Kas yra aktas: apibrėžimas ir reikšmė

Ãktas (dktv. vyr.gim. vnsk.) - tai terminas, turintis įvairių reikšmių skirtingose srityse. Šiame straipsnyje aptarsime akto sąvoką teisėje, psichologijoje, mene ir filosofijoje.

Ãktas (lot. actus) - dokumentas. Akto terminas yra jau Justiniano I kodekse Corpus juris civilis (534), iš jo paplito Italijos, Prancūzijos ir Anglijos teisinėje literatūroje. 6-9 a. Europos šalyse plintant lotyniškai dalykinei terminijai aktais imta laikyti priimtus įstatymus. Karalių ir Bažnyčios aukščiausios valdžios dokumentai buvo vadinami diplomais. Nuo 15 a. atsitiktinai, nuo 17 a. sistemingai taip pradėti vadinti dokumentai, fiksuojantys privačių asmenų, t. p. privačių asmenų ir valstybės bei valstybių sutartis ir sandorius, t. p. Šaltinių moksle aktais vadinami visi dokumentai, turėję juridinę galią.

Tikriausiai visi esate girdėję terminą „Teisės aktas“. Tačiau ar visi žino terminų „teisės aktas” ir „norminis teisės aktas” apibrėžimus ir reikšmę? Dažniausiai terminas „teisės aktas” yra tapatinamas su terminu „įstatymas”. Pavadinus teisės aktą įstatymu klaidos nebūtų, tačiau tai neatspindėtų tikrosios termino „teisės aktas” reikšmės.

Teisės akto samprata

Pagal prof. A. Vaišvilos apibrėžimą, teisės aktas yra dvejopas:

1. Bendrųjų teisės normų aktas, kitaip dar vadinamas norminiu teisės aktu - tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
2. Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę.

Norminių ir individualių teisės aktų skirtumai

Norint geriau suprasti teisės aktų esmę, svarbu atskirti norminius ir individualius teisės aktus. Štai pagrindiniai jų skirtumai:

1. Institucija, leidžianti aktą: Norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos ir kt.), tuo tarpu individualius teisės aktus leidžia visos valstybės institucijos, įmonės, pavieniai pareigūnai (pvz., priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo teisės aktus priima visų įmonių, valstybės institucijų vadovai).
2. Adresatas: Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma. Tuo tarpu individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams: konkrečiam asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai.
3. Forma: Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo skiriasi nuo individualių teisės aktų formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, įsakymas ir kt.).
4. Reguliavimo sritis: Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, o individualūs teisės aktai - konkrečius gyvenimo atvejus, situacijas.

Apibendrinant, aktas gali būti suprantamas kaip oficialus dokumentas, fiksuojantis įvairius susitarimus, sandorius ar teisinius veiksmus, arba kaip veiksmas, turintis reikšmę psichologijoje, mene ir filosofijoje.

Kitos akto reikšmės:

• Psichologija: veiksmas; veiklos vienetas - sąmoningas, valingas aktyvumas, kuriuo siekiama užsibrėžto tikslo.
• Literatūra: veiksmas - dramos kūrinio arba spektaklio dalis, sudaranti kompozicinę vienovę; dramos ar komedijos veiksmas, sudarantis nedalomą vienetą.
• Menas: dailės kūrinys (piešinys, paveikslas, reljefas, statula), vaizduojantis nuogo žmogaus figūrą.
• Filosofija: aristotelizmo ir tomizmo filosofijoje realizuota būtis, kaip potencialios būties priešybė.

Michelangelo's David - pavyzdys dailės akto

Pagrindiniai skirtumai tarp norminių ir individualių teisės aktų

tags: #aktas #butu #isduotas