Alfonsas Butė - žymus Lietuvos politikas, aktyviai dalyvavęs atkuriant šalies nepriklausomybę ir vėlesnėje politinėje veikloje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo biografija, pradedant nuo gimimo tremtyje ir baigiant aktyvia veikla Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime.
Lietuvos žemėlapis
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Alfonsas Butė gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jo tėvai buvo 1941 m. tremtiniai. Į Lietuvą šeima grįžo 1958 metais.
1969 m. Alfonsas Butė įstojo į Kauno medicinos institutą (dabar - Medicinos universitetas) ir 1975 m. baigęs studijas, įgijo gydytojo chirurgo specialybę. 1975-1982 m. dirbo Kauno, o 1979-1984 m. - Ignalinos rajono ligoninėse. Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos klausimais.
Kelias į Tėvynę
Apie tai, kas lėmė A. Butės kelią į tėvynę, galima spręsti iš jo paties žodžių.
Paties Alfonso Butės žodžiais, kelias į Tėvynę prasideda nuo tėvo pasakojimų apie gražią Lietuvą, kurioje skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas". Tas kelias prasideda nuo motinos, pasakojančios apie Kauną, tokį gražų, kaip Paryžius.
Sugrįžęs į tėvynę, Alfonsas Butė suprato, kad tėvas buvo teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne. Ilgai nesuprato, kur slypi Nemuno galybė, bet vėliau, būdamas aistringu kraštotyrinių žygių dalyviu, suprato, kad ji - lietuvybėje.
Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu. Ir galiu būti tikrai likimui dėkingas.
Istorijos pamokos ir įtaka
Nuo pat atvykimo į Lietuvą Alfonsą Butę lydėjo istorijos pamokos. Likimas leido pamatyti R. Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Likimo ranka suvedė su Liudu Dambrausku, Povilu Butkevičiumi, tėvu Stanislovu, tauriais žmonėmis, disidentais.
1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. O jo bute lankėsi ir kunigas Debskis, J.Lauriškus, A.Terleckas.
Visa tai padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje.
Politinė veikla
Alfonsas Butė buvo daugelio Seimo parlamentinių grupių narys.
Lietuvos socialdemokratų partijos narys nuo 1976 m., 1989-1995 ir 1997-1999 m. - jos vicepirmininkas, nuo 1999 m. gegužės 29 d. - pirmininkas.
Ambasadorius, istorikas prof. Alfonsas Eidintas
1990-1992 metais Alfonsas Butė buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, jam paramą suteikė Lietuvos Sąjūdis. Nuo 1992 metų tapo Seimo nariu. Seime dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, vadovavo įstatymų projektų darbo grupėms.
Dalyvavimas Sąjūdyje ir Kovo 11-osios Akto rengimas
Gal tai ir padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Malonu, kad socialdemokratai ženkliai prisidėjo tiek prie Vasario 16-osios, tiek ir prie Kovo 11-osios dokumentų paruošimo.
Kovo 11-oji Alfonsui Butei liko kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon.
Kovo 11-osios akto signatarai
Aukščiausioji Taryba: pasiekimai ir trūkumai
Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Netylėjome prieš tas blogybes, drąsiai sakėme tai, ką galvojome. Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo.
Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu". O po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
| Periodas | Įvykis |
|---|---|
| 1951 m. rugpjūčio 9 d. | Gimimas |
| 1969 m. | Įstojo į Kauno medicinos institutą |
| 1975 m. | Baigė Kauno medicinos institutą, įgijo chirurgo specialybę |
| 1976-1985 m. | Dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse |
| 1990-1992 m. | Aukščiausiosios Tarybos deputatas |
| Nuo 1992 m. | Seimo narys |
| Nuo 1999 m. | LSDP pirmininkas |