Klaipėda po Antrojo Pasaulinio Karo: Urbanistinė Raida, Kadrų Politika ir Prekybos Iššūkiai

Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo patyrė didžiulius pokyčius. Miestas buvo smarkiai sugriautas, o sovietinė valdžia ėmėsi radikalių permainų, siekdama įtvirtinti savo įtaką ir pertvarkyti miesto veidą pagal socialistinius principus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius pokario laikotarpio aspektus: urbanistinę raidą, kadrų politiką ir prekybos iššūkius.

Urbanistinė Raida ir Miesto Atstatymas

Po karo Klaipėda buvo smarkiai sugriauta. 1945 m. pirmasis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas teigė, kad mieste sugriauta apie 50 proc. pastatų. Atsižvelgiant į didelius sugriovimo mastus pačiame miesto centre, 1948 m. buvo nuspręsta imtis miesto atstatymo.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad remdamasis 1947 m. duomenimis, miestas buvo smarkiai apgriautas po 1944 m. spalio 10-23 d. vykusio SSRS pajėgų šturmo.

Pasak jo, ties dabartinių Mažvydo alėjos 6 namu buvo išlikęs prieškarinis garažas, kuriame 1945 m. rudenį įsikūrė pirmoji miesto autotransporto kontora, o L. Dambrausko tėvas buvo paskirtas jos sandėlininku. 1947 m. valomi griuvėsiai ties dabartine Herkaus Manto ir M. Mažvydo alėjos sankryža.

Pasak T. S. Butkaus, architektūriniu pirmojo kvartalo akcentu tapo kampiniai Montės ir Mažvydo g. bendrabučiai su bokšteliais. Jie buvo suprojektuoti „Lenprojekto“ IV dirbtuvėse, vadovaujant italų kilmės architektui Giovani Ripa Angioletto.

Architektas Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad, iš viso tarp Vytauto, M. Melnikaitės (dabar S. Šimkaus), S. Šis pirmasis gyvenamųjų namų kompleksas Montės gatvės prieigose pradėtas statyti 1951 m.

Būtent čia gimė pirmieji pokariniai rusiškos abėcėlės raidėmis pavadinti gyvenamieji kvartalai bei atsirado M. Statybos ties dabartine Herkaus Manto ir M. Mažvydo alėjos sankryža.

Naujieji trijų keturių aukštų gyvenamieji namai beveik visi iškilo maždaug 1949-1956 m. „Lenprojekto“ institute adaptavus tipinius Leningrado architektūrinės tradicijas atitikusius projektus. Jie buvo statomi, žinoma, neatsižvelgiant į buvusias sklypų ribas, bet tik laikantis naujai suplanuotų raudonųjų linijų, kas, savo ruožtu lėmė anksčiau Klaipėdai nebūdingų vidaus erdvių suformavimą išgriautose miesto dalyse. Tokių namų atsirado M. Mažvydo, Žaliojoje (dabar - J. Karoso), Montės ir kitose gatvėse.

Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad jau vykstančių statybų koregavimo iliustracija yra ir „išlikęs epochos artefaktas - daugiabutis gyvenamasis namas Tarybinės Armijos (dabar - Šaulių) g. 4”.

Vienas iš esminių Klaipėdos centro pokyčių buvo tiesios ir plačios M. Tiek tiesiant gatvę, tiek rekonstruojant ją į alėją buvo formuojamas naujas užstatymas pritaikant tipinių pastatų projektus, o senoji dar išlikusi architektūra griaunama.

1966-1968 m. buvo įrengta M. Mažvydo alėja. Tuo metu Lietuvoje populiarėjo pėsčiųjų gatvės. Panašią į Laisvės alėją Kaune ar Saulės alėją Šiauliuose norėjome įrengti ir Klaipėdoje. Tuo metu M. Mažvydo alėjos viduryje buvo plati žalia juosta, apsodinta medeliais, o iš abiejų pusių - automobiliams važiuoti skirtos juostos. Apšepusi buvo, apibuvusi, reikėjo ją tvarkyti. Pasitarę su architektais, nusprendėme ją paversti pėsčiųjų alėja. Projekto autorė buvo architektė Gina Mačiulytė-Galdikienė.

Tačiau alėjos projektas nepateisino lūkesčių jau 1986 m. Viena pirmųjų ne tik mieste, bet ir respublikoje ji buvo paversta pėsčiųjų zona. Ir vis dėlto didelės traukos nesusilaukė. Matyt, nepakako visuomeninių įstaigų, nors, atrodytų, jų yra ne taip maža - ir „Ramunė”, ir knygynas, ir kirpykla, ir vaikų kavinė „Du gaideliai”. Ši miesto centre esanti plati gatvė turi visas sąlygas tapti viena mėgstamiausių vietų. Ateityje planuojama rekonstruoti pačią gatvę, pertvarkyti ir pritaikyti smulkiai prekybai bei gyventojų aptarnavimui dabar nykius pirmuosius „Baltijos” laivų statyklos bendrabučių aukštus.

Klaipėdos miesto vaizdas 1947 m.

Kadrų Politika

Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas straipsnyje „Vykdomoji valdžia ir jos kadrų politika KlaipÄ-dos mieste 1945-1957 metais“ raÅ¡o, kad patikimų nacionalinių kadrų protegavimo politika nuo pat 1945 m. Vis dÄ-lto daugelis faktų rodo, kad iki 1953 m. nacionalinių kadrų politika vykdyta labai silpnai. IÅ¡ dalies tai paaiÅ¡kintina tuo, kad iÅ¡ įmonių, organizacijų, žinybų vadovų buvo reikalaujama narystÄ-s partijoje.

Pasak jo, 1953 m. liepos 18 d. „MÅ«sų gÄ-dai, KlaipÄ-dos mieste nacionalinių kadrų iÅ¡kÄ-limas prasidÄ-jo nuo autobusų iÅ¡kabų ir kitų skelbimų gatvÄ-se ir parduotuvÄ-se rusų kalba keitimo į lietuviÅ¡kas <…>. Vadovaujantys darbuotojai buvo pradÄ-ti keisti darbuotojais lietuviais. <…> Kai kurie draugai užmirÅ¡o rusų kalbÄ…. Visa tai patvirtina, kad plaÄiai proklamuota nacionalinių kadrų iÅ¡kÄ-limo į vadovaujanÄius postus kampanija KlaipÄ-doje buvo suvokta pakankamai tiesmukai, kas sukÄ-lÄ- radikalius kadrų tautinÄ-s sudÄ-ties pokyÄius“, – raÅ¡o istorikas.

„JÅ«rų prekybos uosto virÅ¡ininkas Fiodoras Fominas savikritiÅ¡kai teigÄ-: „Mes dar nepatenkinamai vykdome partijos nurodymus ruoÅ¡dami ir iÅ¡keldami nacionalinius kadrus. Uoste dirba iki 500 lietuvių. Didžioji jų dalis - krovikai ir dirbantys įvairius kitus darbus. Bet mes dar neturime lietuvių vadovaujanÄiuose postuose. Šį trÅ«kumÄ… reikÄ-s paÅ¡alinti“. Valstybinio žvejybos tresto valdytojas K. Kulaženko tvirtino manÄ…s, kad „miesto partijos komitetas turįs skirti daugiau dÄ-mesio lietuvių vadovų ruoÅ¡imui žvejybos pramonei“.

PanaÅ¡ius siÅ«lymus matome Baltijos laivų statyklos direktoriaus V. Majorovo kalboje: Mums siunÄia [specialistus - V. S.] iÅ¡ TaÅ¡kento, Gorkio, Odesos, Nikolajevo, kai galima juos gauti vietoje. JÅ«reivystÄ-s mokykla ruoÅ¡ia gerus specialistus, bet iÅ¡ 12 laivų statytojų mes gavome tik vienÄ… lietuvį <…>. Miesto partijos komitetas turi įsikiÅ¡ti, kad mokykla ruoÅ¡tų lietuvių tautybÄ-s specialistus“.

Reziumuodamas K. Liaudis aiÅ¡kiai pareiÅ¡kÄ-: „CK reikalauja, kad politinÄ- veikla vyktų gimtÄ…ja kalba. Apie tai liudija dokumentai, dabar saugomi KlaipÄ-dos regioniniame valstybÄ-s archyve.

Prekybos Iššūkiai

Pokario dokumentus Klaipėdos regioniniame valstybėės archyve vartanti „Atvira Klaipėda“ šįkart savo skaitytojams pristato, kokius prekybos iššūkius 1950-1951 m. susidūrė Klaipėda.

1950-ųjų gruodžio pradžioje VK priÄ-mÄ- sprendimÄ… ir dÄ-l Petro Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 16 adresÄ… turÄ-jusio univermago. „Atvira KlaipÄ-da“ Å¡iame cikle jau buvo raÅ¡iusi, kad 1950-ųjų liepÄ… buvo sprendžiama dÄ-l Å¡io pastato kapitalinio remonto. LTSR Prekybos ministerija tada buvo atsiuntusi raÅ¡tÄ…, kuriame praÅ¡Ä- pastatÄ… perduoti į organizacijos Gostogr KlaipÄ-dos skyriaus balansÄ….

Ministerija aiÅ¡kino, kad tokį remontÄ… Gostorg galÄ-s atlikti tik amortizacinių atskaitymų dÄ-ka, tad univermago pastatas turi bÅ«ti perduotas į Å¡ios organizacijos balansÄ…. „Minimas pastas yra iÅ¡skirtinai tik prekybinis. Atlikus jo kapitalinį remontÄ… ir pastaÄius ten universalinÄ-ms parduotuvÄ-ms reikalingÄ… įrangÄ… jis taps viena iÅ¡ didžiausių prekybinių bendrovių respublikojeâ€, – raÅ¡Ä- prekybos ministro pavaduotojas T.

Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, „Universalinių prekių magazinas†Äia buvo atidarytas 1946 m. rugpjÅ«Äio 21 d. TÄ… paÄiÄ… dienÄ… VK sprendÄ- ne tik dÄ-l univermago, bet ir, „siekdamas sudaryti geresnes sÄ…lygas dirbantiesiems įsigyti žemÄ-s Å«kio produktų bei kur kas labiau pritraukti kolÅ«kieÄius bei valstieÄius“ paskelbÄ- treÄiadienius bei sekmadienius tokiai prekybai skirtomis dienomis. Apie tai praneÅ¡ti spaudoje ir skelbimais buvo įpareigotas Miesto prekybos skyriaus vedÄ-jas drg.

Vyriausiajam miesto architektui Kostui ÄŒerniauskui buvo nurodyta natÅ«roje pažymÄ-ti vadinamÄ…sias raudonÄ…sias turgaus linijas. Kartu VK kreipÄ-si į organizacijos UNR-57 virÅ¡ininkÄ… drg. Kosogo, kad jis leistų savo inžinieriui drg.

1951-ųjų rudenį VK rÅ«pinosi ir prekybos padÄ-timi visame mieste – baigiantis rugsÄ-jui konstatuota, kad patikrinimo metu prekybinÄ-se organizacijose buvo nustatyta „visa eilÄ- sovietinÄ-s kultÅ«ringos prekybos taisyklių p...

Klaipėdos turgus XX a. viduryje

Kariniai Interesai Pajūryje

Aprašytas kariÅ¡kių apetitas pajÅ«riui ano meto miesto valdžios tikriausiai neturÄ-jo stebinti, nes, anot KlaipÄ-dos universiteto istoriko dr. „BÅ«simosios laivų remonto įmonÄ-s teritorijoje ir žiemos uoste deÅ¡iniajame DangÄ-s krante jau nuo 1945 m. vasario mÄ-n. Laivams remontuoti Äia buvo įsteigtos ir Liepojos karinÄ-s jÅ«rų bazÄ-s laivų remonto dirbtuvÄ-s.

Kai 1945 m. rugpjÅ«Äio mÄ-n. TSRS Liaudies Komisarų Taryba įsakÄ- jÅ«rų uostui perduoti 18 sandÄ-liavimo ir pagalbinių patalpų, tuo metu užimtų Raudonosios žvaigždÄ-s Baltijos laivyno, kariÅ¡kiai šį nutarimÄ… tiesiog sabotavo. 1946 m. birželio mÄ-n. Palikdami užimtus objektus, jie demontuodavo juos iki tokio lygio, kad buvo iÅ¡vežama netgi centrinio Å¡ildymo įranga. Gali bÅ«ti, kad bÅ«tent jie buvo atsakingi už fugaso sprogimÄ… uoste 1945 m. gruodžio 5 d., dÄ-l kurio buvo sunaikinta 22 m krantinÄ-s“, – raÅ¡o V.

Gyvenimo Sąlygos ir Būsto Statyba

1952-ųjų sausio pradžioje priimtas VK sprendimas rodo, jog kai kurie klaipÄ-dieÄiai tuo metu gyveno ir neÅ¡ildomuose butuose. Miesto valdžia tada iÅ¡dÄ-stÄ-, jog M. MelnikaitÄ-s g. (dabar – I. VK nurodÄ- Miesto gyvenamojo fondo valdybos virÅ¡ininkui drg. Vileriui perimti šį namÄ… savo balansan ir pradÄ-ti rinkti iÅ¡ jo gyventojų nuompinigius.

1952-ųjų sausį VK priÄ-mÄ- sprendimÄ… ir dÄ-l naujo gyvenamojo ploto statymo pietinÄ-je Lenino (dabar - Lietuvininkų) aikÅ¡tÄ-s pusÄ-je. „Skirti Miesto komunaliniam Å«kiui apie 1750 kv. m ploto žemÄ-s sklypÄ… MontÄ-s g. 50, Lenino aikÅ¡tÄ-s kampas, kartu su ten esanÄiu Lenino g. namu“, - raÅ¡oma Å¡iame sprendime. VK kartu įpareigojo Miesto komunalinio Å«kio vedÄ-jÄ… drg. MedinskÄ… Å¡ioje vietoje gyvenamojo namo statybas pradÄ-ti ne vÄ-liau kaip pirmÄ… 1953-iųjų ketvirtį.

TÄ… paÄiÄ… dienÄ… tokiam paÄiam tikslui buvo paskirtas ir sklypas JÅ«rų prekybos uostui, norÄ-jusiam pastatyti triaukÅ¡tį 27 butų namÄ…. Uostininkams atiteko apie 2000 kv. m ploto sklypas J. Janonio g. 12. Uosto vyriausiasis inžinierius drg. Perkovskis buvo įpareigotas tokias statybas Äia pradÄ-ti anksÄiau - dar tų paÄių metų antrÄ… ketvirtį.

Po keleto savaiÄių, reaguodamas į tai, kad Statybos valdyba ir „Baltijos“ laivų statykla nevykdÄ- joms dar 1951-ųjų liepÄ… duoto įpareigojimo atstatyti PergalÄ-s (dabar - Tiltų) g. 41 buvusius namus su parduotuvių patalpomis, VK nusprendÄ- Å¡ias pastatų konstrukcijas perduoti fabrikui „AuÅ¡ra“. „AuÅ¡ros“ direktorius drg.

Dar po savaitÄ-s žemÄ-s dviejų butų namo iÅ¡ surenkamų skydinių konstrukcijų statybai gavo ir ValstybinÄ-s draudimo įstaigos („Gosstrach“) KlaipÄ-dos srities valdyba. Tam reikalui buvo paskirti sklypai VerpÄ-jų g. 9 ir 11, kurių plotas siekÄ- 1200 kv. m. Tokias statybas „Gosstrach“ valdytojui drg. KasperaviÄiui buvo nurodyta pradÄ-ti per mÄ-nesį.

Komunaliniai Iššūkiai

1952-ųjų kovÄ… VK priÄ-mÄ- sprendimÄ… dÄ-l padÄ-ties 42-ojoje namų valdyboje, kuriai vadovavo drg. BartkeviÄienÄ-. Miesto valdžia konstatavo, jog nuo metų pradžios iki kovo 15-osios Å¡i namų vadyba nebuvo surinkusi 3889 rublių nuompinigių, įsiskolinimas vis augo – sausio 1 d. jis siekÄ- 1328, po mÄ-nesio - 2260 rublių. BartkeviÄienÄ- jokių priemonių dÄ-l to nesiÄ-mÄ-, nors tokių remontų planas nebuvo vykdomas.

„Yra faktų, kad Miesto butų valdyba yra apgaudinÄ-jama gyventojų registracijos klausimu. Pavyzdžiui, buvo iÅ¡duota pažyma, jog pilietis Malakauskas S. A. neva gyvena PriestoÄio g. 2, nors faktiÅ¡kai Å¡iuo adresu toks pilietis negyveno ir negyvena“, - raÅ¡oma Å¡iame sprendime. Už tokius pažeidimus VK nusprendÄ- drg. BÅ«simajai naujai vadovybei buvo nurodyta greitai imtis priemonių einamojo remonto organizavimui ir likviduoti nuomininkų skolas.

Šiandien Klaipėda yra modernus miestas, tačiau pokario laikotarpis paliko neišdildomą įspaudą jo urbanistinėje struktūroje ir gyventojų gyvenime. Sovietinės valdžios politika, nors ir turėjusi tikslą sukurti naują socialistinę visuomenę, susidūrė su daugybe iššūkių, pradedant nuo karo nuniokoto miesto atstatymo ir baigiant vietinių gyventojų integracija į naują politinę sistemą.

tags: #alfonso #rupslaukio #sodyba