Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra antstolis, kokios jo funkcijos, kaip vyksta skolų išieškojimo procesas ir kokios naujovės įdiegtos šioje srityje.
Kas gali būti Antstoliu?
Antstoliu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Viskas apie skolų išieškojimą: pasakė, ką daryti, jei jums negrąžina skolos
Antstolio funkcijos ir galios
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones.
Jam leidžiama:
- Tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį.
- Areštuoti asmens turtą.
- Įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą.
- Įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo.
Skolų išieškojimo procesas
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Drausminė atsakomybė ir žalos atlyginimas
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS)
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje įdiegta unikali, kitose valstybėse analogų neturinti inovacija - Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Per šią sistemą centralizuotai nurašomos skolininkų lėšos. PLAIS leidžia centralizuotai išieškoti pinigines lėšas iš bet kuriame šalies banke ar kredito unijoje skolininko turimų sąskaitų.
Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarko centralizuotai: perduoda bankams ar kredito unijoms apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. PLAIS pakeitė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui ar kredito unijai pateikdavo pinigų apribojimo ir nurašymo nurodymus. Kiti kreditoriai tuo metu laukdavo eilėje, tad kai kuriems iš jų atgauti lėšas būdavo keblu.
Nurašymo nurodymus PLAIS teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, „Sodra“ ir antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenys.
V. Čeglikas tikina, jog sistema padėjo sukontroliuoti lėšų areštus ir kelia mažiau nepatogumų pirmiausia patiems skolininkams. „Kol nebuvo PLAIS, nuolat susidurdavome su problema, kad gaudavome informaciją apie skolininko sąskaitas, bet nežinojome, kiek lėšų jose yra. Dėl visa ko areštuodavome kelias sąskaitas. Taigi būdavo taip, kad žmogus skolingas 100 eurų ir vienoje sąskaitoje lėšų pakanka tai skolai padengti, bet mes areštuodavome kelias. Vėliau, paaiškėjus, kad areštuota pernelyg daug, tie areštai būdavo naikinami, tačiau žmogus bet kuriuo atveju patirdavo nepatogumų. Dabar mes taip pat nežinome, kiek pinigų yra konkrečioje skolininko sąskaitoje, tačiau perdavus informaciją PLAIS automatiškai areštuojama tik reikiama suma, o ne visa sąskaita“, - dėsto pašnekovas.
Tačiau svarbu pažymėti, jog patogiausias būdas grąžinti skolas - geranoriškai jas mokėti. Jeigu lauksite, kol lėšas nurašys, turite žinoti, kad tai nėra nemokama paslauga. Už tai, kad laiku nesumokėjote skolos ir teks ją išieškoti per PLAIS, reikės sumokėti vadinamąjį sistemos palaikymo mokestį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie skolas
Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova teigia:
„2016 m. sausio 1 d. gyventojų skola valstybei siekė 103,2 mln. eurų. Didžiausią dalį - 57,9 proc. - gyventojų skolos sudaro gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 16 proc. - pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 6,9 proc. - baudos už administracinius teisės pažeidimus, 2,6 proc. - žemės mokesčio nepriemoka, 16,6 proc. - kitų mokesčių nepriemokos. Naudojantis PLAIS nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitų buvo nurašyta 5 mln. eurų.“
Reikia atkreipti dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija visuomet pirmiausia ragina gyventojus geranoriškai sumokėti susidariusias nepriemokas - skelbia pranešimus apie neįvykdytas prievoles, - ir tik jiems nereaguojant imamasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.
Skolos išieškojimą perdavus antstoliui, gyventojas patiria papildomų išlaidų, nes tenka apmokėti ir antstolio vykdymo išlaidas. Be to, nustačius, kad asmenys savo veiksmais siekia išvengti prievolių valstybei vykdymo, jiems gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Apibendrinant, antstolio veikla yra svarbi teisingumo sistemos dalis, užtikrinanti teismo sprendimų įvykdymą. Naujovės, tokios kaip PLAIS, siekia padidinti skolų išieškojimo efektyvumą ir skaidrumą.
