Aleksoto Gyvenamųjų Namų Kvartalų Istorija: Nuo Svirbigalos Iki Šiuolaikinio Rajono

Aleksotas - unikalus Kauno rajonas, turintis turtingą istoriją ir išskirtinę raidą. Nuo XVI amžiaus, kai gyvenvietė buvo žinoma kaip Svirbigala, Svirbigaila arba Svirbiogala, iki šių dienų, Aleksotas išgyveno daugybę transformacijų, tapdamas svarbia Kauno miesto dalimi.

S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas Kaune.

Aleksoto Pavadinimo Kilmė Ir Istoriniai Faktai

Manoma, kad dabartinį vardą Aleksotas gavo XVI a., kai Kaunas tapo prekybos centru, o vokiečiai kairiajame Nemuno krante pastatė laivų statyklas, vadintas „aleksotais“. Taip pat teigiama, kad Aleksoto vardas kildinamas iš kunigaikščio Dangeručio dukros Mildos, kitaip vadintos meilės deive Aleksota, vardo. Dar viena versija - Aleksotu galėjo būti pavadinta kažkokiam Aleksui priklausiusi valda. 1408 metais Aleksotu oficialiai buvo vadinama Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Kaunui padovanota šioje vietoje stūksojusi giria.

1791 metais Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 metų Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 metų priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 metų - Lenkijos karalystei. 1838 metais Aleksotas pavadintas miesteliu, 1860 - 1914 metais jis buvo valsčiaus centras.

Aleksotas Tarpukariu Ir Šiandien

1919 metais senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 metais prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1930 metais baigtas statyti ir atidarytas plieninis arkinis tiltas, pavadintas Vytauto Didžiojo, vėliau Aleksoto vardu.

Šiuo metu Aleksotas išgyvena sparčiausius pokyčius Kaune, suaktyvėjo naujų gyvenamųjų namų statyba, ypač netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maxima bazės“ - Vaivorykštės ir Leipalingio gatvėse. Pastarojoje įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas „Parko apartamentai“, o greta jo projekto vystytojai savo lėšomis įrengs net 2 ha plotą užimsiantį parką.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Aleksotas, jei lygintume su kitais rajonais, po 1990 m. „Aleksotas, esantis visai šalia miesto centro, atrodo labai patraukliai, nes leidžia sutaupyti laiko. Čia viskas sukoncentruota kone vienoje vietoje - parkai, mokyklos, laisvalaikio centrai, todėl Aleksotą atranda vis daugiau jaunų šeimų“, - pastebėjo R. Jocius.

Architektūrinis Paveldas Ir Nauji Projektai

Aleksotas išsiskiria gausybe nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių. Čia išlikę Kauno tvirtovės baterijų, fortų, kareivinių ir blindažų statiniai, S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas, aviacijos muziejus, Aleksoto funikulierius, Marvos, Tirkiliškių, Fredos, J.Vailokaičio dvarų pastatai bei jų likučiai, įvairių laikų kapinės, bažnyčios, buvęs Kauno mėsos kombinatas. Visus juos apžiūrėti galima išsileidus į apžvalginę ekskursiją po Aleksotą.

Kauno tvirtovės žemėlapis.

Šalia "Matau Kauną" jau vyksta kitų teritorijų konversija - viešosios paskirties objektai Nemuno saloje, Kairiojo Nemuno kranto urbanizacija, M. K. „Mūsų kvartalas darniai papildys Aleksoto rajoną kokybiška gyvenamąja aplinka bei sukurs jungtis su aplinkinėmis teritorijomis ir jose esančiais traukos centrais. Šiai transformacijai numatėme dešimties metų laikotarpį, per kurį industrinės erdvės miesto centre keisis iš esmės. Tai turės įtakos rajono socialinio, ekonominio gyvybingumo augimui, Veiverių gatvėje esančių paslaugų paklausos didėjimui - plėsis prekybos centrai, turgus, viešojo transporto infrastruktūra. O pats naujasis rajonas glausis natūralaus gamtinio karkaso apsuptyje. Siekdami jį darniai integruoti į vystomą teritoriją, atversime kuo daugiau vizualinių ryšių iš kvartalų į šlaitus, sukursime saitus tarp pagrindinių viešųjų erdvių ir miško.

Jaunųjų Architektų Vizijos Aleksoto Ateičiai

Liepos 1 d. tiesiog Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste, posėdžiavę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai entuziastingai aptarė ir vertino jaunųjų architektų S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto plenere parengtus kūrybinius projektus - senojo oro uosto ateities vizijas. Pasak architekto R.Palio, „didžiausias laimėjimas, kad jaunieji architektai puikiai suvokė oro uosto svarbą, jo semantinę, istorinę reikšmę“.

KAUET ekspertams savo darbus pristatė 7 komandos, sugrupuotos į architektai kartu su studentais. Plenero dalyviai klausė suinteresuotų šalių pranešimų apie oro uosto problemas, paskui dvi paras dirbo ir pristatė po dvi planšetes medžiagos. Darbai atrodė profesionalūs ir intriguojami.

1 komanda su moto KABOOM. Architektai: Augustas Audėjaitis, Gaustas Eigirdas, Dovilė Martinaitytė, Kasparas Praninskas, studentas Aurelijus Sūdžius. Siūlė iš šiaurės pusės formuoti prieigas. Toliau formuojant miesto ir oro uosto santykį, siūlė 2 kompozicines ašis, kurios sudarytų ribas tarp miesto ir oro uosto. Siūlė įrengti promenadą - apžvalgos taką. Promenada - tai pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis tarp senamiesčio, centro ir oro uosto. Dešinėje pusėje numatomas parkas, krepšinio aikštelė, mini golfo aikštelės. Siūlo tokį zonavimą: kairėje - lėktuvai, dešinėje - poilsis. Aviacijos muziejus, seniūnijos patalpos, lėktuvai bus eksponuojami atvirai. Siūlė infrastruktūrą suglaudinti, atskirti nuo “Technopolio”. Vizualus ryšys - bokštas arba oro uosto logotipai - bus matomi iš naujamiesčio ir senamiesčio.

2 komanda su moto „10LT”. Architektai: Vytautas Butkus, Giedrius Račiūnas, Indrė Vainauskaitė. Studentai: Ieva Maknickaitė, Aistė Galaunytė, Vytenis Raugala. Siūlė išsaugoti oro uostą, jo funkciją ir sudaryti sąlygas toliau plėtotis aviacijai. Oro uostas bus pasiekiamas per keletą minučių. Maršrutas patrauklus tiek miesto gyventojams, tiek svečiams. Apskritai šis oro uostas yra labai puikiai pasiekiamoje vietoje. Galima ateiti pėsčiomis. Yra traukinio bėgiai ne tik logistikai, bet ir turistinė trasa nuo pat geležinkelio stoties. Visai šalia Veiverių gatvė ir Europos pr., kuris turėtų būti sujungtas su „Via Baltika“ magistrale. Suformuojamos dvi pagrindinės zonos - oro uosto infrastruktūra ir viešoji erdvė: muziejai, maitinimo įstaigos, administracija ir pan. Lėktuvų priežiūros zona labai svarbi norint plėtoti aviaturizmą, sudarius geras sąlygas galima pritraukti į miestą daug užsienio svečių. Angarų daugiau nei 20, todėl dalis jų galėtų tapti parodų vieta. Išplėtus ir pertvarkius dabartinį peroną, atsiranda nemažas plotas su prievaža iš Europos pr. renginiams ar automobiliams parodų metu. Visa ši zona būtų gera mokymo bazė įvairių specialybių studentams. Pakilimo takai lieka tie patys: 1 asfalto ir 3 gruntiniai, įrengiamas asfalto tako apšvietimas, kad oro uostas galėtų veikti visą parą. Puiki vieta ir bendruomenės centrui šalia muziejaus, galėtų formuotis jauki erdvė rajono gyventojams. Siūlė angarams suteikti spalvą - lėktuvui kylant matytųsi viena spalva, iš šono - kita. Siūlė sutvarkyti esamus želdynus, vietomis atsirastų naujų. Šiek tiek atsiribotų nuo Aleksoto gyvenamųjų kvartalų. Svarbiausia suformuotume charakteringą apželdinimą, kuris taptų ne tik gražiu ar įsimintinu reginiu atvykstantiems, bet ir savotišku oro uosto simboliu.

3 komanda su moto „Kompromisas“. Architektai: Erika Strikaitytė, Mažvydas Zajankauskas, Rūta Greičiūtė, Marius Ščerbinskas, Justas Prikockis. Siūlė kompromisą - aiški nedaloma vandens tvenkinio riba, pakrantės linija, kurioje tikrai atsiras vietos bendruomenės ir verslo lūkesčiams. Atsiras ir inžinerinis stebuklas - lėktuvnešis. Nusileidimo takas, galintis suktis pagal vėjo kryptį. Laive galėtų veikti atominė elektrinė. Tvenkinyje galėtų treniruotis sportininkai. Bendruomenė gautų baseiną ir paplūdimį. Paveldo objektus būtų galima apžiūrėti nardant po vandeniu. Lietuva taptų garsi visame pasaulyje. Tvenkinyje plaukiotų burlentės, burlaiviai. Golfas - ant laivo denio!

4 komanda su moto “Agrodromas”. Architektai: Mindaugas Butvila, Vaidotas Kaluškevičius, Kęstas Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas. Studentės: Šarūnė Bagdonaitė, Rita Tamulevičiūtė. Siūlė visą teritoriją, išskyrus pakilimo takus, užsėti rapsais, iš kurių aviatoriai galėtų gaminti degalus lėktuvams. Rapsų derlius nuimamas du kartus per metus. Verslas sukasi, uostas gyvuoja. Kitas funkcijas siūlė dėstyti teritorijos kraštuose. Šių kultūrų lauke siūlė išpjauti įvairius simbolius, kad atskrendant galima būtų ženklus skaityti. Čia vyks pirmasis akrobatinio arimo čempionatas. Jei rapsų verslas nepasiteisintų, atrėžtame plote būtų užsėtas rugių laukas “seksodromas”.

5 darbas su moto "Skrydis per istoriją". Architektai: Rimas Adomaitis, Petras Vilutis. Siūlė oro uoste išskirti dvi zonas. Pirmoje - šiaurinėje teritorijos dalyje - bus atstatomi istoriniai pastatai. Juose veiks mokslo centras, muziejus ir verslo, bendruomenės bei vaikų skraidymo mokykla. Bus skraidoma lėktuvais, jėgos aitvarais, parasparniais. 2-oji - vakarinė zona - skirta aktyviam poilsiui (apie 10 ha). Siūlė įrengti mašinų stovėjimo aikštelę. Tai būtų nauja oro uosto vizitinė kortelė. Esama technologija bus praturtinta. Šoninėse zonose galės vykti parodos. Siūlė palikti sraigtasparnių zoną ten, kur ji yra. Didelių tūrių neprojektavo. Esamos ir kuriamos funkcijos viena kitą papildytų ir pritrauktų lankytojų iš platesnių visuomenės sluoksnių. Ir šiaurinėje zonoje esantys istoriniai pastatai, ir lauko ekspozicija ties Veiverių gatve bus dengiamos tentais, kurie plane asocijuosis su lėktuvo sparnais. Stogas sudarys sąlygas renginiams vykti net blogesniu oru.

6 darbas su moto “Dangus”. Architektai: Lilija Putnienė, Vytautas Putna, Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė. Studentės: Viktorija Rybakova, Aida Išganaitytė. Siūlė išsaugoti pagrindinius takus. Rytinėje dalyje siūlė daugiaaukštį automobilių garažą, ant jo stogo galėtų leistis malūnsparniai. Veiverių gatvės zonoje numatė plėsti muziejų. Buvusiame terminale siūlė įrengti viešbutį, restoraną ir parduotuvę. Pietinėje dalyje veiktų skrydžių valdymo centras ir angarai. Aviatorių mokykla bus plėtojama, todėl reikės daugiau angarų. Siūlė įrengti stadioną. Pastatų aukštis numatomas iki 17 m. Dengtos tribūnos bus naudojamos miesto reikmėms. Siūlė išnaudoti esamą geležinkelio liniją ir pratęsti ją iki funikulieriaus.

7 komanda su moto “Motorų terapija”. Architektai: Martynas Radzevičius, Guoda Bardauskaitė, Gintaras Duoba. Siūlė pagerinti susisiekimą: atkurti geležinkelio atšaką į šiaurinę oro uosto dalį, projektuoti dviračių takus, susijungiančius su Aleksoto dviračių takų sistema. Pėstiesiems ir dviratininkams numatoma Transatlantinė alėja, jungianti funikulierių su oro uostu. Sukurti geresnes sąlygas klestėti vietiniams ir apžvalgos skrydžiams, padidinti oro uosto patrauklumą aviaturistams. Jiems projektuojamas aviakempingas ir lėktuvų peronas gražiausioje bei ramiausioje oro uosto teritorijos vietoje - šiaurės vakarų dalyje. Sukurti vizualų oro uosto ryšį su miestu. Prie pagrindinės įvažos į oro uostą projektuojamas aviacijos muziejus, kurio prieigas ženklina orlaivis, matomas nuo Veiverių gatvės. Teritorijos pakraščiuose naikinami menkaverčiai pastatai ir krūmynai, atveriamos perspektyvos iš pagrindinių gatvių. Miestiečiams sudaroma galimybė apsilankyti oro uoste ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais. Prie pagrindinio į oro uostą vedančio kelio statomi Aleksoto gyventojų bendruomenės namai su sporto ir kultūros centrais. Sudaroma galimybė visiems patekti į Aviatorių atminimo parką, išsiskiriantį kinetinėmis skulptūromis, iš jo galima stebėti kylančius lėktuvus. Palei S.Dariaus ir S.Girėno gatvę atstatomi senieji angarai bei aerostotis. Šiaurinė dalis atvira gyventojams bei turistams, norintiems pasižvalgyti po miestą iš dirižablio ar oro baliono, leisti laiką stebint skraidykles, parasparnius, jėgos aitvarus. Čia veikia aviamodeliavimo klubas ir vaikų skraidymo mokykla. Pratęstas ridenimo takas aplink oro uostą sudaro galimybę rengti įvairius sporto renginius. Nenaudojamoje oro uosto dalyje įrengiame motokroso ir keturračių trasą, kuri būtų atvira motosporto entuziastams kiekvieną dieną. Tuo metu, kai skrydžiai nevyks, siūlė į oro uostą įleisti šoninio slydimo bei traukos lenktynių („drifto“ ir „drago“) mėgėjus ir motociklininkus, drumsčiančius miesto centro ramybę. Oro uostas taptų vieta, vienijančia skirtingas subkultūras, kurias jungia meilė motorams ir adrenalinui.

Infrastruktūros Iššūkiai Ir Sprendimai

Nepaisant teigiamų pokyčių, Aleksotas susiduria su infrastruktūros iššūkiais. Didžiausi skauduliai - nesutvarkytos gatvės ir dar daug kur neįvestas miesto vandentiekis bei nuotekų tinklai. Vaizdingo rajono gyventojai rudenį ir pavasarį dažnai skęsta išmatose.

Bendras Aleksoto gatvių ilgis siekia beveik pusantro šimto kilometrų, tačiau tik pusė jų asfaltuotos. Kai kuriose gatvėse asfaltas buvo paklotas beveik prieš keturiasdešimt metų. Nuo tada jų niekas nėra taisęs, todėl apie daugelio tokių kelių būklę plačiau pasakoti nereikia.

Šiuo metu Aleksoto seniūnijoje yra per 4 tūkst. individualių ir daugiabučių namų. Nors jau kelerius metus vyksta atskirų kvartalų vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbai, maždaug 1 tūkst. namų gyventojai apie miesto vandentiekį ir nuotekas dar tik svajoja.

Dar viena probleminė šio rajono vieta - Aleksoto turgus, į kurį savaitgaliais plūsta ne tik maisto ar ūkinių prekių pirkėjai, bet ir norintieji įsigyti gyvūnų bei sendaikčių. Šalia turgaus automobiliams trūksta vietos. Dėl to šeštadieniais ir sekmadieniais jų būna pristatytas Veiverių plentas ir aplinkinės gatvės bei degalinės.

Policijos pareigūnai nedrausmingiems vairuotojams kone kiekvieną savaitgalį surašo ne mažiau nei dvi dešimtis protokolų, tačiau reikalai nesikeičia. Pareigūnų ir gyventojų nuomone, mašinų stovėjimas Veiverių plente turėtų būti mokamas. Kita išeitis - įrengti mokamas stovėjimo aikšteles S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto teritorijoje.

Apibendrinant, Aleksotas - tai dinamiškai besikeičiantis Kauno rajonas, turintis turtingą istoriją, išskirtinį kraštovaizdį ir didelį potencialą tapti dar patrauklesne vieta gyventi, dirbti ir leisti laisvalaikį. Svarbu spręsti infrastruktūros problemas, išsaugoti kultūros paveldą ir įgyvendinti inovatyvius projektus, kurie atitiktų gyventojų poreikius ir puoselėtų bendruomeniškumą.

Parkai ir skverai Aleksote

Kauno miesto savivaldybės nuomone, Aleksote galima suskaičiuoti net 16 teritorijų, kurioms suteiktas parko arba skvero statusas. Dalis jų jau atnaujintos, o kitose darbai jau vyksta arba visai netrukus. Anot T. Jarusevičiaus, vadinamasis „Centromeros“ parkas šalia daugiabučių kvartalo Veiverių plento toli gražu nėra vienintelis. Jau parengtas jo tvarkybos projektas, kaip tik planuojamas rangos darbų viešasis pirkimas - šiemet bus pradėti darbai: pėsčiųjų ir dviračių takų, vaikų žaidimų bei lauko treniruoklių aikštelių atnaujinimas. Tuo pačiu bus atnaujintas vienas parko simbolių - lauko estrada su žiūrovų suoleliais. Taip pat kitapus Aleksoto, ties Kauno miesto riba - prieš kelerius metus atgaivintas Marvelės upės slėnis su vaizdingomis kaskadomis bei amfiteatru patogiam poilsiui, stebint virš galvų iš S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Sportui ir aktyviam laisvalaikiui - sutvarkytas ir visiems atviras Valdo Adamkaus gimnazijos sporto aikštynas Bitininkų gatvėje. Baigiama projektuoti Liepų alėja Aleksoto pakraštyje, tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Garliavos plento. Skvero statusą turinčioje 2 hektarų teritorijai jau parengti projektiniai pasiūlymai. Darbai jau prasidėję pusės hektaro ploto skvere adresu Gustaičio g. 6 - įrengiami takai, suoleliai, apšvietimas jaukiems pasisėdėjimams su vaizdu nuo Aleksoto kalno šlaito. Čia pat ir iš pagrindų rekonstruota Aleksoto apžvalgos aikštelė su visa infrastruktūra (V. Čepinskio g. Turime Kaune ir naują žalią plotą skverui - būtent Aleksote. Praėjusiame tarybos posėdyje toks statusas suteiktas 4,8 ha teritorijai prie J. Pabrėžos ir Vaškų gatvių. Čia jau vyksta pirminiai valymo darbai, retinant tankiai sužėlusius brūzgynus. Su vietos bendruomene derinamos projektavimo sąlygos, artimiausiu metu bus pradėti rengti priešprojektiniai pasiūlymai. Šiuo metu su verslo atstovų prisidėjimu tvarkomas ir naujai įrengiamas nedidelis, bet jaukus skveras šalia Europos prospekto ir Vilties gatvės.

tags: #aleksotas #gyvenamu #namu #kvartalas