Alfonsas Butė - asmuo, įvairiapusiškai prisidėjęs prie Lietuvos kultūros ir politikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo veiklos sritis, indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą ir dalyvavimą politiniame gyvenime.
Lietuva žemėlapyje
Alfonsas Butė yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje.
Politinė veikla
Alfonsas Butė yra kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.
Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus.
A. Butė teigia padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos bei išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Taip pat teigia padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.
Rinkimų kampanija įsibėgėja - iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių.
Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni - tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus.
Kandidatas į prezidentus Alfonsas Butė savo rinkimų programoje turės dar tas Lietuvos televizijos laidas, kurios bus skirtos kandidatams diskutuoti tarpusavyje ir debatuoti.
LRT TELEVIZIJA tęsia pažintį su norinčiais būti Lietuvos prezidentu. Vienas pretendentų yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje.
Taip pat sako padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos, išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Ir padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.
- Pone A. Bute, savo rinkimų programoje Jūs turėsite dar tas Lietuvos televizijos laidas, kurios bus skirtos kandidatams diskutuoti tarpusavyje ir debatuoti. Ši mūsų rubrika skirta supažindinti su Jumis, kaip su žmogumi. Jūs nesate užėmęs jokio politinio posto, nors esate kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.
- Kiekvienas žmogus bręsta tam tikram žingsniui ir, kai subręsta, tą žingsnį žengia. Tai, kad nebuvau išrinktas nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos Seimo nariu, čia žmonių apsisprendimas. Žmonės turėjo labai mažai informacijos apie mane, galbūt jos nepakankamai turi ir dabar.
- Bet dabar jau turi. Jūs 300 vadinamųjų elektroninių parašų atsiliekate nuo rinkimuose siekiančio dalyvauti premjero S. Skvernelio, o pirmąsias pasirašymo dienas lenkėte jį.
- Ne, man jokia staigmena nebuvo. Man staigmena greičiau buvo tai, kad už premjerą S. Skvernelį taip neaktyviai pasirašinėjama.
- Savo biografijoje rašote, kad turite plačių ryšių, minite, kad esate padėjęs Lietuvai gauti pirmąją milijardinę Pasaulio banko paskolą. Gal galite trumpai pasakyti, per kuriuos pasaulio galinguosius tada veikėte? Tuo metu, jeigu neklystu, vadovavote „Lietmedžiui“.
- Tuo metu vadovavau 3 uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tai buvo „Lietmedis“, „Kanada Lietuva“ ir „Lietuva Kanada“, kuri turėjo ryšių su Kanados verslininkais, o jie turėjo ryšių per visą pasaulį. Čia truputėlį Jūs neteisingai išsireiškėte.
- Todėl, kad buvo mano partneriai, žymūs pasaulyje žmonės kreipėsi į Pasaulio banką ir jie tarpininkavo. Ir Pasaulio bankas pasiūlė iki 10 mlrd. kreditą. Man pasiūlius G. Vagnoriui, jis pasakė parašyti pasiūlymą.
-„Canlieta“ parašė, kad galėtų tarpininkauti, jeigu vyriausybė kreiptųsi ir prašytų. Atitinkamai buvo vyriausybės parašytas toks raštas. Aš dar priminsiu, kad už 7,5 proc. metinių palūkanų. Tuo metu iš vyriausybės atėjo ranka ištaisyti žodžiai, kad vyriausybė ne prašo, o sutiktų, ir ne už 7,5 proc., o už 9 proc. Mane tai labai nustebino.
- Iš Kanados. Kanados, tarp kitko, vyriausybei vadovavo premjeras M. B. Mulroney, ir pirmasis 10 mln. A. Butė: Milijardinė, čia du atskiri dalykai. Tie patys žmonės, kurie tarpininkavo, kad Lietuva gautų milijardinę, milijoninę paskolą, tą 10 mln., čia buvo negrąžinama tokia pagalba, jie turėjo ryšių su Pasaulio banku, aš neturėjau ryšių. Bet būtent per juos buvo išeita į Pasaulio banką. Tačiau G. Vagnorius, vyriausybės vadovas, kai mes jau parašėme visus dokumentus, suderinome, kad vyriausybė sutinka imti už 7,5 proc., pamatęs, kad yra parašyti 7,5 proc., (liepė) ministrui V. Pasaulio bankas atsakė, kad sutiktų Lietuvai duoti milijardinę, ne 10 mlrd. dolerių paskolą, bet iš esmės vyriausybė atsisakė paimti šitą paskolą, matomai dėl to, kad buvo parašyta, kad prašėme ne 7,5 proc., o 9 proc.
- „Canlieta“, jei teisingai sako Lietuvos archyvai, yra bankrutavusi įmonė, kaip ir bankrutavęs yra „Lietmedis“.
-Taip.
- Labai tęsti turbūt nėra ko, tiesiog Jūsų klausiu dėlto, nes, kaip suprantu, Jūs manote, kad turite efektyvaus vadovavimo patirties. Bankrotas nėra pasaulio pabaiga, bet nėra labai didelė sėkmė.
- Pone A. Bet šitos įmonės, jei kalbate apie „Canlietą“, tai buvo vienas iš „Canlietos“ filialų Šiauliuose ir bankrutavo Šiauliuose.
- 1992 m.
- Nebuvo. Valstybinės garantijos ir vienaip arba kitaip, tai yra solidus gavėjas. O bet kuri įmonė kreiptis nei į Pasaulio banką, nei į kažkokį kitą banką, į tarptautinius bankus negali.
- O aš pirmą kartą girdžiu, kad bet kuri įmonė, šiandien susikūrusi Lietuvoje, galėtų kreiptis į bet kokią, ną, ji nežinoma užsienyje...
- Tai Jūs pasakykite, ar 2015 m.
- Jeigu sąlygos būtų geros, šiandien žmonės nebūtų išvažiavę. Daugiau nei milijonas žmonių ir įmonės būtų kūręsi čia pat, vietoje. Ir būtų gausybė gerai apmokamų darbo vietų, tačiau kažkodėl Jūs norite suvesti viską į vieną įmonę, kuri bankrutavo.
- Aš nenoriu nieko suvesti. Kalbu apie įmones, kurioms Jūs vadovavote, nes Jūs pretenduojate būti LR prezidentu. Negaliu kalbėti apie įmones, kurios arba bankrutavo, arba ne, ir kurioms Jūs nevadovavote. Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus. Tarp ko buvo tas susitarimas, tarp kokių šalių - tarp KGB, Jaunimo teatro ir Vilniaus statybos tresto?
- Tuo metu dirbau Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoju. Įvyko ten toks garsus skandalas, kada buvo svarstomas mano dviejų darbuotojų, dalyvavusių prie A.
- Jaunimo teatras su Statybos trestu. Iš direktoriaus pavaduotojo, reiškia nomenklatūros darbuotojo, perveda į eilinius žemės kasėjus. Tai, žinote, tuo metu tenai šeimininkavo sovietinės struktūros, ir tikriausiai Jums turėtų būti aišku, kad ne be tų struktūrų įsikišimo.
- Bet Seimo rinkimams prieš 15 m. pateiktoje biografijoje rašote, kad po darbo Jaunimo teatre Statybos valdyboje dirbote brigadininku.
- Jos niekam nereikšmingos. Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „alfonsas butė“.
Rinkimų kampanija įsibėgėja - iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių.
Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų.
Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni - tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus.
Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais.
Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Rekordininkė I. Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi.
Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą.
Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija.
Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų.
Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Pretendentų į prezidentus - pagal kiekvieno skonį.
Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą.
15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės.
Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui.
Seimo narys Petras Gražulis pirmadienį paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius - jų šiuo metu yra keturiolika.
P. Gražulis pirmadienį popiet apsilankė VRK ir pridavė dokumentus.
Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai.
Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems.
Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną.
Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui.
S. Skvernelis užtikrina - niekaip, bet su tuo sutinka ne visi.
Ministras pirmininkas S. Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos.
Naujausias politinės kampanijos dalyvis - Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą.
Nors iki paaiškės visi kandidatai į prezidentus laiko dar sočiai, kova dėl Daukanto aikštės ima įsibėgėti - politinės kampanijos dalyviai jau renka nemažas aukas iš juos palaikančių rinkėjų.
Viešojoje erdvėje paprastai linksniuojamos tik kelios galimų ar populiariausių pretendentų į Lietuvos prezidentus pavardės.
Tačiau visai neseniai oficialių politinės kampanijos dalyvių gretas papildė dar dvi pavardės, kurios gali būti mažiau žinomos rinkėjams.
Kas šie paslaptingi kandidatai?
Kultūrinė veikla ir atminimo įamžinimas
Rokiškio kraštas turėjo nemenką indėlį jo asmenybės formavimuisi, nepaisant to, kad didžioji šio žymaus žmogaus gyvenimo dalis prabėgo toli nuo gimtojo krašto.
2004 m. tęsiant brolių Keliuočių atminimo įamžinimo veiklą, Viešojoje bibliotekoje įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras su nuolat veikiančia ekspozicija, kur sukaupta nemažai Juozo Keliuočio palikimo: rankraščiai, keletas laiškų, nuotraukų kopijos, jo versti kūriniai, išleisti atskirais leidiniais bei publikuoti periodiniuose leidiniuose.
2005 m. lapkričio 8 d. Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras įregistruotas kaip nevyriausybinė organizacija.
Pasitinkant Juozo Keliuočio 120-ąsias gimimo metines, šis centras papildytas vertingais eksponatais: Juozo brolio Alfonso dukros Rasa ir Aušra padovanojo dalį jo palikimo.
Įvairiapusė Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro veikla.
Projektinės veiklos dėka 2006 m. atgaivinta Rokiškio kraštui svarbaus kultūros leidinio „Prie Nemunėlio“ leidyba.
Tradicška, kad šio žurnalo pirmtakas laikraštis „Prie Nemunėlio“, leistas 1989-1997 metais, glaudžiai siejasi su Keliuočių vardu.
Nuo 2006 metų, bendradarbiaujant su žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcija bei „Naujosios Romuvos“ fondu, pradėtas organizuoti kultūros ir meno pažinimo festivalis „Keliuotiškos Juozinės“, pratęsiantis legendinių Keliuočio vardinių tradicijas.
Keliuotiškos Juozinės šįkart įgavo kitokį atspalvį: jos buvo su prancūzišku muzikiniu ir literatūriniu akcentu ir įsiliejo į Tarptautinės frankofonijos dienos minėjimą Lietuvoje.
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras jubiliejinius metus pasitiko, vykdydamas du projektus: pirmuoju tęsiama krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ leidyba, aktualizuojant J. Keliuočio gyvenimo tiesų ir vertybių sklaidą, antruoju - skelbiamas skaitmeninis turinys internetinės žiniasklaidos priemonėse.
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras yra ir literatūrinės Juozo Keliuočio premijos steigėjas bei pagrindinis finansuotojas.
2019 m. Rokiškiui tapus Lietuvos kultūros sostine, o taip pat Lietuvai švenčiant šimtmetį, projekto „Rokiškis - Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorei Irenai Matelienei kilo mintis įamžinti krašto šviesiausias asmenybes, formavusias Rokiškio kultūrinį veidą.
Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias - „Penkių kūrėjų kelias“, - jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą.
Per tris savivaldybes - Biržų, Panevėžio ir Rokiškio - vingiuojantis Kultūros kelias sujungia objektus ir pagal gyventą laikmetį, ir pagal kūrybos aspektus.
Penkių kūrėjų kelias - tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus.
Visi jie yra susiję su Aukštaitija, tiksliau - su Panevėžio, Rokiškio ir Biržų kraštu.
Tai šiuolaikiniai kūrėjai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos kultūrai ir menui bei jo sklaidai užsienyje.
Jonas ir Adolfas Mekai yra pasaulinio garso kino menininkai.
Kaip teigia Kultūros kelio organizatoriai, temą Kultūros keliui padiktavo Panevėžio regione veikiantys trys garsių asmenybių palikimo studijų centrai - Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras (priklauso Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai), Juozo Miltinio memorialinis butas (priklauso Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai) bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras (įsikūręs Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje).
Tai unikalus atvejis Lietuvoje, kai šalia esančiose savivaldybėse yra įsikūrę trys palikimo centrai, kurių vykdoma veikla yra susijusi per asmenybes.
Visas Kultūros kelias yra laikmečio (apimančio amžiumi vyriausio J. Keliuočio gimimo metus ir paskutiniojo iš Kultūros kelio herojų J. Kelio maršrutą sudaro 18 lankytinų objektų.
Keliauti galima ir pavieniui, ir su gidais.
Kaip atkreipia dėmesį Kultūros kelio kūrėjai, „Penkių kūrėjų kelias“ dėl savo išskirtinumo, labiau emocinio, o ne pramoginio keliavimo būdo, galbūt nebus patrauklus masiniam turizmui, tačiau jis tikrai atras šiomis asmenybėmis, kultūriniu-pažintiniu keliavimo būdu besidominčių žmonių ratą.
Angelė Mikelinskaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė: „Vienos ryškiausių Panevėžio ir Lietuvos teatro asmenybių - Juozo Miltinio - testamentinis palikimas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešajai bibliotekai buvo pristatytas ir atvertas visuomenei režisieriaus autentiškoje namų aplinkoje dar 1996-ųjų metų rugsėjį - paskutinėje jo gyventoje vietoje, bute Algirdo gatvėje, kur įsteigtas J. Miltinio palikimo studijų centras (dabar J. Miltinio memorialinis butas).
Nuo šio objekto siūlome pradėti kelionę.
Asmeninė biblioteka, meno kūrinių kolekcija, rankraščiai - asmeninės ir kūrybinės veiklos palikimas - sudaro galimybes susipažinti ir tyrinėti įdomų ir unikalų paveldą.
Paminėtina, kad J. Miltinio rankraštinis palikimas įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
J. Miltinis ir jo teatras neabejotinai yra Panevėžio identiteto dalis.
Jo išugdyti aktoriai yra tapę legendomis.
Dirbant ir tyrinėjant J. Miltinio palikimą vis daugiau sąsajų ryškėjo su kitomis žymiomis asmenybėmis.
J. Miltinis glaudžius ryšius palaikė su dailininkais, literatais, dramaturgais.
Išskirtinis ir minėtinas jo bendravimas su Keliuočiais ir Mekais, ypač su Juozu Keliuočiu ir Jonu Meku.
Vėliau tos sąsajos jau buvo aptariamos tyrinėjimuose ir konferencijose, diskusijų renginiuose, forumuose ir susitikimuose.
Įsteigus Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje nevyriausybinę organizaciją Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimų studijų centrą, o vėliau ir Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrą Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje bendradarbiaujant atrasta vis daugiau gyvenimo, kūrybos ir likimo sąsajų, kurias atsirado pareiga ir būtinybė dar ryškiau įprasminti.
Alicija Matiukienė, Juozo ir Allfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė: „Viskas prasidėjo nuo pastebėjimo, akivaizdaus fakto, kad regione dirba trys palikimo studijų centrai, savo veiklose aktualizuojantys žymių kultūros veikėjų gyvenimus ir darbus.
Šių asmenybių tarpusavio ryšių ir bendravimo kontekstai mums, palikimų studijų centruose dirbantiems, nebuvo naujiena.
Apie Juozo ir Alfonso Keliuočių, Juozo Miltinio, Jono ir Adolfo Mekų gyvenimą ir veiklas ruošdavome pranešimus jubiliejinių konferencijų programoms, esame parengę daugybę šių asmenybių tarpusavio ryšius liudijančių straipsnių, kuriuos publikavome Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio“.
Keliuočiai reikšmingi ne tik Rokiškio kraštui: jų darbas legendiniame prieškario kultūros žurnale „Naujoji Romuva“ sudarė sąlygas skleistis teatro, literatūros, kino pasaulio kūrėjams.
Mūsų kultūros kelio asmenybėms - taip pat.
Bendruose renginiuose jautėme tą unikalią kultūrinę jungtį, kuri vystėsi, augo kartu su šių žmonių egodokumentikos, rankraštyno, archyvinės medžiagos tyrinėjimu.
Mūsų pokalbiuose dažnai iškildavo šių kultūros žmonių nuoširdaus bendravimo pavyzdžiai, atsiskleidė keliai, vedę į tas pačias mokyklas ir universitetus, miestai, kurie šias asmenybes formavo ir įtakojo jų ryškiausius gyvenimo darbus.
Labai norėjosi tomis žiniomis, sukauptais archyviniais dokumentais dalintis, skelbti, atkreipti visuomenės dėmesį.
Pastebėjome, kad tam gali puikiai pasitarnauti edukacija, kultūrinis turizmas.
Kultūros kelyje jungiasi kultūros objektai, kurie sieja visų penkių kūrėjų gyvenimo ar kūrybos erdves, istorinius įvykius, bendrus pažįstamus.
Mūsų kelyje daug vietos žmogiškajam nuoširdumui, asmenybių tarpusavio pagalbai, gyvenimo vertybių paieškoms.
Indra Drevinskaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausioji bibliotekininkė: „Domėjimasis šiomis asmenybėmis man prasidėjo iš meilės savo gimtiesiems Biržams.
Nuo 2016 m. gilinuosi į Jono ir Adolfo Mekų asmenybes, o kolegiška partnerystė su Panevėžio regiono bibliotekomis vyksta nuolat.
Vieną dieną prieš keletą metų atėjo suvokimas, kad trys palikimo studijų centrai veikia vienas šalia kito, yra neatsiejama bibliotekų dalis, o ir asmenybės - neeilinės.
Sužinojus apie Kultūros kelius, apsidžiaugiau, tokia kultūros sklaida man labai patiko.
Pasitarę nutarėm pabandyti.
Ir pačios nustebome, kiek šalia mūsų yra įvairiausių kultūrinių jungčių.
Šiame kelyje ryškiausiai skamba Jono Meko vardas, Juozo Miltinio - taip pat.
Siekiame, kad būtų labiau atrasti ir broliai Keliuočiai, dirbę kultūros, žurnalistikos, pedagogikos srityse.
Adolfas Mekas, kaip jaunesnysis Jono Meko brolis, Lietuvoje irgi mažai žinomas.
2025 m. Kultūros kelio sertifikatas liudija, kad maršrutas parengtas laikantis Kultūros ministerijos patvirtintus Kultūros kelių lygmenų Lietuvoje nustatymo kriterijus, o ateityje savo veiklai plėsti galės pretenduoti į finansavimą.
Apskritai tai jau trečiasis sertifikuotas Lietuvos kultūros kelias: anksčiau yra sertifikuoti du nacionalinio lygmens kultūros keliai - M. K. A. KGB „liudytojai“.