Alantos dvaras, įsikūręs Molėtų rajone, yra žinomas nuo XV amžiaus. Šiandien dvaras atviras lankytojams ir pritaikytas šiuolaikinei visuomenei. Nors autentiškų detalių išlikę nedaug, dvare vyksta įdomūs kultūriniai renginiai ir ekskursijos.
Alantos dvaras
Alantos Dvaro Istorija
Ankstyvoji Istorija ir Astikų Valdymas
Alanta pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1436 m. birželio 28 d. Šiame dokumente Žygimantas Kęstutaitis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai: dovanojo ir iš tikrųjų teisėtai užrašė kaip dovį Onai, savo sutuoktinei, o būtent Alantą (Owantha) prie Virintos upės.
Su pirmuoju Alantos dvaru siejami didikai Astikai. Tai lietuvių kilmės įtakinga giminė, kuri du šimtmečius aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime. Vardą Astikų giminei davė didikas Kristinas Astikas, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas kaip 1398 m. Salyno sutarties su Vokiečių ordinu liudytojas.
Alanta - viena pagrindinių Astikų valdų. Iš dokumento, saugomo Lenkijos mokslų akademijos Kurniko bibliotekoje, matyti, kad Alanta anksčiau buvo LDK kunigaikščio valda, kurią Vytautas pagal suteiktą privilegiją padovanojo Astikams. Lietuvos ir Lenkijos istorikų nuomone, šis Kurniko bibliotekoje saugomas dokumentas yra seniausias didiko dovio taikymo Lietuvoje liudijimas.
Pirmasis Alantos paminėjimas dar nereiškė klasikinio bajoriško dvaro infrastruktūros susiformavimo. Astikų dvaras kaip pagrindinis administracinis-ūkinis centras susikuria tik XVI a. pr., kai Astikai iš įvairių bajorų supirkę žemes aplink Alantą, sudarė nemažą valdą.
XVI a. pr. Alantos valdą išplėtė Kristino Astiko vaikaitis, Trakų vaivada Grigalius Stanislovaitis Astikas (mirė 1519). 1510 m. gegužės 4 d. jis iš Vilniaus miestiečio Vojeko nusipirko Armoniškių (Germaniškių) valdą, o 1516 m. gegužės 23 d. iš Onos Mikalojienės Vilunavičienės ir jos dukters Jadvygos Talejienės - dvaro dalį su Alantos, Duobio, Saločio ir Gilužio ežerais.
Grigalius Stanislovaitis Astikas buvo valstybės pareigūnas: Anykščių seniūnas, vėliau Utenos vietininkas, Užpalių ir Pienionių laikytojas, kuris padarė didelę politinę karjerą nuo valdovo maršalkos iki LDK ir Trakų vaivados. Jis dalyvavo karo žygiuose. 1500 m. Be Alantos, G. S. Astikui priklausė Utena, Gegužinė, Čiobiškis, Maišiagala, Darsūniškis, o už dabartinės Lietuvos ribų - Černovo žemės ir kt.
Žinomas atvejis, kai kaimyninių Balninkų savininkai didikai Goštautai 1511 m. Grigaliaus Stanislovaičio Astiko sūnus Jurgis, tęsdamas tėvo darbus, ir toliau plėtė Alantos valdą. Jurgis Grigalaitis Astikas taip pat buvo Anykščių ir Darsūniškio laikytojas ir valdovo maršalka.
1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis sprendė aršų vaidą tarp didikų Astikų ir Chrebtavičių. Valdovo maršalo ir dvaro iždininko Jono Liutauro Chrebtavičiaus duktė Ona vienoje Brastos bažnyčioje slapta susituokė su Trakų vaivados Grigaliaus Astiko sūnumi Jurgiu. Jurgis Grigalaitis Astikas su Ona Chrebtavičiūte susilaukė keturių vaikų: dukrų Onos ir Sofijos ir sūnų anksti mirusio Jono ir Mikalojaus.
Alantos svarbą Astikams iliustruoja 1547 m. vasario 18 d. Vilniuje valdovo patvirtintas maršalkos Jurgio Grigalaičio Astiko 1546 m. balandžio 22 d. surašytas testamentas, kurį pateikė jo žmona Marina Zaslavskytė su sūnumis Jurgiu ir Grigaliumi ir kuriame prašoma po mirties jį ir vaikus palaidoti Alantos Šv. Jokūbo bažnyčios rūsyje.
Alanta pirmą kartą buvo pažymėta G. Mercatoriaus atlase „Lietuvos žemėlapis“, kuris sudarytas apie 1570 m. Be Alantos, Rytų Lietuvos dalyje pažymėtos Nemenčinės, Daugeliškio, Balninkų, Anykščių, Švenčionių, Volčanų (greičiausiai Utena) gyvenvietės.
Alanta nuo XVI a. vid. įėjo į Ukmergės pavieto sudėtį ir buvo išskirta kaip atskiras valsčius. Ankstyviausias išlikęs inventorius - 1570 m. Alantos valdai priklausiusio Girsteitiškio dvaro (palivarko) surašymas su trumpu dvaro aprašymu. Šiame dokumente minimas pagrindinis šiaudais dengtas medinis Girsteitiškio dvaro pastatas, kiti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai su vidaus įrengimais, Girsteitiškio ir Karklinių kaimai.
Konkrečių faktų apie reformos vykdymą Alantos dvare nėra, tik aišku, kad ji pradėta įgyvendinti XVI a. 7 deš. Astikams priklausiusiame Girsteitiškio dvare.
Astikų ekonominė ir politinė galia ėmė silpnėti XVI a. 1570 m. kovo 8 d. Mstislavlio vaivada ir Breslaujos seniūnas Jurgis Jurgaitis Astikas pasirašė sutartį, pagal kurią dėl didelio pinigų trūkumo, atsiradusio dėl dažnai atlikinėtos karo tarnybos, pasiskolino 500 sidabrinių lietuviškų grašių iš karaliaus dvarionio Balcerio Rajeckio. Už tą sumą įkeitė jam savo tėvoninį Alantos valdos Girsteitiškio dvarelį, kurį jis gavo po lygiai pasidalinęs tėvo palikimą su broliais.
1580 m. Astikų skolinimosi politika nebuvo išimtis to meto didikų ir bajorų gyvenime, nes dėl XVI a. 6 deš. prasidėjusio karo su Livonija atsirado didelių papildomų išlaidų. Karo reikmėms teko mokėti nemažus mokesčius, iš kurių svarbiausias buvo sidabrinė.
Didikų savivalė ir nevaldomas santykių aiškinimasis buvo kasdienis reiškinys, tačiau kai kurių Astikų elgesys stebino net amžininkus. Jie išsiskyrė itin konfliktiškais charakteriais, kurie dažnai sutrukdydavo kilti karjeros laiptais.
Ypač sunkiu charakteriu, polinkiu į smurtą pasižymėjo paskutinis iš Astikų Alantos valdytojų Grigalius Jurgaitis Astikas. Netekęs tarnybos valdovo dvare, jokios naujos pareigybės negavo.
Grigalius Jurgaitis Astikas užtraukė didžiulę gėdą savo garbingai giminei tapęs tėvynės išdaviku. Livonijos karo metu LDK ir Maskva, besiruošdamos kariniams veiksmams, vykdė aktyvią žvalgybinę veiklą. Grigalius Jurgaitis Astikas buvo užverbuotas maskvėnų žvalgybos ir už suteiktą informaciją iš Maskvos tikėjosi gauti Kovelį, Bielską ir dvaro etmono pareigas.
Radvilų ir Pac-Pomarnackių Valdymas
Valdant Astikams buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai Virintos upės vingyje. Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Steponas Batoras (1576-1586) 1581 m. perdavė Alantą vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gabrieliui Bekešui. Mirus Steponui Batorui, Ona Astikaitė Songuškienė didžiąją dalį Alantos dvaro žemių atgavo iš Gabrieliaus Bekešo brolio Kasparo. Iš Bekešo ir Sanguškienės seniūniją ir dvarą 1598 m. nupirko didikas Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603). Radvilos dvarą valdė apie 230 metų, nuo 1598 iki 1828 m.
1828 m. Alantą nupirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadas Pac-Pomarnackis (1763-1849). Jis vaikų neturėjo, todėl dvarą perėmė augintinis, pusbrolio sūnus Aleksandras (1806-1881), kuris ir įkūrė dvaro sodybą dabartinėje vietoje. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pasistatė išskirtinius italų vilos stiliaus dvaro rūmus su apžvalgos bokštu, apie 1870 m. pertvarkė parką.
Alantos dvarui klestėjimo laikais XIX a. pab. priklausė net 34 pastatai: pagrindinis pastatas buvo dvaro rūmai, dar namas-virtuvė, pirtis su skalbykla, arklidės, klojimai, tvartai, kalvė, ledainės ir t.t.
Žinoma, jog rūmų statybai granito kolonos laivais iš Suomijos buvo atgabentos į Klaipėdą, o iš ten jaučiais atitemptos į Alantą. Rūmuose buvo sukaupta daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Kiekviena iš menių buvo įrengta skirtingu stiliumi - vienoje dominavo Liudviko XIV, kitoje - Liudviko XV, trečioje - bydermejerio stilius, buvo ir kinų stiliaus Tolimųjų Rytų kambarys. Rūmuose ant sienų kabojo daug paveikslų, giminės bei Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalių portretų, kilimų, meniškų lėkščių.
Dvaras XX Amžiuje
I-ojo pasaulinio karo metais Tadas Pac-Pomarnackis, dvarą išnuomojęs Klabinių dvarininkui Sližiui išvyko į užsienį, Alantos dvaras buvo išgrobstytas. Vokiečiams 1915 m. okupavus Alantą dvare apsistojo kaizerio armijos kareiviai. Nuo 1920 m. dvare gyveno nepriklausomos Lietuvos kariuomenės mokomoji kuopa.
1944-1948 m. sovietinė valdžia likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose žemesniąją žemės ūkio mokyklą. 1959 m. mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. 1972 metais Alantos dvare filmuotas televizijos serialas „Tadas Blinda“.
1974 m. į dvaro rūmus perkelta Naujasodžio biblioteka. 1992 m. Alantos dvaras reorganizuotas į Alantos žemės ūkio mokyklą, o nuo 2002-ųjų čia - Alantos technologijos ir verslo mokykla.
Alantos Dvaras Šiandien
2022 m. Alantos dvaras - tai neoromantinio stiliaus pastatas, kuris savo metus skaičiuoja nuo 1858 m. Dvaro savininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis čia atvažiuodavo pavasarį, o išvažiuodavo rudenį. Savo vasaros rezidenciją ponas labai puoselėjo. Norėdamas prilygti turtingiausiems dvarų savininkams, Alantoje ponas Tadeušas kaupė vertingas dvaro kolekcijas, pirko prabangius sietynus, baldus. Toks gyvenimas čia tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu rūmai tapo Susisiekimo ministro Balio Sližio nuosavybe. Sovietinė valdžia rūmuose įkūrė profesinę mokyklą, ūkio kontorą, parduotuvę, apgyvendino žmones. Vėliau rūmai liko tuštesni ir pritaikyti vien kultūrinėms reikmėms.
Didžioji rūmų menė, kurioje iki šių dienų yra židinys, tarnavusi kaip pokylių salė, ir dabar yra svarbiausia. Dvaro didybę mena eksponuojamos XX a. pradžios interjero nuotraukos.
Vaidoto Žuko meno galerija Alantos dvare atidaryta 2015 m. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicija dviejose antrojo aukšto menėse atidaryta 2018 m., nes Alanta šios didžios asmenybės, gyvenimą pašventusios tiesai ir Dievui, kraštas. Etnografinę ekspoziciją, įkurtą dar 1968 m., dvarui paliko garsi Alantos krašto bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė. Šalia eksponuojama medžio drožėjo Jono Matelionio unikali drožinių bei etnografinių-techninių įrenginių modelių kolekcija.
Alantos dvaro muziejus - galerijaParko g. prisitaiko prie jų poreikių ir norų.
Kultūros ir Istorijos Uostai: Alanta ir Videniškiai
Nuo XV a. žinomas Alantos miestelis tikrai pažįstamas turistams - pro jį tekanti Virinta - dažnai užpildoma baidarių. Tačiau užsukti čia verta ne tik praplaukiant, bet ir specialiai. Ypač į Alantos dvaro sodybos rūmus, kur veikia net du išskirtiniai kultūros objektai - Vaidoto Žuko meno galerija ir Palaimintajam Teofiliui Matulioniui skirtas muziejus.
Abu šie objektai Alantoje atsirado dailininko ir kolekcininko Vaidoto Žuko dėka. Jis sako dažnai sulaukiantis klausimų, kaip pavyksta išlaikyti galeriją provincijoje? Tačiau paradoksas - V.Žuko galerija lankytojų sulaukia net daugiau nei kai kurios Vilniaus ir Kauno meno erdvės.
Padėti atrasti Alantos dvare įkurtą galeriją padeda įkurtas interneto puslapis Zukasalanta.lt. Nemažiau žinomumo prideda ir Alantoje kasmet vykstantys išeivių iš Lietuvos organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.
Apsilankę galerijoje, būtinai užsukite ir į tame pačiame dvare įrengtą palaimintojo T.Matulionio muziejų. Būtent jam kilo mintis iš šio krašto kilusio arkivyskupo, politinio kankinio ir palaimintojo atminimą įamžinti Alantos dvaro sodyboje, kurios antrajame aukšte pernai ir pradėjo veikti muziejus.
Tarp eksponatų, kuriuos muziejui dovanojo juos išsaugoję palaimintojo artimieji, daugybė dramatišką jo likimą liudijančių daiktų: originalūs laiškai, kuriuos jis rašė iš kalėjimo, iš Solovkų konclagerio parsivežti akiniai, laikrodis, barzdaskutė, marškinių sąsagos, rožančius, paties vyskupo Mordovijos tremtyje išdrožtas altorėlis-slapukas, iškarpyti Kalėdų žaisliukai ir kiti autentiški dalykai, kuriuos muziejui dovanojo palaimintojo artimieji. Daugiau informacijos apie muziejų galima rasti Teofilius.lt
Alantos dvare rengiamos Dionizo Putnos nuotraukų kolekcijos pagrindas - uteniškės Janinos Babelytės-Bieliauskienės išsaugotas senelio archyvas: keli albumai ir batų dėžė su nuotraukėlėmis. Nemažai Dionizo Putnos nuotraukų pateikė ir alantiškiai - istorikas Gintautas Šeikis, Nijolė Kižienė, Danielius Drazdauskas, DanaŽigelytė-Sabaitienė, Vidas Yla, Regina Šeibutienė ir kiti.
Putnų sodybą dažnai lankydavo Alantos šviesuomenė: mokytojai Mykolas Šeduikis, Romualdas Lamauskas, Alantos gydytojas Juozas Mažeika, bažnyčių dekoruotojas Boguslavas Tuba, iš Klaipėdos parvykstantis Ignacas Skripkus. Vietiniai prisimena, kad sekmadieniais po pamaldų Dionizas Putna kviesdavo žmones į savo sodybą, kur dėstydavo meno istoriją, pristatydavo žymių Antikos ir Renesanso meistrų reprodukcijas. Kartais sode, tarp medžių ištiesęs virves ir ant jų sukabinęs savo nuotraukas, rengdavo parodas. Alantiškiai fotografo darbą buvo įsileidę į savo gyvenimą natūraliai, vertino palankiai. Vykdami fotografuotis, sakydavo: Vykstu pasputnuot.
Vis dėlto 2024 m., netikėtai atradus išlikusią Dionizo Putnos fotoarchyvo dalį, atsiskleidė šio nuostabaus fotografo galimybės. Fotografas turėjo gerą menininko akį ir išlavintą estetinę pajautą. Net tokie objektai kaip gaidžiai, kiaulės ar pieninės motorai jo nuotraukose užfiksuoti su jautrumu, šiluma, bet ir konceptualiai, struktūriškai.
Yra kelios nuotraukos, kuriose Dionizas Putna (tikėtina, priverstas) fotografavo Alantos stribus.
Alantos Dvaro Nuoma
Šiuo metu Alantos dvaras siūlo įvairias paslaugas: ekskursijas, kultūrinius renginius bei erdves šventėms ir susitikimams. Dėl dvaro nuomos galite kreiptis tiesiogiai į administraciją.
Lankytinos Vietos Molėtų Krašte
Jei planuojate apsilankyti Alantos dvare, verta apžiūrėti ir kitas Molėtų krašto įžymybes:
- Lietuvos etnokosmologijos muziejų
- Videniškių vienuolyno muziejų ir Šv. Lauryno bažnyčią
- Molėtų skulptūrų parką
- Pastovio ir Pastovėlio ežerus
Molėtai apdovanoti ypatingo grožio gamta. Ir šio grožio toli ieškoti nereikia, ypač, kai gamtos apsuptimi galima mėgautis būnant pačiame miesto centre. Šiemet atnaujintas pasiūlymas kiekvienam gyventojui ir svečiui - žygeivių ir dviratininkų laukiantys atnaujinti takai aplink Molėtų miesto ežerus Pastovį ir Pastovėlį. Greta ežerų, kurie tęsiasi per visą miestą, galima pamatyti ir menininkų darbus - aplankyti Skulptūrų parką ar tik 2019 m. įkurdintas skulptūras žvejybos tema - Pastovėlio ežere plūduriuoja ryškiaspalvė plūdė, poilsio salelėje siūlomi „pasimatuoti“ Žvejo batai su meškere ir šalia jų gulintis neblogas laimikis - žuvis su balnu.
Apvažiavus ir išvaikščiojus Molėtus, duris į gamtą dar plačiau atverti galima keliaujant į kitas šio krašto vietas. „Niekas neabejoja, kad gamta - viena ryškiausių Molėtų žvaigždžių, kurias mums davė Dievas. Turime net 300 ežerų maudynėms. Jei jų nepakanka, rinkitės pramogas: irklentės, vandenlentės, valtys, baidarės, katamaranas šalia Mindūnų apžvalgos bokšto - pas mus yra visko, kas gali skrosti ežero bangas. Nemažiau verti jūsų dėmesio ir mūsų krašto miškai ir juose vinguriuojantys pažintiniai takai: Jurkiškio upelio, Gurakalnės pelkės, 4 stichijų miško labirintas - Dubingių apylinkėse; keliaukite dviračiais ar pėsčiomis po Labanoro regioninį parką. Natūralios „pramogos“ - uogavimas ir grybavimas, paukščių stebėjimas. Vis dėlto svarbiausia, ko turbūt labiausiai pasiilgsta mieste gyvenantys - grynas oras ir užburianti ramybė arba tiesiog pasivaikščiojimas miško takeliais, užmiršus miesto šurmulį ir darbo rūpesčius“, - sakė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė.
Pasivaikščiojus Molėtų mieste ar pabėgus nuo didžiųjų miestų triukšmo, galimybę atsikvėpti kiekvienas ras ramybės ir svetingumo oazėse, kurios išsidėsčiusios visame Molėtų rajone. Sodybos, stovyklavietės ir net viešbučiai - įsikūrę ne mieste. Ramybe ir lietuviškos pirties malonumais galima pasilepinti didelėse kaimo turizmo sodybose šeimoms, pavyzdžiui, sodyboje „Kliukai“, ar mažesnėse, skirtose vienišiams arba poroms. Pastarosios ypač pamėgo prie Želvų ežero įrengtą sodybą „Pirtelė dviems“, kurios šeimininkai teigia atradę tikro poilsio receptą. Tai - privatumas. Vieninteliai sodybos svečiai būna namelį sodyboje užsisakę žmonės.
Ieškantiems išskirtinių patirčių- Bučeliškėse įkurtas „Glamping Club“, kuriame galima apsigyventi prabangiose palapinėse prie ežero. „Tai buvo tarsi turistautum prabangiame viešbutyje“, - taip tokią neįprastą nakvynės vietą apibūdina tie, kurie turėjo progos apsigyventi „Glamping Club“ palapinėse. Jose yra viskas, ko reikia patogiam poilsiui: stalas, kėdės, lova. Tačiau visa tai - gamtos apsuptyje įkurdintoje palapinėje, kur naktį girdi praskrendančią pelėdą, o ryte vos praskleidęs palapinę išvysti kylančią saulę.
Poilsiautojų laukia ir Molėtų rajone įsikūrę viešbučiai - „SPA Hotel Belvilis“ ir „Oro Dubingiai“. Juose ramybę atrasti padės kokybiška virtuvė ir įvairios SPA procedūros.
Norintiems su žirgais susitikti dažniau - žirgų augintojai šią vasarą tęsia tradiciją ir vaikus kviečia į dienines vasaros stovyklas.
Tokios ryškios naujosios Molėtų turizmo žvaigždės šviečia visame Molėtų rajone, o daugiau apie visas turizmo žvaigždes ir žvaigždynus sužinoti galima Infomoletai.lt
Dvaro Interjeras ir Atmosfera
Senove dvelkiančių detalių, autentiškų akcentų Alantos dvare likę nedaug. Didžiojoje menėje tebestovi didinga koklinė krosnis, porceliano kambaryje išsaugotos senos stalo kojos, pats stalo viršus jau vėlesniais laikais buvo restauruotas, išlikusi supama kėdė ir du paveikslai, kuriuose vaizduojami dvaro ponai, taip pat akmeninis nedidelis suoliukas dvaro kieme, ant kurio dvaro ponios galėdavo patogiai įsitaisyti su pūstomis sukniomis.
Pastaruoju metu dvare pradėta kaupti porceliano indų kolekcija. Šios vertybės perkamos iš antikvariatų, taip stengiantis atgaivinti kadaise dvare gyvavusią kultūrą. Apie kavos ruošimo receptą dvare neatviraujama, mat tą ypatingą skonį lemta pajusti tik tiems, kas atvyksta į dvarą, prisėda prie stalo ir į rankas paima porceliano puoduką.
Sklinda kalbos, kad dvaro ponia buvo pikta moteris. Griežtu savo žvilgsniu žvelgdama iš paveikslo ji ir šiandien palydi kiekvieną atvykusį į dvarą.
Kaip pasakojo muziejininkė, kartą į dvarą buvo atvykusi ekstrasensė. Ji, kaip ir dauguma lankytojų, apėjo dvarą, apžiūrėjo patalpas bei dvaro ponios paveikslą. Moteris, turinti neįprastų galių, paminėjo, kad dvaro rūsyje tvyro prasta energija, mat anais laikais rūsyje buvo daboklė. Tuo tarpu erdvėse, kur įrengtas palaimintojo T. Matulionio muziejus, tvyro gera energija.
Būtent tuo metu, kai ekstrasensė lankėsi dvare ir kalbėjosi su dvaro darbuotojomis, įvyko netikėtumas. Ekstrasensė dvaro darbuotojas patikino, kad čia gyvena dvaro ponios dvasia, o durų trenksmas buvo ženklas suprasti, kad tuo metu dvare yra kalbama apie tai, ko visai nereikėtų kalbėti, ir apie dvaro ponią neigiamai atsiliepianti moteris privalo skubiai iš čia išeiti.
Alantos dvarą gausiai lanko turistai, ypač vasarą ir savaitgaliais. Vieni čia atvyksta ypatingos kavos, kiti dvare ieško išlikusios autentikos.
Alantos dvaro muziejus-galerija:
- Parko g. 1, Alanta 33220, Molėtų r. sav.
- Tel. +370 614 72 239
- El. paštas: [email protected]
Alantos dvaras