK 626 str. 3 d. nuostatos.
Pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus skundą, panaikindamas antstolio patvarkymą. Teismas konstatavo, jog turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje negali būti vykdomas kol nebus įvykdytas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, kuris tenkinamas be eilės iš konkretaus įkeisto turto, į kurį yra apribotos nuosavybės teisės baudžiamojoje byloje.
Antstolis R. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, teigdamas, kad CPK 626 str. 2 d. 1 p. normoje įtvirtintas turto realizavimo privalomo stabdymo pagrindas, kuris nėra susietas su vykdymo išieškojimo eiliškumu.
Apeliacinis teismas atmetė antstolio atskirąjį skundą, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Teismas pažymėjo, jog CPK 626 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtinta, jog tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sistemiškai aiškinant CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir CPK 626 str. 3 d. nuostatas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus.
Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditorių ir įkaito turėtojų, kurių reikalavimai tenkintini be eilės, interesų gynimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Swedbank“ yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas pagal CPK 754 str. 1d. suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės.
Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju antstoliui nėra teisinio pagrindo stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo veiksmų vykdomoje byloje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.
CPK 746 Straipsnio Nuostatos
CPK 746 straipsnis reglamentuoja išieškojimo pagal įmonės hipotekos sandorį tvarką:
- Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį.
- Jeigu įkeisto turto vertė mažesnė negu įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų suma, įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto.
- Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto.
- Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi.
Šios nuostatos užtikrina, kad hipotekos kreditoriai būtų apsaugoti ir kad išieškojimo procesas būtų vykdomas efektyviai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių teises ir interesus.
Kaip gauti Europos vykdomąjį raštą (skolų išieškojimas)
tags: #antstolis #gali #realizuoti #hipoteka #kitu #reikalavimu