Jau ne pirmus metus namų atnaujinimo programos laikomos vienu didžiausių šalies prioritetinių projektų. Tačiau į restauracijos ir renovacijos procesus reikia žvelgti plačiau, galvoti ne tik apie tokius dalykus, kaip namo apšiltinimas, bet ir atsižvelgti į socialinius bei kultūrinius aspektus.
Ką daryti su senais pastatais? Kartais jie net ir praradę išdidumą mums pasakoja senas istorijas, o kartais patys tampa priminimu. Tačiau ko reikia, kad renovuoti statiniai sugrįžtų į visuomenės gyvenimą su visu turimu potencialu?
Šių atsakymų ieškota birželio 6 dieną vykusioje „Structum“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotoje konferencijoje „Antras gyvenimas - naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija“.
Konferencijos "Antras gyvenimas - naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija" įžvalgos
2019 m. birželio 6 d. vykusioje konferencijoje diskutuota, ką daryti su senais pastatais, ar jie verti antro gyvenimo, dar vienos galimybės. Konferenciją rengė architektūros ir interjero dizaino platforma „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
Architektas A. Sasnauskas tikras - didžiausia klaida būtų saugoti pastatą tik dėl to, kad jis senas. Įdomias erdves ir vertingus elementus būtina prikelti antram gyvenimui, ypač turint omenyje, kad seni pastatai dažniausiai padiktuoja ir įdomius sprendimus. Kuo daugiau senų ir originalių elementų pritaikoma pastato interjere, tuo mažiau jis tampa tradiciškas ir tuo didesnę vertę įgauna.
Architektų požiūris į restauraciją ir renovaciją
- Aurimas Sasnauskas (A2SM): Seni pastatai dažnai padiktuoja įdomius sprendimus, todėl vertingus elementus būtina prikelti antram gyvenimui.
- Kamilė Lodaitė („G. Natkevičius ir partneriai“): Rekonstruojant svarbu ne tik atkurti funkciją, bet ir įkvėpti naują dvasią. Kurti istorinėje aplinkoje gerokai įdomiau nei plyname lauke.
- Paul Arsene („JDS Architects Brussels“): Istorija ne riboja architektus, bet siūlo idėjas ir įkvepia, o „nauja“ ir „senoji“ architektūra yra dvi tos pačios monetos pusės.
Architektė K. Lodaitė atskleidžia: ji su kolegomis yra išsikėlę uždavinį istorinėje terpėje rekonstruoti pastatus taip, kad jie įgautų visiškai naują funkciją, kitą dvasią, penktąją dimensiją.
Garsiosios architektų studijos „JDS Architects Brussels“ atstovas Paul Arsene pabrėžia, kad praėjusiais metais jų studija rekomendavo rekonstruoti visus 100 % senų pastatų. Senieji pastatai sudaro 40-60 % statybos pramonės sugeneruojamo anglies kiekio ir noras paisyti šios jau padarytos žalos bei ją ištaisyti rodo, kad prasidėjo persiorientavimo era.
Architektas pabrėžia, kad šiuo metu mes negalime sau leisti kurti projektų, kurių tiesiog nereikia, nes viskas veikia aplinką. Pasiekėme tašką, kai visa energija turi būti nukreipta į išlikimą.
Sėkmingi renovacijos pavyzdžiai Lietuvoje
Turime puikių renovacijos pavyzdžių, tokių kaip „Vilnius Tech Park“ ar Kauno kareivinių miestelis. Tai antram kvėpavimui prikelti statiniai, kurie net ir po renovacijos išlaikė savo autentiką. Gaila, kad daugelis pamiršome Kauno centrinio pašto istoriją. Šis ir daugelis kitų statinių verti būti išsaugoti dėl turtingos istorijos ir architektūrinio paveldo.
Vilnius Tech Park
Vienas iš A2SM įkūrėjų, architektas Aurimas Sasnauskas konferencijos dalyviams papasakojo apie „Vilnius Tech Park“ renovaciją. Tai projektas, apėmęs 10 tūkst. XVIII amžiuje Sapiega šioje teritorijoje formavo barokinį parką, o XVIII amžiaus pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje rūmai buvo perimti ir paversti ligonine.
2014 m. Vilniaus savivaldybė nusprendė perkelti ligoninę, o šiuos pastatus už simbolinę kainą išnuomoti verslui. Sasnauskas prisiminė, kad vienintelė intervencija į šį pastatų kompleksą buvo konferencijų priestatas. Taigi, išsaugota vidinių kiemų struktūra. Visos erdvės pritaikytos naujoms funkcijoms: baras, kavinė, konferencijų erdvės, bendradarbystės erdvės. Vienas iš įdomiausių sprendimų - surinkti senus, įdomius elementus, juos restauruoti ir pritaikyti naujoms funkcijoms.
Kauno kareivinių miestelis
„G. Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė konferencijoje pasakojo apie istorinio Kauno kareivinių komplekso revitalizaciją. Kauno kareivinių miestelis yra įsikūręs Žemųjų Šančių teritorijoje. Ši teritorija saugoma kaip paveldas.
Kaip pasakoja K. Lodaitė, architektų komanda, atvykusi pirmą kartą apžiūrėti objekto, rado užkaltus langus, byrėti pradėjusius pastatus, dalis plytų buvo dažytos, nes, matyt, jas bandyta saugoti, tačiau nesėkmingai, stogai - kritinės būklės. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių buvo architektų bendradarbiavimas su paveldosaugininkais. Projekto tvarkybos projektą rengė specialistai, kurie žinojo, ką išsaugoti, kurioje vietoje iškirsti angas.
Projektas išskirtinis ir dėl funkcinės įvairovės: administraciniai pastatai, prekybos centras, darželis, gyvenamieji namai, sporto klubas. Ruošiantis šiai konferencijai, manęs paklausė, ką lengviau projektuoti - seną ar naują. Ir vienareikšmiškai senų pastatų rekonstrukcija tave įpareigoja žaisti jau sukurtomis taisyklėmis, bet už tai rezultatas yra dvasia, kurios niekada neturės naujos statybos pastatas“, - sakė K. Lodaitė.
Technologiniai sprendimai renovacijoje
Bendrovės „Hydro Building Systems“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius atkreipė dėmesį į tai, kad renovacijos tikslai kiekvienam iš mūsų gali skirtis. Pastato gyvavimo ciklams sunaudojama apie 40 proc. pasaulio energijos. Jeigu teisingai suprojektuosime pastatus, pavyks sutaupyti 20 proc. energijos.
Nuo 2030 m. naujai statomi statiniai turės būti su nuliniu energijos sunaudojimu, o 2050 m. absoliučiai visi statiniai turės nenaudoti energijos. „Renovuodami turime surasti vėsinimo, šildymo, dirbtinio apšvietimo sprendinius, sumažinant išlaidas. Jau dabar matome, kad šešėliavimas pagerina patalpų mikroklimatą, tiesiog įrengiant apsauginius saulės ekranus.
Bendrovės „Technonicol“ vadovas Justas Razmus džiaugėsi, kad visi konferencijos pranešėjai ir dalyviai dalijosi mintimis ne apie atskiras galimybes, o sisteminius sprendinius. Statybinės sistemos kuriamos laboratorijose, mokslo centruose ir tai užtikrina svarbų aspektą renovacijoje.
„Technonicol“ vadovas pasakoja, kad rinkoje įmonė yra jau 25 metus. Turi 18 mokslo centrų visame pasaulyje. Dirba 90 šalių ir turi daugiau nei 100 patikimų statybinių sprendimų pamatams, fasadams ir stogams. J. Razmus konferencijoje daugiausia dėmesio skyrė stogams. „Technonicol“ kuria produktus, kurie leidžia pasiekti norimus rezultatus.
tags: #antras #gyvenimas #naujas #gyvenimas #restauracija #renovacija