Apytalaukio Dvaro Sodybos Istorija: Nuo Įkūrimo Iki Šių Dienų

Apytalaukio dvaras - vienas vertingiausių Kėdainių rajono istorijos paminklų, kuriam pagaliau sužibo viltis būti prikeltam naujam gyvenimui. Apleistas, avarinės būklės Apytalaukio dvaras jau ne vienerius metus buvo tapęs galvos skausmu Kėdainių rajono savivaldybei.

Apytalaukio dvaras. Šaltinis: Vikipedija

Apytalaukio Dvaro Istorija

Apytalaukis - viena seniausių vidurio Lietuvos gyvenviečių, kurios pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1371 m. XV amžiuje spėjama, čia buvus didelio dvaro su gyvenamuoju ir ūkiniu sektoriumi, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė. Nuo XV a. minimas Apytalaukio dvaras, nuo XVII a. mūriniai dvaro rūmai statyti XIX a. viduryje, vėliau rekonstruoti, turi neorenesansinio stiliaus bruožų.

Žinoma, kad 1587 m. Apytalaukio dvaras priklausė Kauno pavieto žemininkui Petrui Šiukštai, fundavusiam pirmosios medinės katalikiškos bažnyčios Apytalaukyje statybą. Po jo mirties Apytalaukis atiteko vyriausiajam sūnui Petrui Šiukštai - Žemaičių žemės teisėjui, Ariogalos tijūnui, karališkajam sekretoriui, kuris atstovavo pavieto bajorams sprendžiant svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Lenkijos - Lietuvos valstybės reikalus. Su jo vardu siejamas pirminis Apytalaukio mūrinės dvaro sodybos raidos etapas, jėzuitų mūrinės bažnyčios statybos fundacija Apytalaukyje.

Po Petro Šiukštos mirties dvarą paveldėjo brolis Kristupas Šiukšta, vėliau - jo sūnus Adomas Šiukšta. Šiukštų giminei Apytalaukio dvaro sodyba priklausė 175 metus. Apie 1756 m. Apytalaukio dvarą iš Šiukštų nupirko Plungės seniūnas Jokūbas - Ignas Karpis, su kurio vardu sietina barokinė dvaro rūmų rekonstrukcija. Karpių giminės rankose Apytalaukio dvaro sodyba išbuvo iki 1809 m., o tada testamentu užrašyta Igno Karpio seseriai Joanai Karpytei (1777-1816) - Mykolo Tiškevičiaus (1761-1813) žmonai. Tiškevičiams dvaras priklausė maždaug iki 1838-1840 m.

Žinoma, kad jau XVIII a. dalis Apytalaukio dvaro žemių, tarp jų ir vad. „palivarkas“ priklausė Zabielų giminei. XIX a. vid. visas Apytalaukio dvaras atiteko broliams Karoliui (g. 1809) ir Juozapui Zabieloms, Anupro Zabielos ir Kristinos de Vossberg sūnums. Karolis Zabiela persikėlė gyventi į naujai įsigytą Apytalaukio dvarą, jam valdant vyko pirmoji dvaro sodybos rekonstrukcija. Po tėvo mirties dvarą paveldėjo sūnus Henrikas. Vedęs Jadvygą Komaraitę iš Baisogalos, susilaukė dviejų sūnų: Vladislavo (gim. 1865 m.) ir Karolio (gim. 1867 m.). Karolis Zabiela nuolatine savo rezidencija pasirinko Apytalaukį ir 1880 m. pradėjo II dvaro sodybos rekonstrukciją, užtrukusią iki XX a. pr.

Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo. Vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, buvo nusavintos dvaro žemės, palikta 13 ha sodybai su parku ir 80 ha dirbamosios žemės. Dvaro sodyba nacionalizuota 1940 m. Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo vokiečių kariuomenės užimti, o beatsitraukiant sprogdinti. Po sprogimo išliko 1/3 pastato dalis.

1948 m. dvaro sodyba paskirta Invalidų namams, 1951-1952 m. atstatytas rūmų pastatas. Globos namų pavadinimas ir priklausomybė buvo ne kartą keičiami, jie Apytalaukyje veikė beveik 60 metų, o 2007 m. Dvaras silpnėjo tarpukariu, per karą dalis rūmų susprogdinta, sovietmečiu čia veikė globos namai.

Dvaro Gaivinimo Perspektyvos

Neseniai rajono savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį su viešosios įstaigos (VšĮ) „Apytalaukis“ vadove Rimute Škudiene. Sutvarkyti šiuo metu apleistą, laiko ir piktavalių žmonių niokojamą dvaro kompleksą ryžosi verslininkė iš Kauno Rimutė Škudienė. VšĮ „Apytalaukis“ perduoti septyni dvaro sodybos pastatai, iš kurių penki yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai - rūmai, bokštas, šunidė ir du kumetynai. Istorinį Apytalaukio dvaro sodybos ansamblį sutvarkyti pasiryžusi kaunietė verslininkė R. Škudienė - neblogai žinoma ir Kėdainių rajone. Jos iniciatyva Josvainių seniūnijoje, Maleikonių kaime iškilo įspūdingas statinys - dvaru praminti 1,1 tūkst.

Pradžioje planuota dvarą kapitaliai suremontuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Buvo parengtas techninis istorinio komplekso sutvarkymo projektas, paskaičiuota, jog darbai kainuos apie 10 mln. Tačiau Europos Sąjungos paramą skirstančios institucijos sutiko atseikėti tik pusę reikalingos sumos, o likusios 5 mln. Ieškant lėšų dvaro sutvarkymui nutarta pritraukti privatų kapitalą, su Vilniuje registruota bendrove „Investicinių projektų vystymas“ buvo pasirašyta koncesijos sutartis. Bendrovė apsiėmė sutvarkyti dvarą investuojant 5 mln. litų nuosavo kapitalo ir įgijo teisę jį valdyti 25 metus.

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis įsitikinęs, kad atsiradus investuotojui, dvaras būtų išgelbėtas nuo nykimo. „Mūsų nuomone, atsiradus privačiam investuotojui dvaras būtų išgelbėtas nuo nykimo, jis būtų tinkamai tvarkomas ir įveiklintas. Turime ne vieną pavyzdį, kaip dvarų šeimininkai gaivina ir tinkamai prižiūri dvarus, tad matome tik naudą, jei dvaras būtų privatizuotas“, - BNS nurodė V. Kėdainių meras Valentinas Tamulis. „Sulaukėme susidomėjusių asmenų, kurie teiravosi apie galimybes dvarą privatizuoti ir jį įveiklinti“, - pranešė V. Komisija taip pat BNS nurodė, kad birželio 27-ąją svarstys situaciją dėl buvusių dvarų sodybų išbraukimo iš neprivatizuojamų dvarų sąrašo.

Kiek lėšų prireiks Apytalaukio dvaro sodybos atstatymui, verslininkė sakė tiksliai nežinanti, preliminariai skaičiuojant darbų kainos prasideda nuo 2 mln. „Džiaugiamės perėmę Apytalaukio dvarą. Mums svarbu kuo skubiau pradėti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus. Todėl šie metai nusimato ypač darbingi. Būtina pašalinti daugelį avarinių grėsmių, sutvirtinti dvaro pamatus ir sienas. Ateityje dvarą norime pritaikyti kultūrinei ir edukacinei veiklai. Manome, kad Apytalaukio dvaras trauks vietinius gyventojus ir turistus“, - kalbėjo S.

Apytalaukio dvaras. Šaltinis: Krastotvarka.lt

Apytalaukio dvaras ir parkas įsikūręs už 5 kilometrų į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio intako Alkupio.

Kiti dvarai Kėdainių rajone

Šetenių - Česlovo Milošo gimtinės - kaimyninių dvarų sodybų, t.y. Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarų sodybų istorinė raida, atskleidžiami pagrindiniai kultūros, architektūros, genealogijos bruožai ir tarpusavio ryšiai. Visi dvarai yra įkurti prie pagrindinių kelių Kėdainiai - Krekenava, Kėdainiai - Panevėžys patogioje vietoje. Mišraus plano parkas su geometriškai sutvarkyta parterine dalimi ir peizažiniu komponavimu toliau nuo rūmų yra bendras visus dvaro ansamblius vienijantis bruožas. Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarams daugiau būdingi klasicistiniai sodybų planavimo principai, o Apytalaukio sodybos planavimas yra laisvesnis, labiau peizažinis. Apytalaukis, Lančiūnava ir Sirutiškis yra istorizmo sodybos, kuriose atsispindi itališkojo ar šiaurietiškojo neorenesanso, neoklasicizmo bruožai. Sirutiškio dvaro rūmai yra originalūs ir saviti, išsiskiriantys asimetrišku planu ir fasadais, secesinių formų Belvederiu. Didelių, produktyvių ūkių, gausiai apstatytų ūkiniais trobesiais, kuriuose atsiskleidžia viduramžių retrospektyvinės architektūros formos, būta visuose dvaruose. Rūmai buvo projektuojami sekant geriausiais Vakarų Europos pavyzdžiais iš Lenkijos atvykusių architektų. Rūmų patalpos puoštos skulptūros, tapybos, taikomosios dailės kūriniais, o dvaro aplinka tvarkyta vakarietiškais principais. Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarai daugiausia buvo susiję su Zabielų, Tiškevičių giminėmis. Šie dvarai buvo svarbūs lokalinės ir kosmopolitinės kultūros centrai.

Tikimasi, kad Apytalaukio dvaro sodybos atgaivinimas ne tik išsaugos svarbų kultūros paveldo objektą, bet ir pritrauks turistus bei vietinius gyventojus, paversdamas dvarą traukos centru.

tags: #antaprudes #dvaro #sodyba