Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis.
Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų.
Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas.
Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą.
Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.
Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose.
Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą.
Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką.
Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų.
Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai.
Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas.
Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Praktiniai prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo pavyzdžiai
Teismų praktika
Civilinė byla Nr. e2S-1161-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00748-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.26; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir N. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G., uždaroji akcinė bendrovė „Prolain“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, n u s t a t ė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai G. M. ir N. M. prašė panaikinti antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-51-8854, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/01032, ir paskirti pakartotinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir vertinimą.
Antstolė 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-51-10322 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, jog antstolė I. G. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0051/19/01032, Nr. 0051/19/01033 ir Nr. 0051/19/01034 dėl skolų išieškojimo iš skolininko N. M..
2016 m. sausio 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-90 areštuotas skolininkui N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Antstolė, vadovaudamasi ekspertizės aktu Nr. MŽ20/06-149, 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-20-51-8854 žemės sklypą įkainojo 19 560 Eur.
Teismas nurodė, jog pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Teismas pažymėjo, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertintojo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų - vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Teismas konstatavo, jog pareiškėjų argumentai dėl neobjektyvaus žemės sklypo įvertinimo ir netinkamos jo vertės nustatymo, nes, pareiškėjų teigimu, turto vertintoja vertinamo žemės sklypo tinkamai neapžiūrėjo, neatsižvelgė į tai, kad sklypo dalyje yra (duomenys neskelbtini) upės senvagė, sklypo dalis pelkėta, apaugusi krūmynais, nepagrįsti.
Teismas nustatė, jog pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertinimą atliko UAB „Aireda“ turto vertintoja R. K., ekspertizės akte Nr. MŽ20/06-149 aprašyta žemės sklypo charakteristika, nurodyta, jog vertinamo žemės sklypo ploto dalį (0,1500 ha) sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas.
Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, kad atliekant žemės sklypo vertinimą nebuvo atsižvelgta į vertinamo žemės sklypo savybes.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų teiginiai, kad 1,5 ha žemės sklypo dalis yra visiškai netinkama jokiai veiklai, deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, o turto apžiūros metu vertintoja tokių aplinkybių nefiksavo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai G. M. ir N. M. (apeliantai) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir paskirti pakartotinę turto apžiūrą ir ekspertizę.
Nurodo, jog turto vertintoja R. K. 2020 m. gegužės 29 d. tinkamai neapžiūrėjo viso žemės sklypo, nuo pagrindinio kelio į žemės sklypą įėjo vos 10 metrų ir tik vieną kartą jį nufotografavo, atsisakė apžiūrėti visą sklypą, nors sklypas eina į pakalnę ir nuo kelio (vertintojos buvimo vietos) nematyti, kad toliau yra 1,50 ha žemės sklypo dalis, visiškai netinkama jokiai veiklai.
Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad turto vertintoja pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatų dėl turto apžiūros metu atliekamo apžiūrimo turto fiksavimo nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje reikalavimus, nevertino atlikto turto vertinimo atitikties Metodikos 35.1 punkto nuostatoms.
Netinkamas žemės sklypo apžiūrėjimas turėjo įtakos nustatant nepagrįstai didelę kainą.
Šiuos teiginius įrodo ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys, pagal kuriuos vidutinė žemės sklypo vertė yra 8 150 Eur, t. y. daugiau nei du kartus mažesnė nei nustatyta ekspertizės aktu.
Vidutinės rinkos vertės nustatymo data masinio vertinimo būdu yra 2020 m. liepos 7 d.
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „Prolain“ apeliantų atskirojo skundo prašo netenkinti.
Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ekspertizės aktą, ekspertas, nustatydamas vertinamo turto vertę, įvertino, kad žemės sklypo ploto dalį (0,1500 ha) sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas.
Turto vertinimo ekspertizės prieduose yra turto vertintojo deklaracija apie vertinimo atitiktį ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimams.
Jokių priešingų įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl jų argumentai dėl netinkamo sklypo įvertinimo nepagrįsti.
Pažymi, jog pareiškėjų nurodyta VĮ Registrų centro nustatyta sklypo vertė (8 150 Eur) nustatyta masinio vertinimo būdu ir neatitinka realios turto rinkos kainos.
Turto arešto aktu areštuoto turto vertė nebuvo nustatyta, nesant jokių objektyvių duomenų apie areštuoto turto rinkos vertę buvo paskirta ekspertizė.
Pažymi, jog pareiškėjai neginčijo patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė.
Nurodo, jog nors pareiškėjai skundžia eksperto nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, tačiau nepateikė jokių teisine galia ekspertizės išvadai prilygstančių įrodymų apie kitokią areštuoto turto rinkos vertę.
Nurodo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika nenustato specialiųjų reikalavimų fotonuotraukų kokybei, vertinamo objekto fotofiksaciją kompetentingas atlikti turto vertintojas.
Nurodo, jog pagal Metodikos nuostatas esminis reikalavimas yra įvertinti daikto savybes, o ekspertizės akte tai ir padaryta.
Pažymi, jog pareiškėjų reikalavimas skirti pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir vertinimą nenagrinėtinas teismo, nes areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas yra priskirtas antstolio kompetencijai (CPK 681straipsnio 1 dalis).
Teismo konstatuojamos aplinkybės
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė I. G. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0051/19/01032, Nr. 0051/19/01033 ir Nr. 0051/19/01034 dėl skolų išieškojimo iš skolininko N. M..
2016 m. sausio 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-90 areštuotas skolininkui N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 60-65).
2020 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-20-51-6457 paskirta ekspertizė (turto vertinimas) areštuoto turto rinkos vertei nustatyti (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 50-51, 73).
Antstolė, vadovaudamasi ekspertizės aktu Nr. MŽ20/06-149 (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 79-108), ginčijamu 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-20-51-8854 žemės sklypą įkainojo 19 560 Eur (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 117).
Apeliantai nesutinka su nustatyta sklypo verte, mano, kad vertinimas atliktas netinkamai, todėl sklypo vertė nustatyta nepagrįstai didelė, ir siekia, kad būtų atlikta pakartotinė ekspertizė.
Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinta, kad, skirdamas ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti.
Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis).
CPK 682 straipsnio 6 dalis nurodo, jog ekspertizė atliekama pagal bendrąsias kodekso taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis.
Nors turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto rinkos vertės nustatymo dalyku ir civiliniame procese remiamasi tais pačiais turto rinko vertės nustatymo metodais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė netapatintina su turto vertinimo ataskaita.
Tai reiškia, jog vykdymo procese paskirtai turto vertinimo ekspertizei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir jo pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika tiesiogiai netaikytini.
2020 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-20-51-6457 paskirta ekspertizė (turto vertinimas) areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę (turto vertinimą) pavesta atlikti turto vertinimo įstaigai UAB „Aireda“ (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 50-51, 73).
Iš ekspertizės akto Nr. MŽ20/06-149 (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 79-108) matyti, jog ekspertizės objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo data - 2020 m. birželio 1 d.
Vertinimą atliko nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turinti turto vertintoja R. K., kuri 2020 m. birželio 1 d. apžiūrėjo turtą, užfiksavo žemės sklypą fotonuotraukose, priešingai, nei teigia apeliantai, fotonuotraukų ne viena, o dešimt, sklypas jose užfiksuotas iš įvairių pusių ir vietų, taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti Metodikos 35.1 punkto nuostatų neatitikimą.
Iš ekspertizės akto matyti, kad vertinant sklypą atsižvelgta į sklypo buvimo vietos socialinius ir ekonominius veiksnius, turto rinkos konjunktūrą, turto teisinį režimą, plėtros ir alternatyvaus panaudojimo galimybes, t. y. nustatyta, kad geriausias panaudojimas žemės ūkio paskirčiai, alternatyvus panaudojimas ekonomiškai nenaudingas, atsižvelgta į naudojimo sąlygas, nustatyta, kad teritorija neužstatyta, kaimynystėje miškas, žemės ūkio paskirties sklypai, vietovė pelkėta, privažiavimas iki sklypo asfaltuotas, nustatyta sklypo būklė - vidutinė dalis raisto, dalis pieva, nustatyta, kad iš 4,900 ha sklypo 4,7500 ha dalis sudaro žemės ūkio naudmenų plotą, 0,1500 ha - vandens telkinių plotą, 1,9500 ha - nusausintos pievos plotą, sklypas daugiakampis, reljefas lygus, sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, našumo balas 28,10.
Taikydama lyginamąjį, išlaidų (kaštų) ir pajamų metodus vertintoja nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 19 560 Eur.
Ekspertizės aktas itin išsamus, detaliai pagrįstas lyginamojo išlaidų (kaštų) ir pajamų metodo taikymas, vertintojos atlikti veiksmai ir jų eiga, naudoti duomenys, atlikti skaičiavimai ir padarytos išvados.
Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamiesi tik VĮ Registrų centro nurodyto panašaus turto verte, kai vidutinė turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu.
Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertintos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas.
Vertindamas vykdomųjų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantai jų nepateikė, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos ar kad rinkos kaina nustatyta netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus.
Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės.
Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta turto vertintojos, pagrįsta ekspertizės akto išvadomis, todėl sutiktina su antstolės pozicija, jog pakartotinės ekspertizės byloje skirti nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
tags: #antstole #netinkamai #ivertino #turta