Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Svarbu žinoti apie žemės mokestį - kas jį moka, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokestį, ypač aktualią sodininkams ir kitiems žemės savininkams.
Kas yra žemės mokestis?
Žemės mokestis - tai mokestis, kurį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys privačią žemę Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai:
- Žemės savininkas - fizinis ir juridinis asmuo.
- Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (jei subjektas nėra juridinis asmuo).
Mokesčio objektas:
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės) ateinantiems metams nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai.
Konkretūs žemės mokesčio tarifai nustatomi kiekvienos savivaldybės individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skelbiami kiekvienais metais.
Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybė nustatė šiuos tarifus mėgėjiškų sodų paskirties žemei:
- 2013 m. - 0,02 %
- 2014 m. - 0,02 %
- 2015 m. - 0,02 %
- 2016 m. - 0,06 %
- 2017 m. - 0,06 %
- 2019 m. - 0,06 %
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc. (nuo vidutinės rinkos vertės) žemės mokesčio tarifas.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad 6,71 aro sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2770 Eur ir mokestinė vertė 969.50 Eur (2770 x 0,35 = 969.50), žemės mokestis 2018 metams būtų 9 Eur (969.50 x 0,009 = 8,73 ~ 9).
Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas. Todėl, jei minėtas 6,71 aro sklypas būtų apleistas, žemės mokestis jam būtų ne 9 Eur, bet 111 Eur (2770 x 0,04 = 110,8 ~ 111).
Mokestinis laikotarpis ir mokėjimo terminai
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
Kada pradedamas ir nutraukiamas žemės mokesčio mokėjimas?
- Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų.
- Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.
Žemės mokestinė vertė
Žemės mokestinė vertė gali būti:
- Žemės vidutinė rinkos vertė.
- Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (jei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualaus vertinimo daugiau kaip 20 proc.).
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas) mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Yra keletas atvejų, kai žemės mokesčio mokėti nereikia:
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą.
Svarbu! Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Kaip žinome, pensininkams ir fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nereikia mokėti žemės mokesčio. Taip pat žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę.
Žemės mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Visą svarbiausią informaciją apie Jūsų žemės mokestį galima peržiūrėti ir jį laiku sumokėti pasinaudojant e. VMI sistema.
Kaip apskaičiuojamas jūsų nekilnojamojo turto mokestis
Svarbiausi faktai apie žemės mokestį
Apibendrinant, žemės mokestis yra svarbus elementas Lietuvos finansų sistemoje. Štai keletas pagrindinių punktų:
- Mokestis už žemę yra privalomas visiems privačios žemės savininkams.
- Mokestis skaičiuojamas pagal žemės sklypo mokestinę vertę.
- Savivaldybės nustato tarifus, kurie gali skirtis.
- Yra galimybės gauti lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms.
Mokesčio svarba bendruomenei
Mokestis už žemę yra daugiau nei tik finansinė prievolė - tai taip pat savininko atsakomybės ženklas. Šio mokesčio dėka savivaldybės gali finansuoti infrastruktūros projektus, viešąsias paslaugas ir aplinkos tvarkymą. Mokestis už žemę taip pat skatina atsakingą požiūrį į žemės naudojimą. Savininkai, kurie užleidžia savo sklypus arba nenaudoja jų efektyviai, gali būti finansiškai paskatinti keisti savo elgesį.
Patarimai žemės savininkams
Mokestis už žemę yra neišvengiama, bet svarbi prievolė, kuri padeda finansuoti visuomenės gerovę ir skatina atsakingą žemės naudojimą. Norėdami išvengti nesusipratimų, žemės savininkai turėtų reguliariai tikrinti savo mokestinę vertę, stebėti savivaldybės nustatytus tarifus ir laiku sumokėti mokestį. Elektroniniai įrankiai, tokie kaip VMI skaičiuoklė ir „Mano VMI“ portalas, palengvina deklaracijų ir mokėjimų valdymą. Savininkai turėtų naudotis šiais ištekliais, kad galėtų patogiai tvarkyti savo finansines prievoles.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Žemės mokesčio sumokėjimo būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio): Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės mokesčio (nuosavybės teise) lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Savivaldybių tarybų sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės ūkio paskirties žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės ūkio subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Sąskaita123 galimybės
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Žemės pardavimas ir gyventojų pajamų mokestis
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų.
Jei žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos.
Kadangi žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra mažinamos jos įsigijimo kaina ir kitais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais, pajamų mokestį tenka mokėti tik tais atvejais, kai pardavimo kaina yra didesnė už įsigijimo kainos ir privalomų mokėjimų sumą. Jei ji mažesnė arba jei kainos lygios, mokėti pajamų mokesčio nereikės.
Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma vertė, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina.