Alytus ir jo apylinkės garsėja ne tik nuostabia gamta, bet ir galimybėmis mėgautis vandens pramogomis bei žvejyba. Šiame straipsnyje apžvelgsime žvejybos galimybes Kirneilio ežere, valčių nuomą, taip pat pasidomėsime Čepkelių raisto gamtiniu rezervatu.
Čepkelių raistas - unikalus gamtos kampelis.
Žvejyba Kirneilio Ežere
Žvejyba natūraliame 57,8 ha Kirneilio ežere, Molėtų raj., nutolusiame nuo Vilniaus 60 km, yra puiki galimybė praleisti laiką gamtoje ir pasimėgauti mėgstamu hobiu. Ežeras Kirneilis intensyviai įžuvinamas lydekomis, šamais ir lynais. Žuvų įvairovė pakankamai didelė, Kirneilyje aptinkama per 15 rūšių žuvys: seliava, šamas, ungurys, ešerys, lynas, karšis, plakis, p. karosas, kuoja, pūgžlys, raudė, aukšlė, gružliai, meknė, vėgelė, lydeka ir starkis.
2019 m. mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad Kirneilio ežere žuvų ištekliai sieka 31 toną arba 539 kg žuvies/ha ir žuvų produktyvumas sudaro 4,2 tonos ežere arba 68,2 kg/ha.
Nuo 2020 m. balandžio 11 dienos įsigalioja limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos.
Žvejybos Leidimai Kirneilio Ežere
Žvejybos leidimai limituotai žvejybai Kirneilio ežere parduodami čia:
- 10 € - parai;
- 30 € - savaitei;
- 60 € - mėnesiui;
- 140 € - metams.
Valčių nuoma žvejybai Kirneilio ežere galima pagal išankstinį susitarimą.
Kirneilio ežere žvejojama laikantis ežero limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Įsigijus leidimą (leidžiama ir naktinė žvejyba) suteikiama teisė per parą sugauti 1 lydeką (ne mažesnę kaip 50 cm), 1 šamą (ne mažesnį kaip 80 cm) ir 3 lynus (ne mažesnius kaip 30 cm). Kol sugaunamas Leidime nurodytas žuvų kiekis, leidžiama papildomai sužvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatytą leistiną kitų žuvų kiekį.
| Leidimo Tipas | Kaina | Leidžiama Sugauti |
|---|---|---|
| Parai | 10 € | 1 lydeka (≥50 cm), 1 šamas (≥80 cm), 3 lynai (≥30 cm) + kitos žuvys pagal taisykles |
| Savaitei | 30 € | 1 lydeka (≥50 cm), 1 šamas (≥80 cm), 3 lynai (≥30 cm) + kitos žuvys pagal taisykles |
| Mėnesiui | 60 € | 1 lydeka (≥50 cm), 1 šamas (≥80 cm), 3 lynai (≥30 cm) + kitos žuvys pagal taisykles |
| Metams | 140 € | 1 lydeka (≥50 cm), 1 šamas (≥80 cm), 3 lynai (≥30 cm) + kitos žuvys pagal taisykles |
Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite el. paštu.
Čepkelių raistas - peizažas.
Čepkelių Raisto Gamtinis Rezervatas
Čepkelių raistas - valstybinis gamtinis rezervatas Dzūkijoje. Tai unikali vieta, nes beveik visa rezervato teritorija yra pelkė. Žmogus prie šio pelkynų komplekso beveik neprisilietęs.
Visos saugomos teritorijos plotas sudaro 11227 hektarus. Didžioji rezervato dalis, net 5858 hektarai yra didžiausia šalies aukštapelkė - Čepkelių raistas. Aukštapelkė yra apsupta žemyninių kopų, joje tyvuliuoja daugybė reliktinių ežerokšnių. Pelkės pakrasčių perimetras apie 83 kilometrai. Visame rezervate yra aptikta virš 80 salelių.
Siekiant išsaugoti natūralią rūšinę gamtą rezervate nėra kertami seni ir sodinami nauji medžiai, nėra pjaunami ir šalinami sausuoliai.
Tirpstant ledynams, prieš kelioliką tūkstantmečių, teritoriją užliejo vandenys. Tekantys vandenys į Čepkelių dabartinę vietovę sunešė gausybę smėlio ir suformavo prieledyninį ežerą. Su laiku ežero vanduo seko, atsidengė smėlingi plotai aukštesnėse dalyse. Klimatas vis dar buvo pakankamai šaltas, todėl ant atsivėrusio smėlio neatsirado daugybės augalų.
Smėlis, nesutvirtintas augalais, laisvai pustomas vėjo, ilgainiui suformavo žemynines kopas. Šiuo metu kopos dalinai juosia Čepkelių raistą. Viena iš kopų yra ir aukščiausia rezervato vieta, jos aukštis siekia 155 metrus.
Kai pradėjo formuotis kopos, dabartiniame raiste vis dar buvo vandens. Palaipsniui poledyninis ežeras visai nuseko ir liko tik keletas mažesnių ežerų žemiausiose vietose. Dzūkijos žemyninių kopų masyvas šiuo metu yra apaugęs mišku. Augalai sutvirtino smėlį ir kopas. Čepkelių raisto šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje esančios žemyninės kopos yra dalis viso Dzūkijos kopų masyvo.
Čepkelių raisto klimatas yra kaip ir visoje Lietuvoje, vidutinių platumų, tarp jūrinio ir kontinentinio. Tačiau vietovė pasižymi išskirtinai didesniais temperatūros kontrastai ir vienos paros temperatūrų svyravimu. Tam daugiausia įtakos turi smėlingi plotai, esantys aplink pelkę. Smėlio struktūra tokia, jog jis įšyla pakankamai lengvai, taip pat lengvai jis šilumą ir atiduoda.
Apylinkėse aplink raistą, vasarą, yra kone šilčiausios visoje Lietuvos teritorijoje. Liūtys ir perkūnijos teritoriją aplanko dažniau nei kitas Lietuvos dalis, apie 30 dienų per metus.
Augalija pasižymi greta aptinkamomis augalų bendrijomis, kurios būdingos tundrai ir stepėms. Rezervate didžiąją dalį medžių sudaro spygliuočiai, vyrauja paprastųjų ir kitų genčių pušų miškai ir grynieji pušynai. Pušynuose įsimaišę ir eglių, beržų bei juodalksnių. Aptinkama daug karklų, kadagių ir gluosnių.
Beržynai daugiausia auga derlingesniame dirvožemyje, toks Čepkelių raiste aptinkamas salose ir pusiasaliuose. Beržynų pomiškyje auga liepos ir klevai, aikštelėse lazdynai. Rezervato pietryčiuose smarkiau išplitę eglių miškeliai su ąžuolais. Kiti Čepkelių raiste sutinkami augalai. Lietuvoje auganti orchidėjų rūšis - plačialapė klumpaitė. Žoliniai augalai, tokie kaip Guboja, Smiltyninis gvazdikas ir kiti. Kaip ir visos pelkės, Čepkelių pelkynė gali pasigirti spanguolių gausa. Keturiasdešimt iš 600 aukštesnių augalų rūšių aptinkamų raiste yra laikomos retomis.
Žmonės, jaučiantys baimę gyvatėms, rezervate turėtų jaustis tikrai nejaukiai, Angis - vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje, jame dažna gyventoja. Lankytojai gamtiniame rezervate dažnai sutinka ir paprastųjų žalčių. Apskritai teritorijoje labai gausu varliagyvių, roplių ir retai sutinkamų vabzdžių rūšių.
Prieglobstį Čepkeliuose randa apie 150 skirtingų paukščių rūšių. Kurtinys - paukštis jau tapęs rezervato simboliu, atvaizduojamas oficialiame ženkle. Šios rūšies, kaip ir stulgių bei gervių, didžiausios populiacijos Lietuvoje yra išlikę būtent Čepkelių gamtiniame rezervate. Ant išnykimo ribos kitose regionuose esantys parastieji gyvatėdžiai ir didieji apuokai, prieglobstį randa Čepkeliuose.
Rezervate dažnai sutinkamos tokios paukščių rūšys, kurios likusioje šalies dalyje jau beveik išnykę: juodasis gandras, tetervinas, griežlė, ir dar dauglis kitų. Miškų apsuptas ir gamtos ramybę nuo lankytojų saugantis rezervatas yra viena iš pagrindinių vietų Lietuvoje, kur žiemą ganosi briedžiai.
Čepkeliuose yra gausybė ežerėlių, 21 iš jų rytinėje pelkės pusėje. Jie yra iškilusioje pelkės dalyje ir neišteka, nes vanduo per durpes filtruojasi labai lėtai. Dalis ežerų išlikę dar nuo ledynmečių laikų - tai užpelkėję ir sumažėję didieji ežerai. Kita dalis atsiradę pelkės formavimosi metu.
Ne visi ežerai yra pelkės ribose. Ligučio ežeras, ko gero, įdomiausias iš jų. Ežerėlis pavasarį dažniausiai būna sklidinas vandens, nes jį maitina iš pelkės atitekantys vandenys. Pelkėje pagausėjus augalų, šiltuoju vasaros metu vandens srautas į Ligutį nutrūksta ir jis palaipsniui visiškai išsausėja.
Pelkynams būtinas vanduo. Egzistavimui reikalingą vandenį jie gauna iš kritulių. Durpinių kiminų dėka (kiminai suformuoja durpinį sluoksnį) lietaus ir sniego vanduo sulaikomas ir leidžia pelkei toliau vystytis. Vasaros metu pelkės garavimas ir vandens nutekėjimas dažniausiai būna didesnis už kritulių kiekį, todėl ji pavojingai išdžiūsta. Sausa pelkė yra puiki terpė augti miškui, ko pasekoje susidaro didelė rizika kilti gaisrams.
Vakarinėje rezervato pusėje vandenys teka į upelį pavadinimu Musteika, iš jo į Grūdos upę. Rytinės dalies vandens kiekis raistą palieka Lynupio upeliu, kuris įteka į Ūlą.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, inicijuojant vienos iš seniausių ir unikaliausių Lietuvos miškų pelkių, žemyninių kopų ir reliktinių ežerų išsaugojimą, vietoje anksčiau įkurti botaninio-zoologinio draustinio, buvo įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. 1993 metais Čepkelių raistas buvo pripažintas tarptautinės svarbos šlapžeme.
Lankymasis rezervate yra griežtai ribojamas. Tai daroma siekiant maksimaliai apsaugoti natūralius gamtos procesus, netrikdyti augalijos ir gyvūnijos. Norint savarankiškai apsilankyti teritorijoje tai galima padaryti nuo liepos 1 dienos iki balandžio 1, kitu metų laiku lankytis take galima tik lydint gidui. Užsisakyti eksursiją su gido palyda galima Marcinkonių lankytojų centre - Miškininkų g. Gauti leidimą savarankiškai lankytis rezervate galima Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje - Vilniaus g.
2024 m. pavasarinis įžuvinimas Kirneilio ežere
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, naudotus paieškos žodžius ir kt.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad svetainė prisitaikytų prie jų poreikių ir norų, nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų, bei sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovė naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Susisiekę su mumis el. paštu galite gauti daugiau informacijos.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.