Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje: kas keičiasi ir ko tikėtis?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Taigi ko tikėtis kitąmet?

Naujas NT mokestis gali būti aktualus tiems, kieno gyvenamasis būstas yra vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų ir kurie turi daugiau nei tik vieną gyvenamąjį būstą. Be to, nauja tvarka palies ir emigravusius iš Lietuvos, jei jie šalyje turi NT. Pavyzdžiui, emigrantai, turintys NT Lietuvoje, bet jame neregistravę savo gyvenamosios vietos, mokestį turės mokėti pagal bendrąją tvarką. Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad daug kam naują prievolę mokėti NT mokestį lems tai, ar patalpos yra laikytinos pagrindiniu gyvenamuoju būstu. „Jei gyvenamoji vieta gyvenamajame pastate (patalpose) nėra deklaruojama, tai toks turtas nebus laikytinas pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir bus apmokestinamas taikant progresinius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus“, - komentavo VMI.

Pagrindiniai NT mokesčio pokyčiai nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja NT apmokestinimo tvarka. Pagal naują tvarką bus išskiriamas gyvenamojo (pagrindinio) būsto ir kitų NT objektų apmokestinimas. Pavyzdžiui, NT kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bus apmokestinamas tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų (mokestis skaičiuojamas už vertę, viršijančią šią sumą). Tai reiškia, kad nemažai žmonių, kurie turi vienintelį būstą, NT mokesčio nemokės. Visgi visas kitas NT bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. mokestinės vertės. Dėl to naujai mokestį gali tekti mokėti tiems, kas turi ne tik vieną gyvenamą būtą ar namą, bet ir daugiau NT.

Štai kaip atrodys nauji tarifai:

  • Kai bendra tokio NT mokestinė vertė viršys 50 tūkst. eurų, tačiau bus mažesnė už 200 tūkst. eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokestinis tarifas.
  • Jei ši vertė viršys 200 tūkst. eurų, tačiau neviršys 400 tūkst. eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokestinis tarifas.
  • Bendrai mokestinei vertei viršijant 400 tūkst. eurų, tačiau neperkopiant 600 tūkst. eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokestinis tarifas.
  • Mokestinei vertei esant nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų ribose, bus taikomas 0,8 proc. tarifas.
  • Galiausiai, NT objektams, kurių mokestinė vertė viršys 1 mln. eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.

Pavyzdžiui, gyventojas turi butą Vilniuje ir sodybą už miesto ribų. Savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs bute, kurio mokestinė vertė yra 250 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad už šį NT objektą mokesčio mokėti nereikės. Visgi už sodybą teks mokėti. Pavyzdžiui, jo turimos sodybos mokestinė vertė siekia 80 tūkst. eurų, todėl ji bus apmokestinta 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 60 eurų NT mokestį ((80 000 - 50 000) * 0,2 proc.).

Visgi yra labai daug gyventojų, kuriems mokestis už nepagrindinį NT sieks vos kelis eurus. Pavyzdžiui, jei žmogus turi antrą butą, kurio mokestinė vertė yra 54 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam teks mokėti vos 8 eurus ((54 000 - 50 000) x 0,2 proc.). Pagal priimtą įstatymą mokestį reikės mokėti tik tuo atveju, jeigu mokėtina mokesčio suma bus 5 eurai ar daugiau (mažesnės sumos mokėti nereikės).

Kaip sužinoti, kiek reikės susimokėti?

Norint sužinoti kokio dydžio mokesčiai laukia nuo ateinančių metų, pirmiausia reikia sužinoti savo turimo NT objekto mokestinę vertę, kurią galima sužinoti naudojantis Registrų centro svetaine. Tam reikia išsiaiškinti unikalų NT objekto numerį, kuris yra suteikiamas kiekvienam registruotam objektui. Šį numerį galima sužinoti suvedus savo NT objekto adresą Registrų centro svetainėje. Vėliau įvedus šį numerį galima sužinoti ir savo NT objekto mokestinę vertę.

Sužinojus savo turimo NT vertę galima apskaičiuoti ir mokesčio dydį. Skaičiavimo formulė: (NT mokestinė vertė - Neapmokestinamasis dydis) * mokestinis tarifas. Pavyzdžiui, namo, kuriame žmogus nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos vertė, siekia 180 tūkst. eurų, todėl jis bus apmokestintas 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 260 eurų NT mokestį ((180 000 - 50 000) * 0,2 proc.).

Registrų centro duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra 100,8 tūkst. butų ir 45,1 tūkst. gyvenamųjų namų, kuriuose joks asmuo nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir kurių mokestinė vertė nuo kitų metų viršys 50 tūkst. eurų. Tokių butų, viršijančių dabartinę neapmokestinamą 150 tūkst. eurų ribą, visoje šalyje yra 17,6 tūkst., gyvenamųjų namų - 24,9 tūkstančio. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad po pakeitimų įsigaliojimo mokestį teks mokėti už 83,2 tūkst. butus, ir už 20,2 tūkst. namų, už kuriuos iki šiol jis nebuvo mokamas.

Pateikiami trys NT mokesčio pavyzdžiai, iliustruojantys naujus siūlymus:

NT vertė Savivaldybė Mokestis dabar Mokestis pagal naują tvarką (vienam asmeniui) Mokestis pagal naują tvarką (sutuoktiniams)
60,6 tūkst. Eur Vilniaus m. sav. (mediana) 0 Eur 81 Eur per metus 41 Eur per metus
112 tūkst. Eur Neringos sav. (mediana) 0 Eur 184 Eur 144 Eur
550 tūkst. Eur Daug NT objektų 3,8 tūkst. Eur 4 tūkst. Eur 1,8 tūkst. Eur

Be to, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. eurų.

Kada mokėti NT mokestį?

  • Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
  • Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

NT mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  • neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  • neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų

Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.

Pataria, kaip elgtis naujiems mokėtojams

„Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, „grindys“ 1 asmeniui yra 150 tūkst. eurų, o 2 asmenims - 200 tūkst. Nuo sausio pagrindinio būsto ribos sieks 450 tūkst. eurų 1 asmeniui ir 900 tūkst. eurų 2 asmenims. Anot jos, tai lems, kad NT mokestį mokėti turės kur kas mažiau žmonių ir pinigų.

U. Žiogelė pažymėjo, kad „nepasiseks“ tik tiems, kurie turi daugiau nei 1 būstą, kurio vertė yra didesnė nei 50 tūkst. eurų. Visgi analitikė gyventojus ragina neišsigąsti, nes tokiems NT objektams bus taikomas tik 0,2 proc. tarifas, todėl mokėtina suma daugeliui nesukels didelių nepatogumų.

„Citus“ NT analitikė naujiems NT mokesčio mokėtojams pataria pirmiausia tvarkingai mokėti numatytą tarifą. Anot jos, tokiems žmonėms taip pat gali būti naudinga įsivertinti, ar turimą NT vertėtų įdarbinti arba deklaruoti jame gyvenamąją vietą.

Ji pastebi, kad turint daugiau turto, kuris atneša pajamas, bet nėra pirmasis - jaudintis nereikėtų, nes mokestį amortizuos gaunamos pajamos.

Būsto rinkai reikšmingų pokyčių nenumato „Citus“ NT analitikė pastebi, kad artėjantys pokyčiai NT rinkai yra džiugūs ir nepanašu, kad turės reikšmingos įtakos būsto rinkai, nes mokančiųjų mokestį galutiniame rezultate sumažės.

Visgi klausimus ir nerimą, anot jos, kelia antrojo būsto apmokestinimas, aktualus investuotojams, pirkusiems būstus nuomai. Nepaisant to, kad didelės įtakos nuomos kainoms šie pokyčiai greičiausiai nepadarys, tačiau tai gali atšaldyti žmonių norą įsigyti atostogų, poilsio paskirties būstus.

Visgi U. Žiogelė atkreipė dėmesį, kad bendrai, numatyti NT mokesčio pokyčiai šiek tiek kelia nerimą, nes neatitinka pagrindinių numatytų tikslų. Pirmiausia, anot analitikės, šie pokyčiai nenumato visuotinumo, kuris užtikrina, kad būtų įtraukta kuo daugiau žmonių, tačiau su mažesne našta.

Kitos svarbios NT mokesčio taisyklės

Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.

  • Vienerių metų panaudojimo lengvata - jei deklaracija truko < 2 m., bet gautas pelnas per 12 mėn.
  • Svarbus aspektas - deklaracija turi atitikti realybę.

Finansų ministerijos paruoštoje pirminėje mokesčių pertvarkoje paskaičiuota, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų. Neapmokestinamasis dydis būtų mažinamas nuo 150 000 Eur iki 20 000 Eur ir kiekvienam gyventojui (bendraturčiui) būtų taikomas atskirai. Papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.

Tačiau Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė pažymėjo, kad paskutinį kartą mokestinis NT vertinimas buvo atliktas 2021 metais, o atlikus naują vertinimą, būsto vertės gali smarkiai išaugti.

tags: #antro #buto #apmokestinimas