Kaimo turizmo sodybų šeimininkai priversti ieškoti naujų veiklos formų, nes tradicinis įmonių ir piliečių, norinčių pašvęsti, laukimas jau neatsiperka. Artimiausiais metais numatoma, kad kaimo turizmo sodybų Lietuvoje daugės, plėsis...
Parama kaimo turizmui
Štai keletas programų, skirtų paremti kaimo turizmui:
- SAPARD programa: 17 paraiškų, 6,2 mln. Lt
- BPD programa: 41 paraiška, 35,5 mln. Lt
- KPP programa (2007-2013 m.):
- 2007 m. ir 2008 m. pinigai nemokėti
- 2009 m. 66 paraiškos, 1,4 mln. Lt
- 2010 m. 66 paraiškos, 10,2 mln. Lt
Šaltinis: Nacionalinė mokėjimo agentūra
Apgyvendinta poilsiautojų kaimo turizmo sodybose, tūkst.
Šaltinis: Lietuvos kaimo turizmo asociacija
| Metai | Lietuviai | Svečiai iš užsienio |
|---|---|---|
| 2005 m. | 137,1 | 17,9 |
| 2006 m. | 220,7 | 25,8 |
| 2007 m. | 259,2 | 34,1 |
| 2008 m. | 288,2 | 33,5 |
| 2009 m. | 217,8 | 27,6 |
| 2010 m. | 277 | 29 |
Kaimo Turizmo Sodyba - Babeckyne
Kaimo turizmo specifika
Rima Jakytė, Mykolo Romerio universiteto docentė, turizmo ekspertė, teigia:
„Turizmo įstatyme rašoma, kad kaimo turizmo paslauga turi būti teikiama ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name, vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 3.000 žmonių. Jos teikėjai privalo turėti šioms paslaugoms pritaikytą sodybą. Lietuva nuėjo ne šiuo keliu.“
2006 m. gruodžio 22 d. priimti nauji reikalavimai. Kaimo turizmo paslauga įvardijama kaip ūkininko sodyboje teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurią sudaro: turizmo apgyvendinimo, maitinimo paslauga, pramogų ir kitų poreikių tenkinimas. Šias paslaugas galima teikti turint verslo liudijimą.
Žmonės, kurie norėjo verstis tik apgyvendinimu, privalo organizuoti pramogas, maitinimą. Jie tapo vietiniais kelionių organizatoriais. Kaimo turizmo sodybos pagal šiuos reikalavimus išsiplėtė ir tapo pramogų kompleksais.
Ūkininkai, negalėdami prisitaikyti prie naujų reikalavimų, pasitraukė iš verslo arba jį pratęsė „maskuodami“ veiklą kaip nakvynės ir pusryčių paslaugas.
Tačiau ES kaimo turizmas liko papildomu ūkininkų verslu, traukiančiu žmones specifinėmis paslaugomis, kurių negalima rasti mieste.
Lenkijos turistų pritraukimas
Antanas Gedvilas, 2 kaimo turizmo sodybų savininkas, teigia:
„Nišų kaimo turizmo versle galima rasti. Mums pavyko pritraukti Lenkijos turistų ir vaikų grupių. Šiandien daugiau kaip pusę mūsų lankytojų srauto sudaro žmonės iš šios šalies, jie atvažiuoja aplankyti Vilniaus. Keliautojus pavyko pakviesti reklamuojantis kaimyninėje valstybėje. Negaliu pasigirti gera rinkodara, tačiau vieni klientai atsiunčia kitus. Vėliau žmones pradėjo siųsti ir kelionių agentūros. Kol pradėjome dirbti su jomis, užtruko šiek tiek laiko. Kol sodyba nebūna rekomenduojama vienos ar kelių agentūrų, su ja niekas nerizikuoja dirbti.“
Vakarais poilsiautojams kuriame pirtį, rengiame vakaronių. Taikomės prie kiekvienos grupės. Priimame ir vaikų grupes, manome, kad ši verslo dalis plėsis. Tai milžiniška rinka, tačiau mūsų dar neišnaudota, nes nėra labai pelninga.
Manau, kad mūsų kelias tinkamas ne visiems regionams, nes vargu ar pavyks pritraukti Lenkijos turistų, tarkim, į Plungę, su kuria jų nesieja sentimentai.
„Gruodžio mėnesį, kai įmonės tradiciškai rengdavo vakarėlius, nesulaukėme nė vieno kliento skambučio. Atšauktas net ankstesnis užsakymas per Naujuosius metus rengti jubiliejų“, - pasiguodžia Algirdas Ciūnys, Alytaus rajone turintis 2 kaimo turizmo sodybas.
Verslininkas džiaugiasi tik tuo, kad per karštą vasarą pas jį atvažiavo daugiau poilsiautojų nei ankstesniais metais, tačiau šios pajamos nekompensavo tų, kurios turėjo būti gautos iš renginių.
„Pobūvių ir renginių organizavimas buvo stabilus verslas, kuris užtikrindavo darbą ištisus metus, tačiau užsakymų sumažėjo kartais. Poilsinis turizmas tęsiasi tik 2-3 mėn. Šiandien geriausiai sekasi tiems, kurie sugeba pritraukti užsieniečių arba randa specifinių nišų“, - kalba Antanas Gedvilas, 2 kaimo turizmo sodybų Trakų apylinkėse savininkas.
Verslininkas gali pasigirti, kad dirba pelningai, nes šiais metais daugiau kaip pusė jo svečių buvo iš Lenkijos.
Būtini pokyčiai
Antanas Gedvilas, kaimo turizmo sodybų savininkas:
„Senų ir naujų kaimo turizmo sodybų savininkai turi suprasti, kad verslo sąlygos keičiasi ir dabar teks keisti veiklą, griauti tai, kas jau pastatyta. Kitaip išgyventi nepavyks.“
Jis valdo dvi kaimo turizmo sodybas, iš kurių viena - prieš keletą metų verslui pritaikytas gyvenamasis namas, o kita - šiemet pastatyta pagal šeimininko poreikius. Nors antroji nuolat pilna svečių, pirmoje dažnai yra laisvų vietų.
Kaip teigia šeimininkas, laikai pasikeitė ir keliautojai bei poilsiautojai žino, ko nori. Senieji standartai jų nebetenkina. Be to, p. Gedvilas pažymi, kad dauguma naujų sodybų šeimininkų įsitikinę, jog sąlygos reikalingos tokios, kokių nori šeimininkas, bet ne klientai.
Verslininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ir toliau kuriasi naujos sodybos, skirtos pobūviams ar brangiam poilsiui, nors tokių klientų nebėra. Nė viena ši veikla šiandien nesukuria pakankamai pinigų.
Be to, pabrėžia jis, būtina skaičiuoti, kad tai, ką statome šiandien, po 10 metų greičiausiai reikės griauti ir iš naujo pritaikyti besikeičiantiems poreikiams.
„Žinau sodybų, kurias prieš 10 m. buvo galima vadinti prabangiomis, tačiau jų savininkai nekaupė pinigų renovacijai, pokyčiams ir šiandien jos ties bankroto riba“, - tikina p. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.