Akmenys Sodyboje: Idėjos Ir Įkvėpimas Kuriant Jaukų Kraštovaizdį

Jau nuo pat Akmens amžiaus laikų žmonija tvirtai draugauja su akmenimis. Šiuos riedulius, laikui bėgant, išmokome pritaikyti visur. Jie puošia ir mūsų kiemus, ir sodus, ir amžinojo poilsio vietas. Be jų neišsiverčiame ir puošdami namų fasadus, jais grindžia kelius, naudoja drenažui. Akmens apdaila - nuo senų laikų iki mūsų dienų išlikusi profesija.

Pastaraisiais metais ruduo vis palepina savo šiluma, suteikdamas galimybę ilgiau pasidžiaugti sodo grožiu ir atlikti jame įvairius darbus. Daugelis, įsigiję senas sodybas, pritaikydami jas savo poreikiams, ardydami senas grindis ar pastatų pamatų likučius, atranda didelius kiekius akmenų. Dažnam kyla klausimas, kur juos panaudoti.

Bet koks akmuo, kurio skersmuo didesnis nei 20 centimetrų, jau gali būti laikomas rieduliu. Natūralūs rieduliai formuojasi iš skirtingų elementų, todėl nėra dviejų vienodos formos riedulių, nors jie dažniausiai asocijuojasi su apvaliomis formomis. Tačiau daugelis sodybų kraštovaizdžio formavimui naudojamų akmenų yra geometrinės formos - stačiakampio arba kvadrato.

Nėra griežtų taisyklių, kaip naudoti didelius akmenis kraštovaizdžio formavime, juk kiekvienos sodybos savininkas nori būti unikalus. Kaip ir atliekant bet kokią svarbią užduotį, labai svarbu pradėti nuo plano, ypač jei norite pasiekti geriausių rezultatų. Planavimas apima visas stadijas - pradedant norimu stiliumi ir baigiant būdais, kuriais transportuosite riedulius vietą. Kadangi rieduliai yra dideli, jie greičiausiai taps pagrindiniu kraštovaizdžio tašku, o vėliau juos bus labai sunku perkelti.

Kiemo kraštovaizdžio formavimui visada naudokite didelius akmenis. Daugelis sodybų savininkų nepakankamai įvertina savo sklypo dydį ir akmenis, kurie jame gali atrodyti gražiai. Laukuose akmenys paprastai atrodo gerokai didesni - įkomponavus juos kieme, proporcijos pasikeičia. Per mažas akmuo gali tiesiog išnykti tarp statinių ar aplinkinėje erdvėje. Be to, kuo didesnis akmuo, tuo daugiau dėmesio pritraukia.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip akmenys gali tapti pagrindiniu sodybos akcentu, įkvėpsime idėjų, kaip juos kūrybiškai panaudoti, ir pasidalinsime patarimais, kaip sukurti harmoningą aplinką savo kieme.

Akmenys Janinos Ir Vytauto Bartnykų Sodyboje

Janinos bei Vytauto BARTNYKŲ, gyvenančių Brukų kaime (Kalvarijos sav.), sodyba, kurią šeimininkai puoselėja nuo 2004 -ųjų metų, - atgaiva akiai ir širdžiai ne vien jiems patiems ar aplinkiniams gyventojams: jau daugiau nei dešimtmetį ji kasmet įvertinama kaip dailiai tvarkoma, o jos kūrėjai pagerbiami vietos valdininkų.

J. ir V. Bartnykų sodyboje vienas iš svarbiausių akcentų - akmuo. Pašnekovai akcentuoja, kad akmenys jų sodyboje yra pagrindiniai jų sodybos puošybos elementai. Pasak jų, akmenys - savotiškas akcentas, kurio dėka sodyba įgauna visiškai kitokį veidą. Štai beveik visos augalų kompozicijos yra padailintos kompozicijomis iš akmenų. Grybai, „augantys“ žolėje, takeliai vejoje, alpinariumas, vandens telkinys - tai lauko akmenų ir dekoratyvinių akmenukų deriniai.

J. ir V. Bartnykai kasmet sugalvoja ką nors naujo, kaip praturtinti savo sodybą neįprastomis dekoracijomis. Senos, jau naudojimui netinkamos statinės, dabar yra realizuojamos vietoj… vazonų. Tai ne tik atkreipia dėmesį, bet kartu yra ir puikus eksterjero puošybos elementas. Ir molinių vazonų paskirtis čia taip pat yra pakoreguota. „Kilo mintis padaryti žmogeliuką iš pačių paprasčiausių molinių vazonų“, - pasakoja J. Bartnykienė, rodydama fantazijos „padiktuotą“ rezultatą.

O štai ir girnapusė, kuri seniau buvo naudojama miltams malti. Dabar ji - viena išskirtiniausių sodybos eksterjero detalių. Ir dekoratyvinis vežimėlis gėlėms padėti - taip pat pačių rankomis sukurtas.

Visą sodybos eksterjerą, kaip minėta, šeimininkai sukūrė patys. Pasak J. Bartnykienės, pačios netikėčiausios idėjos gimsta spontaniškai, tiesiog kūrybos proceso metu. Sodyboje plačiai šypsosi žmogeliukas, kaip minėta, sukurtas iš senų vazonų. Pastarieji atlieka net ne vieną funkciją: gražios dekoracijos ir gėlių vazono. Medinis malūnėlis - dar viena iš gausybės dekoracijų, esančių J. ir V. Bartnykų sodyboje. Jis skoningai priderintas prie šalia tyvuliuojančio tvenkinio.

Aplink vandens telkinį esti ir kitokių detalių. Viena iš vaizdingiausių - iš medžio padarytas žmogeliukas su meškere rankoje. „Aš atsiguliu ir jau žinau, ką darysiu“, - atvirauja J. Bartnykienė, kaip pati teigia, pati pirmoji kaime pradėjusi kompozicijas iš akmenų. Dabar žmonės žiūri, kurie akmenys tinka mūriniam namui, kurie - rąstiniam, o štai Bartnykai tuomet, kai kūrė savo gyvenamosios aplinkos paveikslą, nekreipė didelio dėmesio į akmenų rūšis.

J. Bartnykienė tvirtina, kad viską darė iš paprastų lauko akmenų, tiesiog stengėsi derinti formas, kad plyšių nebūtų tarp akmenų, ir spalvos derėtų tarpusavyje. Sodybą puošia daugybė dekoratyvinių kadagių ir kitų krūmokšnių: formuojamas paprastasis kadagys, kalninė pušis, miniatiūrinės tujos, šliaužiantysis kadagys.

Kadagiai, nepriklausomai nuo vyraujančio metų laiko, sodybai suteikia itin prašmatnų įvaizdį. Kaip pasakoja sodybos šeimininkai, yra sugalvoję keletą kadagių kompozicijų skirtingose sklypo vietose. Vienoje jų - kadagiai suderinti su kitais krūmokšniais ir akmenimis. Kompozicija yra tik iš keleto elementų, tačiau būtent jie ir suteikia sodybai ypatingo žavesio. Kitoje - sukurta kompozicija iš skirtingų kadagių rūšių. Atrodo, nieko prašmatnaus, tačiau vaizdas išties kerintis - kaip ir visa sodybos aplinka, su meile puoselėjama darbščių rankų!

Akmenys Ir Kiti Elementai Lijanos Ir Kęstučio Petrulių Sodyboje

LIJANA ir KĘSTUTIS PETRULIAI puoselėja sodybą Sodų bendrijoje „Naglis“ (Kauno r.) ir gamtos grožiu džiaugiasi nuo pavasario iki rudens. Prieš daugelį metų Lijanos tėvai čia augino žymiai daugiau daržovių. Daržo lysvių yra likę iki šiol, tačiau šiuo metu daugiau dėmesio skiriama grožio kūrimui ir jaukiam poilsiui.

Sodybos plotas nėra didelis, 7,4 arai, tačiau viskas puikiai suplanuota: naujomis obelų veislėmis (‘Auksis’, ‘Šampion’), vynmedžiais, serbentais, šilauogėmis, braškėmis ir avietėmis atnaujintas sodas, kruopščiai prižiūrimi želdynai, grakščiais vingiais atskiriantys daržo ir sodo zonas. Kiemą tarsi uždaro akmeninis židinys ir mediniais drožiniais išpuoštas namelis.

Nors arų nedaug, sodybos centre palikta žaliuojanti veja sukuria jaukios erdvės įspūdį, leidžia laisvai judėti tarp skirtingų zonų. Po obelimis pastatyti suoleliai kviečia prisėsti pavėsyje karštą vasaros dieną, o vakarais ramybės pasisemti vilioja lauko židinys.

Akmuo lietuviui visada prie širdies, Petruliai - ne išimtis. Jais Kęstutis dekoravo šulinį ir netoliese sumūrijo židinį, taip sukurdamas stiprų energetinį akcentą sodyboje. Po darbų tikra atgaiva bežiūrint į plazdančią ugnį. Lauko židiniui, pasak K. Petrulio, tinkamiausi kietesni ir sunkesni granitiniai, apvalūs akmenys, kokius seniau rinkdavo kelio brukui.

Vis tik pirmiausia žvilgsnis krypsta į medinį sodo namelį, kurio langai dekoruoti išpjaustytais antlangiais ir polangiais, durys ir stogas puošti tradiciniais lietuviškais ornamentais. Tačiau šeimai mieliausi meniški Lijanos tėvelio rankų drožinėti elementai, lyg karpiniai puošiantys šį pastatą. „Nuolatinio skubėjimo ir lėkimo amžiuje vertybe tampa tai, kas reikalauja kruopštumo, ko neįmanoma sukurti greitai, per pusdienį ar dieną, - sako Lijana, aprodydama rankų darbo puošmenas. - Seniau ir dabar lango puošyba atlieka ne vieną funkciją, ji tarnauja ir grožiui, ir apsaugai, ir gyvenimo ramybei.

„Akmuo - kaip gamtos dalelės intarpas, išlaiko savitumą, todėl iš tėviškės laukų parsivežiau jų kaip Kupiškio krašto prisiminimą, - prisipažįsta Kęstutis. Vyras pasakoja, kad lygioje, saulės apšviestoje sodybos vietoje supylė neaukštą, netaisyklingos formos kalnelį, išdėstė lauko akmenis, apsodino augalais. Paskui sukūrė antrą, panašaus kontūro zoną, kad „akmenų sodas“ atrodytų kiek natūraliau, būtų lengvai prižiūrima ir džiugintų augalais.

„Rinkomės nereiklius, dažniausiai alpinariumuose auginamus augalus, sodinome juos grupėmis. Po žiemos atšilus orams, čia skleidžiasi pavasariniai adoniai, kalniniai ir kaukaziniai vaistučiai, aubrietos, ankstos, šliaužiantys flioksai, plukės, raktažolės, uolaskėlės ir ankstyvosios svogūninės gėlės, - pasakoja želdyno kūrėja. - Vasarą akį traukia šilokai, šilropės, karpatiniai katilėliai, alpiniai ir šliaužiantieji astrai, čiobreliai, alpiniai gvazdikai, alpinės liūtpėdės ir kt. Negaliu atsispirti rudbekijų ir montbrečių žiedų ryškumui.

Kęstutis vazonuose augina ir formuoja paprastosios pušies bonsus. Į miško žemę sodina iš pušyno parsineštus mažus pušų sėjinukus. Nors augalams jau 7 metai, jie atrodo gana maži. Juos formuodamas, vyras viela „palenkia“ jų šakeles norima kryptimi, bet stengiasi, kad išgautos linijos atrodytų natūraliai.

Kita medelių augintojo aistra - nivaki. Skirtingai nei bonsai, kurie auginami mažame inde ir ribojimas šaknų bei antžeminės dalies augimas, nivaki medeliai auginami dirvoje, maistinės medžiagos neribojamos.

Jau septynerius metus „akmenų sode“ žaliuoja šiltesnio klimato augalas - čilinė araukarija (Araucana araucana), kilusi iš Pietų Amerikos, kalnuotų Čilės vietovių, vidutinio klimato zonos. Šie žvynuotais ir labai aštriais spygliais, puošniais kankorėžiais išsiskiriantys spygliuočiai auga ir Europos šalyse: Norvegijoje, Danijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

„Mūsų sode auga, bet labai sunkiai, nes araukarijai per šalta ir rudenį, o žiemą dar ir per drėgna. Neigiamos įtakos turi žieminiai atodrėkiai ir po jų grįžtantys šalčiai, - atkreipia dėmesį Lijana. - Araukarijai reikia užuovėjos ir lengvos paunksnės, kad ankstyvą pavasarį nenudegintų saulė. Nuo aktyvių spindulių kovą padeda balta daržo plėvelė. Jei negauna pavasarinės saulės, augalas atrodo visai gerai. Beje saulėkaita nepageidautina ir vasarą. Kaip ir eglės, araukarijos mėgsta rūgštesnį dirvožemį. Žiemą būtina dengti agrodanga.

Kęstutis šypsosi, iš araukarijos, deja, nepavyks išauginti bonso - augalas neturi miegančių pumpurų, todėl negalima genėti antžeminės dalies.

Dekoratyvinė Skalda Ir Lauko Akmenys: Kur Įsigyti Ir Kaip Panaudoti

Dekoratyvinė skalda pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu. Su ja galima dekoruoti kiemo, sodo aplinką, padengti kapavietes. Dekoratyvinė skalda Kaune irgi yra labai populiari, ji dažniausiai būna pagaminta iš granito, skalūno, bazalto, kvarcito ar kitokių mineralų ir puikiai dekoruoja mūsų namų aplinką, sukuria įsimintiną kraštovaizdį. Jos dėka kuriamas harmoningas spalvų derinys su gamta. Ir tai galima padaryti be didesnių išlaidų, neeikvojant daug laiko. Tokia skalda Kaune parduodama specialiose parduotuvėse.

Ne tik akmens skaldą Kaune galima įsigyti. Čia parduodami ir įvairaus dydžio lauko akmenukai. Lauko riedulius galima įspūdingai priderinti prie sodybos aplinkos, jų dėka valdų šeimininkui įmanoma pasireikšti kaip originaliam dekoratoriui-menininkui. Čia parduodami ir akmenys sodui, akmenukai kiemui. Iš lauko akmenų galima sukurti tikrą „akmeninį sodą“, kur gyvos ir negyvos gamtos sandūra sukuria nepakartojamą peizažą.

Lauko akmenukai prie namo naudojami takams, takeliams bei kiemo dangai, jais galima išdekoruoti sodo baseinėlius, fontanėlius, kapines, namų interjerą, jie tinka ir dekoratyviniam betonui formuoti. Akmenukai alpinariumui irgi yra labai populiari prekė.

Kapų akmenukai Kaune esančiose parduotuvėse pardavinėjami šešias dienas per savaitę. Jų panaudojimo galimybės labai plačios. Iš kelių spalvų akmenukų galima sudėlioti įvairiausių formų ornamentus, piešinius, dekorą. Be to, akmenukai ant kapų, kai juos supili ant specialios geotekstilės dangos, neleidžia kapavietėje iš apačios prasikalti piktžolėms. Ypač gražiai ant kapo atrodo dailiai nugludinti akmenėliai. Gerai prie kapo derinasi ir ten aplinkui paklotas akmens grindinys.

Kur randama dekoratyvinė skalda Kaune, kur parduodami akmenukai kapams Kaune, kur pigiausiai parduodami akmenukai drenažui, akmenukai gėlynams, akmenukai sodui, apdailos akmuo, akmuo fasadui, skaldytas akmuo ir kt. Į šiuos klausimus atsakymus rasite interneto portale: www.akmenys.lt.

Augalai Prie Vandens Telkinio: Patarimai Ir Idėjos

Vandens telkinys - nuostabus dalykas, sodybos šeimininkų pasididžiavimas ir atgaiva. Kad pakrantė būtų ne tik tvarkinga, bet ir graži, gyvybinga, auginkite augalus, kurie suteiks spalvų ir jaukumo. Kokie augalai prie tvenkinio ar kito vandens telkinio tinkami auginti? Sodyba prie ežero, upės arba su tvenkiniu - kiekvieno svajonė.

Daug keistų mitų yra atsiradę - neva augalai prie tvenkinio, ypač medžiai ir krūmai, mesdami lapus „šiukšlina“ į vandenį. Dideliame vandens telkinyje (bent 3-4 arai) ekosistema susitvarko pati. Geriausia, kai dalis vandens paviršiaus yra šešėlyje. Todėl medžiai ir krūmai prie kūdros - geras sprendimas. Vandens augalai, tokie kaip lelijos, atlieka panašią funkciją. Nepalikite kūdros plikos saulėje - taip daugiau šansų, kad ji užmauros. Bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje.

Kaip svarbiausią, tinkamiausią ir geriausiai pritaikomą pakrančių augalą pamini gluosnį. Gluosnis (lot. Visiems jiems būdinga gana plati ir stipri šaknų sistema - todėl jie gali gerai sutvirtinti šlaitą. Be to, jie puikiai jaučiasi, jei nepritrūksta drėgmės. Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) užauga iki 20-25 m aukščio. Jo svyrančios šakos leidžiasi žemyn ir sukuria tėkmės pojūtį, harmoningai sujungdamos vandens ir augalų stichijas. Joks kitas medis nepadaro šio efekto taip tobulai.

Karklai ar žilvičiai, kaip bepavadinsime, taip pat yra puikūs pakrantės augalai. Dažnai jų vengiama dėl agresyvaus plėtimosi. Tačiau yra išvesta įvairių karklų veislių, kurios ne tokios agresyvios. Nereikia pakrantės padaryti sintetinės - o būtent taip galima pavadinti, jei joje telieka akmenys, betonas ir veja. Turi būti įvairesnių augalų, turi būti meldų, turi būti ir tokių, kuriuose pasislėptų vabzdžiai, kuriuos pamiltų bitės.

Kamasija (lot. Camassia) - tai mažai populiarūs svogūniniai augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos, kurie tiesiog tarpsta drėgnose, saulėtose vietose. Labai ilgai gali augti vienoje vietoje, išauga į milžiniškus kerus. Žydi pavasarį. Labai tinka natūralizuoti upelių ar tvenkinių pakraščiuose.

Melvenė (lot. Molinia) - viena iš nedaugelio dekoratyvinių žolių, kuri gali augti sezoniškai užmirkstančiose pievose. Melvenės labai nereiklios, bet ilgaamžės, augančios tvarkingai nuo sezono pradžios iki pabaigos.

Raudoklė (lot. Lythrum salicaria) - pažįstamas augalas, aptinkamas Lietuvos drėgnose pievose bei paupiuose. Be abejo, išvestos veislės yra gerokai dekoratyvesnės. Itin ilgai žydintys, nereiklūs - būtų puikūs augalai prie tvenkinio. Esant reikalui, prisitaiko augti ir sausesnėje dirvoje.

Sibiriniai vilkdalgiai (lot. Iris sibirica) - skirtingai nuo barzdotųjų giminaičių, geriau auga drėgnose vietose. Dėl siauros lapijos, primenančios dekoratyvines žoles, plačiai naudojami natūralistiniuose želdynuose, tad puikiai tiks sodyboje. Sibiriniai vilkdalgiai net ir nužydėję yra dekoratyvūs, nes labai įdomiai atrodo sėkladėžės.

Kemerai (lot. Eupatorium) - įspūdingi, stotingi augalai, su laiku išaugantys į plačius kerus. Puikiai gali augti drėgnose vietose.

Raudonoji vingiorykštė (lot. Filipendula rubra) Amerikoje vadinama prerijų karaliene. Labai įspūdingas augalas, pasiekiantis 2 metrų aukštį. Žydi švelniais rožiniais žiedynais, kurie dekoratyvūs ir nužydėję.

Visos rūgtys (lot. Polygonum) prijaučia drėgnai dirvai. Polygonum polymorpha - ne išimtis. Auga lėtokai, bet per kurį laiką pasiekia 2×2 m dydį. Puikus, itin ilgai žydintis augalas, gera kompanija šlapiamėgėms raudoklėms.

Paprastoji gyvatžolė (lot. Bistorta major) - dažnas augalas šlapiose Lietuvos pievose bei pamiškėse. Šios veislės žiedynai stambesni, dekoratyvesni.

Kad ir kokius augalus pasirinksite, nepamirškite, kad geriausias vandens telkinys yra toks, kuriame susiformavusi sveika ekosistema.

Augalų, tinkamų auginti prie vandens telkinio, sąrašas:

Tikimės, kad šis straipsnis įkvėps jus kūrybiškai panaudoti akmenis savo sodyboje ir sukurti unikalų, jaukų kraštovaizdį!

tags: #akmenys #sodyboje #nuotraukos