Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šių įdomių kelionių metu atrandami unikalūs žmonės ir išskirtinės jų istorijos, kūrybiški verslai ir aukštyn kojomis apversti gyvenimai, įspūdingi muziejai ir gamtos perlai. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale!
Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių vietų - aklųjų kombinato patalpų nuomą, prisiminsime jo istoriją ir žmones, kurie čia dirbo.
Išskirtinė vieta Panevėžyje
Nors buvusio kombinato pastatas dabar kiek primena vaiduoklį, o margi, aptrupėję laiptai tarsi kužda, kad čia nieko nėra, vietiniai žino - nuo maždaug 1974-ųjų čia veikiančioje valgykloje vis dar garuoja karbonadai, verda sriubos ir pilstomas kompotas. Tiesa, anksčiau ši valgykla buvo kiek didesnė, o į ją užsukdavo didžioji dalis kombinato darbuotojų. Jų čia dirbo apie 1200.
„Taigi, kasdien paruošdavome apie 900-1000 porcijų dienos pietų, juos sudarydavo sriuba, karštas patiekalas ir kompotas. Kiekvieno cecho darbuotojai į valgyklą ateidavo nustatytu grafiku, tad pavalgyti spėdavo visi. Beje, kompleksiniai pietūs fabriko darbuotojams kainavo 25 kapeikas, o atėjusiems svečiams - 50“, - prisiminė Z. Tolvaišienė.
Zita Tolvaišienė - kulinarė iš pašaukimo
Kadaise geriausia Panevėžio kulinare pripažinta Zita Tolvaišienė buvo kviečiama dirbti prabangiausiuose restoranuose, tačiau pasirinko darbą mėsos kombinato valgykloje. Geriausia Panevėžio virėja Z. Tolvaišienė buvo pripažinta sulaukusi vos aštuoniolikos, kiek vėliau skirta antroji vieta Lietuvos virėjų konkurse, surengtame legendiniame „Dainavos“ restorane.
Karjerą aklųjų kombinate pradėjusi Z. Tolvaišienė kurį laiką dirbo viename geriausių restoranų - užsienio svečių pamėgtame „Nevėžyje“, tačiau galiausiai nusprendė jį palikti. „Restorane dirbau slenkančiu grafiku, jis man, kaip jaunai mamai, nebuvo patogus. Gimus antrai dukrytei, nusprendžiau išeiti. Sužinojau, kad darbo vieta yra mėsos kombinato valgykloje. Čia dirbdama turėjau laisvus vakarus ir savaitgalius, juos galėjau skirti šeimai“, - savo sprendimo priežastis paaiškina Z. Tolvaišienė.
Už tai, kad pamėgo darbą virtuvėje ir jauna išmoko gaminti, Z. Tolvaišienė sakosi esanti dėkinga savo mamai. „Ji buvo Anykščiuose gerai žinoma šeimininkė, pasirūpinusi ne vieno kraštiečio švente, paruošdavusi vestuvių stalus. Paprastai per atostogas padėdavome mamai, taip ir pramokome sukiotis virtuvėje. Beje, taip jau nutiko, kad mano brolis, pakliuvęs į armiją, pateko ir į virėjų mokyklą. Juokauju, kad esame savotiška kulinarų dinastija.
Dalis ir šiandien Z. Tolvaišienės valgykloje naudojamų receptų atkeliavo būtent iš jos mamos. „Nemažai receptų perdavė ji, ypač smetoniškų, išmokė sukurti papuošimus. Pavyzdžiui, farširuotos lydekos receptas - autentiškas mano mamos, ji buvo kilusi nuo Rubikių ežero apylinkių. Įmantrūs papuošimai rankomis išpjaustomi.
Su didžiule šiluma Zita prisimena ir savo pirmąjį vadovą - valgyklos vedėją Boleslovą Galadauską, jo įdiegtais darbo principais vadovaujasi iki šiol. Anot jo, valgykla buvo svarbiausias cechas, nes skaniai pavalgęs žmogus - laimingas žmogus. Todėl visuomet stengėmės dirbi gerai, net geriau nei reikia. Manau, tik todėl iki šiol laikomės, nors daugelis kombinato teritorijoje veikusių verslų neišsilaikė“, - atsidūsta ji.
Nuo 2000 m., kai fabrikas bankrutavo, valgyklai vadovauja ji, nors direktorės pareigų ir kuklinasi: „Iš pradžių buvo tikrai nelengva, ateidavo nedaug lankytojų, tačiau šiandien jų netrūksta. Kai kurie apsilanko kone kasdien - galima sakyti, jog matėme, kaip užauga jų vaikai, dabar jau suaugę jie ir patys čia sugrįžta. Beje, pamėgę valgyklos maistą žmonės užsuka pasiimti jo ir išsinešti. „Kai kurie papietavę iškart užsisako ir ko nors vakarienei namuose.
Ir nors laikas bėga, valgyklos vadovė sako, kad žmonių skonis nedaug tepasikeitė - visi nori skanaus maisto, tokio, kokį šeimininkės ruošdavo namuose. Kai kurių valgykloje siūlomų patiekalų receptai nepasikeitė nuo tada, kai Zita pradėjo darbuotis valgyklos virtuvėje. Ir nors kasdien ji lankytojams siūlo vis kitokį valgiaraštį, beveik kiekvienas papietavęs užsisako valgykloje kepamų spurgų, gaminamų pagal 1983-iųjų receptą.
Dabar valgykla lankytojus priima 10-15 val. darbo dienomis, tačiau kad pasiruoštų dienai, virėjos susirenka apie 6 ryto. „Dabar esame septynios, tačiau visos puikiai sutariame ir esame puiki komanda. Su meile ir šiluma gaminame, su šypsena ir klientus priimame. Stengiamės gaminti skaniai ir kokybiškai, be pusgaminių, taigi reikia laiko pasiruošti. Visos labai mylime savo darbą. Ir per karantiną dirbome, nors žmonių ir nedaug užsukdavo. Mums buvo svarbu ir tuos kelis pamaitinti. Beje, nepasikeitė ne tik kai kurių valgyklos patiekalų receptai, bet ir interjeras. Nors valgyklos plotas kiek sumažėjo, čia galima išvysti senus papuošimus, paveikslus, net kai kuriuos baldus. Niekada nežinome, ar jie nebus paskutiniai, tad stengiamės apsitvarkyti, padažyti sienas, tačiau didelių investicijų remontui neskiriame. Nors gal ir norėtume. Galiausiai ne aplinka, o mūsų siūlomas maistas čia žmones traukia“, - atvira Zita.
Patalpų nuoma aklųjų kombinate šiandien
Šiandien, be valgyklos, aklųjų kombinate galima rasti ir kitų verslų. Pavyzdžiui, išnuomojamos patalpos sandėliavimui ar bet kokiai kitai veiklai adresu Panevėžys Staniūnų g. Dvi patalpos po 150 kvadratų, bendras plotas 300 kvadratų (Abi patalpos yra šalia viena kitos, perskirtos siena, yra durys). Plastikiniai dideli langai, sutvarkytas stogas, patalpos šviesios ir sausos. Patalpų nuoma Panevėžio mieste.
Patalpų nuomos sąlygos:
- Adresas: Panevėžys, Staniūnų g.
- Plotas: 300 kv. m (dvi patalpos po 150 kv. m)
- Ypatybės: plastikiniai langai, sutvarkytas stogas, šviesios ir sausos patalpos
- Paskirtis: sandėliavimui ar kitai veiklai
Jei planuose keli pirkiniai ir norite savo išlaidas išskaidyti, nuomos užstatą bei tarpininkavimo mokestį galite mokėti dalimis, įmokas išdėliojant per ilgesnį terminą.
Aklųjų kombinato patalpų nuoma - tai galimybė įsikurti vietoje, turinčioje gilias tradicijas ir istoriją.
tags: #akluju #kombinatas #patalpu #nuoma