Akustikos Reikalavimai Patalpoms Lietuvoje: Vadovas Architektams ir Statytojams

Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir gerovę, akustikos ir garso reikalavimai pastatų projektuose tampa vis svarbesni. Akustikos kokybė turi didelę reikšmę ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir biuruose, mokyklose, ligoninėse bei kituose pastatuose.

Architektų Vaidmuo Užtikrinant Akustinį Komfortą

Esminis vaidmuo, užtikrinant akustikos ir garso reikalavimų įgyvendinimą pastatuose, priklauso architektams.

„Todėl pirmiausia architektai turi gerai išmanyti pagrindinius akustikos principus ir reikalavimus, taikomus skirtingiems pastatų tipams. Tai apima ne tik išorinės ir vidinės garso izoliacijos standartus, bet ir garso sugerties savybes, kurios padeda sumažinti aidą bei triukšmo lygį patalpose“, - sako UAB Akustinių tyrimų centras vadovė Laura Nariūnienė.

Šiuolaikinis požiūris į pastatų projektavimą apima integruotą įvairių disciplinų bendradarbiavimą nuo pat pradžių. Architektai, akustikos specialistai ir inžinieriai turi dirbti kartu, siekdami sukurti optimalius akustinius sprendimus, atitinkančius visus reikalavimus ir standartus: parinktos tinkamos sienų, grindų ir lubų konstrukcijos, izoliacinės medžiagos, langai gali žymiai sumažinti garso sklidimą tarp patalpų ir iš išorės. Galiausiai, architektai kartu su inžinieriais ir statybininkais privalo užtikrinti, kad visi akustikos ir garso izoliacijos sprendimai būtų įgyvendinti tinkamai, pagal standartus.

Labai svarbu suformuluoti užduotį, o architekto užduotis - geriausiomis priemonėmis pasiekti tą rezultatą, tad jis turi išmanyti bent pamatinius akustikos principus. Reikia daugiau atsakomybės projektuojant bent jau pagal galiojančius, nors ir laikmečio nebeatitinkančius, teisės aktus.

Architektūriniai Sprendimai Triukšmui Mažinti

„Architektai privalo atsižvelgti į pastato planavimo ypatumus. Patogus ir gerai apgalvotas patalpų išdėstymas gali padėti sumažinti triukšmo sklidimą. Pvz., triukšmingos patalpos, tokios kaip virtuvės, san. mazgai ar techninės patalpos, turėtų būti atskirtos nuo gyvenamųjų ar darbo zonų. Taip pat svarbu tinkamai suplanuoti bendrąsias erdves, koridorius ir kitus praėjimus, siekiant išvengti triukšmo plitimo“, - dalijasi patirtimi L.Nariūnienė.

Akustikos ir Garso Izoliavimo Reikalavimų Pokyčiai

Per pastaruosius 10-20 metų akustikos ir garso izoliavimo reikalavimai pastatams patyrė reikšmingų pokyčių, kurie atspindi augančius gyventojų lūkesčius ir technologijų pažangą. Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje šalių buvo peržiūrėti akustikos ir garso izoliavimo reikalavimai. ES šalys priėmė ar patobulino naujus teisės aktus, kurie numato išsamesnius, kartais griežtesnius akustinius kriterijus. Gyventojai tikisi aukštos kokybės gyvenimo sąlygų, todėl architektai ir statytojai privalo atsižvelgti į šiuos lūkesčius. Ir tam yra visos sąlygos - technologinė pažanga leido sukurti naujų izoliacinių medžiagų ir sistemų, kurios yra efektyvesnės ir ilgaamžiškesnės; technologijos leidžia efektyviau pagerinti garso izoliaciją ir renovuojamuose pastatuose. Be abejo, vis daugiau dėmesio skirti šioms problemoms verčia ir auganti urbanizacijai, kuri neatsiejama nuo didėjančio triukšmo.

Situacija Lietuvoje

Specialistai jau seniai bando atkreipti Aplinkos ministerijos dėmesį į pasenusį ir modernios rinkos reikalavimų nebetenkinantį STR, kuris reglamentuoja pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo. Tačiau situacija kol kas nesikeičia. Neseniai pakeistas STR dėl pastatų paskirčių. Jame co-living tipo pastatai, kuriuose gyvenama, kurie yra modernesnių bendrabučių analogas, priskirti negyvenamiesiems pastatams, tad jiems nekeliami jokie akustikos reikalavimai. Betgi bendrabučiai priskiriami prie gyvenamųjų, įvairių socialinių grupių pastatų. Specialistų nuomone, į STR būtina įtraukti ir co-living pastatų garso klasifikavimą.

Viešbučiai taip pat priskiriami prie negyvenamųjų pastatų, tačiau jiems apsaugos nuo triukšmo reikalavimai yra keliami.

Kokybė arba problemos, pasak L.Nariūnienės, prasideda nuo projektavimo užduoties suformulavimo, todėl architektas su užsakovu turi aptarti objekto akustinius reikalavimus. To vis dažniau siekia didelės kompanijos, tarp patalpų reikalaujančios bent minimalaus akustinio komforto. To siekia ir prabangaus būsto ar administracinių pastatų statytojai. Šiek tiek paviršutiniškas požiūris matyti statant ekonominės klasės daugiabučius gyvenamuosius namus.

Aplinkos Ministerijos Planai

Kaip sakė aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiamas STR, kuris reglamentuoja pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo, pakeitimo projektas, siekiant suderinti šį STR su pakeistu pastatų paskirčių reglamentavimu, įsigaliosiančiu lapkričio 1 d.

„Iki šiol ministerijoje nesame gavę pasiūlymų dėl kitų reikalingų šio STR pakeitimų, todėl pagrindinis mūsų dėmesys šiuo metu skirtas paskirčių klausimams, tačiau jei gausime pasiūlymų projekto rengimo ar derinimo metu, būtinai juos įvertinsime, - sakė dr. D.Matusevičė. - Projektą planuojame pateikti dar šią vasarą. Derinamą projektą visuomet siunčiame plačiam socialinių partnerių ratui, siekdami įvertinti praktikoje kylančias problemas, išgirsti specialistų siūlymus, kurių aptarimui rengiame susitikimus ir diskusijas.“

Specialistai viliasi, kad Aplinkos ministerija socialinius partnerius pakvies į diskusiją dar iki pateikiant minimą STR projektą derinti.

„Svarbu peržiūrėti iš esmės patį teisės aktą, o ne imtis kosmetinių pataisymų. Tai milžiniškas darbas Aplinkos ministerijai, bet labai reikalingas“, - sako UAB Akustinių tyrimų centras vadovė L.Nariūnienė.

Garso Klasifikavimo Sistema ir Akustinis Komfortas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai pastebi, kad norėdami sukurti akustinis komfortą turime kontroliuoti daug daugiau faktorių, nei garso stiprumą. Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams.

Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D - yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A - ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė.

Privačiame sektoriuje dirbantys specialistai pastebi, kad dvi būtinos akustinio komforto sąlygos − veiksminga patalpos garso izoliacija ir gera vidaus akustika. Nors šie veiksniai labai dažnai painiojami ir suvokiami kaip ta pati ypatybė, iš tiesų tai - dvi visiškai skirtingos sąvokos.

Kad ir kaip gerai izoliuosite patalpas nuo išorinio triukšmo, vidaus akustikos problemos gali likti neišspręstos.

Pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai įgyvendinami trimis etapais: projektuojant pastatą, statant ir perduodant jį naudoti. Projektuojant pastatą paprastai atsižvelgiama į du pagrindinius su garsu susijusius faktorius: pasirenkant tylią įrangą (pvz.: liftai, siurbliai, šildymo ir vėdinimo įranga ir t. t.); valdant garsą pastate patalpų akustikos ir garso izoliacijos priemonėmis.

Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo faktinė garso klasė akustiniais matavimais ir patvirtinta garso klasifikavimo protokolu.

Triukšmo Poveikis Žmogaus Sveikatai

Sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad triukšmas yra vienas iš kenksmingų aplinkos faktorių ir vienas didesnių lėtinių stresorių. Priklausomai nuo triukšmo stiprumo, garso dažnių, poveikio trukmės gali išsivystyti įvairūs žmogaus sveikatos sutrikimai.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, ar greitai išsivystys klausos neuropatija, priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.

Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema - atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai.

Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja. Gyvenamojoje ir darbo aplinkoje priimtini triukšmo lygiai nustatyti Lietuvos higienos normoje neturi viršyti 80 dB.

Patalpų Akustika ir Jos Vertinimas

Patalpų akustika yra mokslo šaka, kuri tiria garso veikimą uždarose patalpose ir jo įtaką žmogui. Paprasčiau, patalpų akustika nurodo kaip turi būti įrengta patalpa, kad užtikrintų akustinį komfortą žmogui.

Sprendžiant kas yra gera akustika reikia atsakyti į kelis klausimus - kokia bus patalpos paskirtis (teatras, konferencijų salė, kino teatras, sporto salė, poilsio patalpos ar kt.), koks patalpos tūris ir geometrija, kaip bus įgarsinta erdvė (natūrali akustika ar garso sistemos), koks patalpos išdėstymas (kur „klausytojai“, kur garso šaltiniai), kokias medžiagas ir kur galima naudoti (akustiniai, priešgaisriniai, atsparumo reikalavimai), kiek patalpoje bus žmonių .

Paprastas patalpos akustikos vertinimo rodiklis (kiekybinis) - aidėjimo trukmė (reverberacija, RT), kuris nusako per kiek laiko po išjungimo garsas tampa nebegirdimas. Kuo mažesnė aidėjimo trukmė, tuo patalpa „sausesnė“, kuo didesnis - „gyvesnė“. Aidėjimo trukmė parenkama atsižvelgiant į patalpos paskirtį ir tūrį.

Keisti patalpos akustiką padeda skirtingos medžiagos - garsą sugeriančios (absorbcinės), garsą išskaidančios (difuzinės) ir garsą atspindinčios (refleksinės).

Akustinio Komforto ir Garso Izoliacijos Matavimai

Akustinio komforto arba garso izoliacijos matavimas - tai pastato atskiriančių konstrukcijų (sienų, lubų, grindų, fasado) gebėjimo slopinti garso perdavimą iš vienos patalpos į kitą nustatymas. Atliekant matavimus, į vieną patalpą “pučiamas” kontroliuojamo spektrinio garsinio signalo lygis, o kitoje - matuojamas perduoto garso lygių skirtumas. Taip gaunamas garso izoliacijos rodiklis (Rw) LST EN ISO 16283-1 ir fasado Dls LST EN ISO 16283-3, išreiškiamas decibelais (dB).

Panašiu principu, naudojant specialų atsitiktinių smūgių (tapping) aparatą, vertinamas smūginio triukšmo izoliacijos rodiklis (Ln,w) LST EN ISP 16283-2 per perdangos konstrukcijas.

Norminiai Reikalavimai Lietuvoje

Pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ gyvenamosios paskirties pastatuose privalomi šie minimalaus garso izoliacijos rodikliai:

Matavimai yra privalomi daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose: 1)gyvenamosiose patalpose (butuose, kambariuose); 2)viešosiose erdvėse (mokymo įstaigose, gydymo įstaigose, biuruose); 3)komercinėse patalpose (restoranuose, parduotuvėse).

Matavimo Eiga

1. Paruošimas: Patalpos turi būti uždarytos ne trumpiau kaip 1 val. prieš pradedant matavimus, kad išsilygintų garso lygiai. Visi baigiamieji apdailos darbai turi būti atlikti (durys, langai, lubos, grindys).
2. Matavimas ore sklindančio garso perdavimui (ISO 16283-1): Garso šaltinis (plius garsiakalbis) statomas šaltinio patalpoje. Matuojamas trisdešimties-penkiasdešimties oktavinių juostų spektrų garso slėgio lygis šaltinio ir girdimosios patalpos taškuose. Apskaičiuojamas faktinis Rw rodiklis, palyginant lygio skirtumus ir koreguojant pagal standartizuotą kreivę.
3. Matavimas smūginio triukšmo perdavimui (ISO 16283-2): Girdimojoje patalpoje matuojamas garso slėgio lygis po kiekvieno smūgio serijos. Apskaičiuojama Ln,w vertė, atsižvelgiant į vidutinį smūgio triukšmo lygį ir patalpos garso sugertį. Naudojamas ISO tinklu reguliuojamas tapping machine ant šaltinio patalpos grindų.

Praktinės Rekomendacijos

Matavimus patartina planuoti iš karto po visų statybos ir apdailos darbų, bet prieš pastato priėmimą. Tarp akustinio matavimo ir statinio eksploatacijos priėmimo neturėtų praeiti daugiau kaip 1 metai. Jei rezultatai nebeatitinka normų, būtina koreguoti konstrukcijas arba įrengti papildomas akustines medžiagas dar prieš išduodant galutinį statybos leidimą.

Tokiu būdu akustinio komforto matavimas užtikrina, kad pastatas atitinka tiek teisės aktų, tiek gyventojų ar naudotojų poreikius.

Akustinio Komforto Matavimo Nauda

Akustinio komforto ir garso izoliacijos matavimų nauda yra daugialypė:

1. Užtikrinamas gyventojų ir naudotojų komfortas: Garso privatumas, psichologinė gerovė, produktyvumas.
2. Atitiktis normatyvams ir teisės aktams: Reglamentų laikymasis, energijos vartojimo efektyvumas.
3. Kokybės užtikrinimas ir rizikos mažinimas: Defektų identifikavimas, papildomų investicijų vengimas.
4. Vertės augimas ir tvarumas: Nekilnojamojo turto vertė, tvarumo sertifikatai.
5. Naudotojų pasitenkinimas ir reputacija: Teigiami atsiliepimai, teisinė apsauga.

Akustikos Testas Prieš Perkanti Namą

Atlikti akustikos (triukšmo ir garso izoliacijos) testą prieš perkant namą verta dėl kelių svarbių priežasčių:

• Gyvenimo komfortas ir sveikata: Triukšmo lygis patalpoje tiesiogiai veikia jūsų miego kokybę, poilsį ir bendrą savijautą.
• Priemonių ir įrenginių patikra: Jei name jau yra šildymo, vėdinimo ar kitos techninės įrangos, testu galite įsitikinti, ar jos veikia tyliai.
• Sprendimų dėl remonto ir izoliacijos poreikio planavimas: Jei testas parodo, kad patalpų sienos, perdangos ar langai prastai izoliuoja garsą, galėsite dar pirkimo etape planuoti remontą.
• Vertės ir kainos argumentavimas derybose: Konkretūs akustikos matavimai suteikia faktinius duomenis, kuriuos galima panaudoti vesti derybas dėl kainos.
• Artėjančių gyvenamųjų ar pramoninių objektų poveikio vertinimas: Akustikos testas kartu su lokacijos analize padės įvertinti, kiek garsas sklinda iki namo.
• Aplinkosaugos ir teisės aktų reikalavimų patikra: Akustikos testas parodys, ar patalpos atitinka Lietuvos higienos normų (pvz., HN 95:2012) reikalavimus.
• Reikalavimas garantiniam aptarnavimui ar atgaliniams skundams: Jei po pirkimo namas priklauso naujai statybai ar renovuotam projektui, testas prieš pirkimą gali tapti įrodymu garantiniame aptarnavime.

Akustikos matavimas atliekamas pasirinktinai pastato atitvarai: vidinė pastato pertvara, pastato perdanga ar išorės pastato pertvarai (fasadai). Matavimo metu skleidžiamas garsas (garso šaltinis, ne mažiau, nei 114dB ) matuojama pertvara skiriančiose patalpose ( garsa fiksuoja garso priėmėjas). Tik aukštos kokybės, moderni įranga naudojama testavimui. Akustikos metu mūsų komanda naudoja kalibruotą ir patikrintą įrangą, kuri nekelia abejonių dėl duomenų tikslumo.

Pastato akustikos protokolas galiojimo neturi, nėra apibrėžta reglamente.

Triukšmingumo pastatuose mažinimas yra ypatingai svarbus norint juose komfortiškai jaustis. Pastatuose girdimo triukšmo rūšys: hidraulinis triukšmas, orinis triukšmas ir struktūrinis triukšmas.

Orinis triukšmas - tai garsai sklindantys oru. Triukšmingumo pastatuose mažinimas yra ypatingai svarbus norint juose komfortiškai jaustis. “Ačiū už akustinius matavimus - tyrimas parodė, kad problema buvo neteisingai įrengta perdanga. “. Kambario apstatymas baldais, pakabintos užuolaidos nesumažins triukšmo perduodamo per bendrą sieną.

Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių pastatų garso klasė, projektuojama užsakovo pageidavimu, - ne žemesnė kaip E.

Žmogaus ausis gali išgirsti lapų šlamesį - apie 10 dB (A). Dėl didelio triukšmo, trunkančio ilgą laiką, gali kilti sveikatos sutrikimų: klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichikos sutrikimai, nesugebėjimas mokytis, socialiniai pakitimai, gali atsirasti dirglumas, agresyvumas.

Gyvenamųjų pastatų apsaugos nuo triukšmo rodiklių sistema sukurta daugiau kaip prieš 50 metų. kad senesnės statybos namai neatitinka net minimalių reikalavimų. Triukšmingumas viršija normas. kad pastatui reikalinga papildoma garso izoliacija. Patalpoms yra keliami gana tikslūs akustiniai reikalavimai. O dėl jų įgyvendinimas atliekamas tiek projektuojant pastatą, tiek jį statant. Tad dėl per didelio triukšmingumo dažniausiai kalti statybininkai ir projektuotojai. trukdantis dirbti, ilsėtis ir kenkiantis sveikatai. Pastatuose girdimo triukšmo rūšys: hidraulinis triukšmas, orinis triukšmas ir struktūrinis triukšmas.

tags: #akustikos #minimalus #reikalavimai #patalpoms