Likus kelioms savaitėms iki Lietuvos narystės ES, įmonės ir valdžios institucijos vis dažniau diskutuoja apie pokyčius verslo aplinkoje. Kyla įvairių kalbų ir nuogąstavimų. Vieni verslininkai baiminasi dėl padidėsiančios konkurencijos, kitus baugina nežinomybė dėl mokesčių administravimo, dar kiti nuogąstauja dėl pabrangsiančių žaliavų.
Kai kurie nuogąstavimai yra labiau pagrįsti, kiti - mažiau, tačiau tvirtai galima teigti tai, kad pokyčiai verslo aplinkoje, susiję su Lietuvos integracija į ES, yra svarbūs beveik visoms Lietuvos įmonėms. Pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra integracija, ką reiškia narystė, įstojimas į ES.
Kadangi toliau bus kalbama tik apie ekonominius interesus, reikia pastebėti, jog ES bendrai ar koordinuotai formuojamos politikos sritys šiuo metu apima ir Teisingumą ir vidaus reikalus bei Bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Lietuvos prisijungimas prie šių sričių gali sumažinti išorės grėsmes ir sustiprinti vidaus tvarką.
Narystės ES bei Sąjungos teisės normų svarba labai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio - kokioje srityje ji dirba, kokius produktus gamina bei kur juos parduoda. Pavyzdžiui, įmonėms, kurios galima ar importuoja tiesiogiai su žmonių sveikata ir sauga susijusius produktus - maisto produktus, chemijos ar elektrotechnikos gaminius - ES teisės normos yra svarbesnės, nei, pavyzdžiui, kai kurias paslaugas teikiančioms įmonėms.
Įmonėms, kurios prekiauja su ES ar trečiosiomis šalimis narystė ES yra daug svarbesnė nei Lietuvos vidaus rinkoje, ar tuo labiau viename miestelyje prekiaujančioms kompanijoms. Modernią įrangą naudojančioms įmonėms lengviau dirbti laikantis ES reguliavimo normų nei technologijų dar neatnaujinusioms įmonėms.
Tačiau galima išskirti kelias tendencijas ir veiksnius, kurie daugiau ar mažiau svarbūs visiems Lietuvos verslininkams ir kuriuos vertėtų žinoti, koreguojant verslo strategiją artimiausiais metais. Vienas svarbiausių iššūkių daugeliui Lietuvos įmonių yra darbas naujoje teisinėje aplinkoje.
Šiuo metu kai kuriais vertinimais ES priimama apie 80 proc. visų teisės normų, reguliuojančių prekybą tarp valstybių narių. ES teisės normos, kurias perima Lietuva, sudaro apie 80000 puslapių teksto. Tiesa, ES teisės normų, reguliuojančių produktų kokybės normas, gamybos procesą, aplinkosaugos standartus, įgyvendinimas Lietuvoje jau yra beveik baigtas.
Apie tai žino ne visos Lietuvos įmonės ir tai gali tapti kliūtimi jų veiklai įstojus į ES, kadangi Europos Komisijos ir kitų valstybių narių dėmesys Sąjungos normų įgyvendinimui naujose narėse augs. Tai reiškia, kad gali didėti įvairių inspekcijų (darbo saugos, mokesčių) vizitų į įmones, vertinant kaip jos laikosi darbo saugos, aplinkos apsaugos ar kitų normų.
Dažniausiai teisės derinimas reiškia griežtesnių normų taikymą, o tai neišvengiamai susiję su investicijomis, kurioms įmonėms turi rasti lėšų (nors dalis jų ir finansuojama iš ES programų). Būtent dėl tokių investicijų poreikio Lietuva išsiderėjo nemažai pereinamųjų laikotarpių, įskaitant produktų kokybės, aplinkos apsaugos ir kitų standartų derinimui.
Norintiems tiekti į rinką tuos gaminius, kurių charakteristikas ir jų atitikties vertinimą reguliuoja ES, reikės laikytis nustatytų Sąjungos normų. Tai bus aktualu Lietuvos verslui ir įstojus į ES, nes jau minėta tendencija Sąjungoje toliau griežtinti reguliavimo normas pagal turtingiausių šalių pavyzdį didins įmonių išlaidas.
Dėl ES teisės taikymo Lietuvoje gali kilti ir kuro kainos bei kai kurių į Lietuvą iš ES nepriklausančių šalių įvežamų produktų kainos, nors tai bent iš dalies kompensuos didesnė prekybos laisvė ES rinkoje. ES nereguliuoja tiesioginių mokesčių - pelno ar fizinių asmenų pajamų mokesčių, tačiau netiesioginiai mokesčiai - PVM ir akcizas - yra detaliai reglamentuojami Sąjungos lygiu.
Nustatyti minimalūs tarifai, apmokestinimo bazė bei principai. Derinant teisės normas šiose srityse Lietuvoje didinami akcizai kai kuriems produktams - ypač kurui ir cigaretėms - gali didinti šių produktų kainas. Be to, ES taip pat svarstomas kitų produktų (energijos išteklių) apmokestinimo harmonizavimas.
Narystė ES taip pat didins ir svarbių gamybos veiksnių - žemės bei darbo jėgos - kainą. Žemės, ypač žemės ūkio paskirties, kaina didės augant žemės paklausai (kurią ypač didins ES paramos pasiūla). Spaudimą atlyginimų augimui darys potenciali darbo jėgos išvykimo į kitas ES šalis galimybė bei bendras spaudimas kelti atlyginimus.
Tiesa, abiem atvejais kainų didėjimą lėtins pereinamųjų laikotarpių - žemės ūkio paskirties pardavimui Lietuvoje ir darbo jėgos imigracijai ES, galinčių trukti iki septynerių metų, taikymas. Be to, net ir formaliai apribojimų darbo jėgos imigracijai iš Lietuvos apribojimų nuo narystės ES datos netaikysiančios šalys užslėptomis priemonėmis ribos darbuotojų atvykimą iš naujų narių.
Tačiau ilgainiui minėtų gamybos veiksnių kaina augs. Galiausiai, su didesnė prekybos laisve ir rinka yra susijusi ir didesnė konkurencija. Tiesa, konkurencija smarkiai neišaugs Lietuvoje nuo narystės ES datos, kadangi Lietuvos ekonomika jau dabar yra santykinai atvira. Tačiau kai kuriose srityse, kurios iki šiol buvo labiausiai saugomos muitais, konkurencija augs.
Ji taip pat gali augti ir vien dėl žinios užsienio investuotojams, kad Lietuva tampa ES nare. Apie visus šiuos pokyčius turi galvoti Lietuvos įmonės bei tinkamai ruoštis pasinaudoti narystės ES teikiamais privalumais ir spręsti naujus iššūkius.
Svarbiausia yra surinkti pakankamai informacijos apie pokyčius, svarbius konkrečiam verslui, kurie kyla dėl narystės ES, įvertinti šių pokyčių svarbą bei atitinkamai koreguoti savo verslo strategiją. Vienoms įmonėms gali būti naudinga keisti žaliavų tiekėjus, kitoms - galvoti apie specifinių nišų ES rinkoje paiešką, dar kitoms - apie partnerių paiešką ir susijungimus.
Šiuo atžvilgiu integracija į ES yra tik vienas, nors kai kam ir labai svarbus, veiksnys išorinėje verslo aplinkoje. Nors visi girdime tik apie privalumus, kuriuos patirsime įstoję į Europos sąjungą, tačiau visa tai nėra taip jau gražu, kaip yra pateikiama mūsų visuomenei.
Mūsų nuomone, įmonės turėtų susipažinti ir su grėsmėmis, kurios jų laukia Lietuvai tapus ES nare, bei tinkamai pasiruošti pasikeitimams, kurie galėtų pakenkti jų veiklai.
Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas.
Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai. Lietuvai tapus Europos Sąjungoje nare Lietuvoje turės būti laikomasi Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų. Pagal šią sutartį visa užsienio prekyba Europos Sąjungoje reglamentuojama vieningai.
Tai reiškia, kad išoriniai muitų tarifai, antidempingo, kompensacinės, protekcinės priemonės, kvotavimas yra vieningi visoms Europos Sąjungos šalims narėms, tame tarpe tai bus taikoma ir Europos Sąjungos nare tapusiai Lietuvai. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokie pokyčiai įvyks nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, t.y. kokią įtaką turės prekybos režimų pasikeitimas prekių importui į Lietuvą ir eksportui iš Lietuvos.
Užsienio prekybos rėžimų pokyčiams nustatyti buvo atliktas tyrimas. Jame buvo lyginami Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų režimo pokyčiai importui ir eksportui. Tyrimas atliktas remiantis 2001 m. statistiniais duomenimis. Analizuojami prekybos pramoninėmis prekėmis bei maisto prekėmis pokyčiai.
Tyrimui atrinktos 15 valstybių (Rusija, JAV, Baltarusija, Japonija, Ukraina, Kinija, Tai¬vanis, Korėjos Respublika, Indija, Uzbekistanas, Kanada, Izraelis, Malaizija, Kazachstanas, Argentina), su kuriomis numatomas prekybos režimo pasikeitimas, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Prekyba su šiomis valstybėmis 2001 m. sudarė 32,6% visos Lietuvos prekybos apyvartos (2000 m. - 32,2%).
Importuota iš šių valstybių 2001 m. už 9813,5 mln.Lt (1 lentelė); tai sudarė 38,6% viso Lietuvos importo apimties. Eksportuota į šias valstybes už 4428,7 mln.Lt; tai sudarė 24,6% viso Lietuvos eksporto apimties.Lietuvos importo iš nagrinėjamų valstybių ir Lietuvos eksporto į nagrinėjamas valstybes apimtys, jų santykinės dalys bendrame importe iš nagrinėjamų valstybių ir bendrame eksporte į šias valstybes pateikiamos Lentelėje Nr.
Tyrime išnagrinėtos šių valstybių prekių, pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau - KPN) priskirtų 06-98 grupėms, importo apimtys, kurių vertė yra 9609,6 mln.Lt, tai sudaro 97,9% viso Lietuvos importo iš nagrinėjamų valstybių apimčių. Atrinktos tik tos prekės, kurių Lietuvos importo tarifo ir ES importo tarifo skirtumo vertinė išraiška didesnė nei 100 tūkst.Lt.
Analogiškai Europos Sąjungai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Kanada turi savo bendrąsias preferencijos sistemas.1 grafike parodytas Europos Sąjungos ir Lietuvos importo taikomų muitų skirtumas vertine išraiška, kuris sąlygotų importo iš šių šalių „pabrangimą“ 147,3 mln.Lt ir „atpigimą“ 16,4 mln.Lt.
Atsižvelgiant į bendrąją preferencijų sistemą, galutinis importo „pabrangimo“ ir „atpigimo“ saldo 2001 m. 2 grafike pavaizduotas Lietuvos ir Europos Sąjungos importo taikomų muitų skirtumas vertine išraiška pagal valstybes.
Kitas rodiklis, apibūdinantis prekybos sąlygų pokytį - lyginamasis skirtumas. Šis skirtumas parodo, koks būtų eksporto/importo „pabrangimas“ ar „atpigimas“, išreikštas procentais. Tokia išraiška reikalinga tam, kad būtų galima palyginti prekybos režimo pasikeitimo skirtumus nepriklausomai nuo importo apimčių.
Tačiau šių skaičių negalima vertinti kaip absoliučių, kadangi šiame tyrime imami ne 100 procentų apyvartos duomenys. Šie skirtumai apskaičiuojami taip: LS = PE(I) / VSI (kur LS - lyginamasis skirtumas, PE(I) prekės/prekių eksportas/importas, VSI - muitų tarifų skirtumo vertinė išraiška).
Importo į Lietuvą iš šių valstybių „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 131 mln. Lt, o „atpigimas“ 19,6 mln.Lt. Palyginus su pokyčiais 2000 m. užsienio prekybos duomenimis, prekių „pabrangimas “ ir „atpigimas“ yra didesni: 2000 m.duomenimis šios apimtys yra atitinkamai 88,2 mln.Lt ir 12,7 mln.Lt.
Iš minėtų valstybių labiausiai eksporto sąlygos 2001 m. būtų pasikeitusios su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Ukraina, Japonija, Uzbekistanu, Kanada ir Izraeliu. Nagrinėtos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos eksporto sąlygos pagrindinėms prekėms (100 tūkst.Lt muitų skirtumas), lyginant JAV ir ES bei ES ir Ukrainos tarpusavio prekybos režimus.
2001 m. apie 80% bendro nagrinėjamų šalių importo prekybos sąlygų pokyčio sudarė Rusijos Federacija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. 2000 m. šių šalių importo sąlygų pokytis sudarė 70 proc.
Importo iš Rusijos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 46,5 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 33,2 mln.Lt). Santykinis „pabrangimas“ sudarytų 3,1 proc., kai tuo tarpu visoms nagrinėtoms šalims, pritaikius BPS, būtų 4,8 proc.
Prekybos su Rusija atveju, didžiausias pokytis vertine išraiška būtų susidaręs dėl santykinai didelių importo iš Rusijos apimčių, t.y. Iš 83 importuojamų prekių iš Rusijos tik 18 prekių Lietuva taikė importo muitus, o Europos Sąjunga taikė importo muitus visoms prekėms.
Į nagrinėjamų importuojamų iš Rusijos prekių sąrašą pateko 5 prekės, kurioms Europos Sąjunga 2001 m. Importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų „pabrangimas“ 2001 m. būtų sudaręs 18,5 mln.Lt, o vertinant lyginamuoju skirtumu - 8,1 proc.(2000 m. atitinkamai 8,2 mln.Lt ir 6,6 proc.).
2000 ir 2001 metais didelę dalį importe iš JAV sudarė nauji bei naudoti automobiliai ir kitos transporto priemonės, skirtos žmonėms vežti. Tačiau 2001 m. Importo iš Japonijos „pabrangimas“ 2001 m. būtų sudaręs 25,5 mln.Lt, o vertinant lyginamuoju skirtumu - 8,1 proc.(2000 m. atitinkamai 21 mln.Lt ir 8,6 proc.).
Iš Japonijos nebuvo importuojama prekių, kurių importas galėtų „atpigti“. 2001 m. didelę importuojamų prekių dalį sudarė naudoti automobiliai, kuriems šiai metais Lietuva pradėjo taikyti diferencijuotus muito mokesčius.
Importo iš Baltarusijos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 4,2 mln.Lt (2000 m. o „atpigimas“ siektų 6,4 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 7,3 mln.Lt). Baltarusija yra vienintelė iš nagrinėjamų šalių, kurios prekių importo „atpigimas“ yra didesnis už jo „pabrangimą“.
Vertinant prekybos su Ukraina pokyčius (2001 m. duomenimis), dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą denonsavus Laisvosios prekybos sutartį eksportas iš Lietuvos “pabrangtų”. Šis „pabrangimas“ būtų didžiausias, lyginant su eksporto į visas tiriamas valstybes pokyčiais.
Dėl Ukrainos konvencinių muitų, kurie bus taikomi, 2001 m. duomenimis būtų patiriami nuostoliai, eksportuojant plastmasinius butelius, laidus ir kabelius, šaldytuvus ir šaldiklius, keramikinius dirbinius ir pan. Kai kuriems gaminiams tokie nuostoliai siektų net 20 proc.
Importo iš Ukrainos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 7,2 mln.Lt (2000 m. Importo iš Kinijos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 14,9 mln.Lt (2000 mm. duomenimis - 4,1 mln.Lt), o „atpigimas“ siektų 0,9 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 0,6 mln.Lt).
Vertinant lyginamuoju skirtumu importo iš Kinijos „pabrangimas“ būtų pats didžiausias nagrinėjamų šalių tarpe - 13,1 proc. Nagrinėjamų 36 importuojamų iš Kinijos prekių, kurių Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų skirtumas yra didesnis nei 100 tūkst.Lt, tarpe yra penkios prekės, kurioms Europos Sąjunga 2001 m. taikė antidempingo muitus.
Importo iš Korėjos Respublikos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 6,9 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 4,0 mln.Lt), o „atpigimas“ siektų 0,2 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 0,2 mln.Lt). Nagrinėjamų 20 importuojamų iš Korėjos Respublikos prekių, kurių Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų skirtumas yra didesnis nei 100 tūkst.Lt, tarpe yra aštuonios prekės, kurioms Europos Sąjunga 2001 m.
Importo iš Taivanio „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 1,3 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 1,4 mln.Lt), o „atpigimas“ siektų 0,6 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 0,8 mln.Lt). Nagrinėjamų 12 importuojamų iš Taivanio prekių, kurių Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų skirtumas yra didesnis nei 100 tūkst.Lt, tarpe yra dvi prekės, kurioms Europos Sąjunga 2001 m.
Importo iš Malaizijos „pabrangimas“ 2001 m. duomenimis sudarytų 1,2 mln.Lt (2000 m. duomenimis - 0,9 mln.Lt), o „atpigimo“ nebūtų (2000 m. duomenimis - 0,1 mln.Lt). Nagrinėjamų 6 importuojamų iš Taivanio prekių, kurių Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų skirtumas yra didesnis nei 100 tūkst.Lt, tarpe yra viena prekė, kuriai Europos Sąjunga 2001 m.
Taigi, kadangi Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą reikės įgyvendinti bendrą prekybos politiką, o tai be kitų priemonių reiškia išorinio muito suvienodinimą, suprantama, kad prekybos sąlygos su užsienio valstybėmis pasikeis. Ir kaip matome iš atlikto tyrimo - daugiausiai atvejų pasikeistų Lietuvos verslininkams į neigiamą pusę - importas „pabrangtų“.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2025 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-307[1] (toliau - Įsakymas) kurį galima rasti čia, nauja redakcija išdėstytas Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų lengvatų Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms taikymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).
Pagal Aprašo nuostatas, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, įsisteigusios Lietuvoje (toliau - ES institucijos), kurioms taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimas dėl Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo (toliau - Susitarimas), nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gali įsigyti prekes ir paslaugas, joms taikant tiesioginio atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir / ar akcizų lengvatą, kitaip tariant, prekėms ir paslaugoms taikant 0 proc. PVM tarifą ir akcizinių prekių neapmokestinant akcizais, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos bus įsigyjamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlių.
Jeigu pardavėjas yra pasirinkęs PVM ir / ar akcizų lengvatą taikyti tiesiogiai, prieš parduodamas prekes ir paslaugas, turi užpildyti Įsakymu patvirtintą užsakymo formą (toliau - Užsakymas). Užsakymas gali būti popierinis (spausdintame blanke, pasirašomas ranka ir patvirtinamas antspaudu) ir elektroninis (pasirašomas naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ar kitą pažangųjį elektroninį parašą).
PVM ir akcizų lengvatų ES institucijoms schema
Užsakymas elektroniniu formatu gali būti rengiamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis ES institucijos sutikimas. Sutikimas gali būti įformintas raštu (oficialus ar neoficialus), išreikštas konkliudentiniais veiksmais (pirkėjas priėmė prekes, paslaugas, sumokėjo už jas, įtraukė į apskaitą ir pan.).
Be kitų Užsakyme nustatytų rekvizitų, pardavėjas turi nuo ES institucijos numatomų įsigyti prekių ir paslaugų apskaičiuoti PVM bei išskirti akcizus ir juos įrašyti Užsakyme. Užpildytas Užsakymas turi būti pasirašytas ES institucijos atstovo vardu bei patvirtintas ES institucijos antspaudu, kurie patvirtina ES institucijos teisę būti atleistoms nuo PVM ir / ar akcizų.
Pardavėjas, turėdamas Užsakymą, ES institucijai išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje be kitos privalomos informacijos, nurodo 0 proc. PVM tarifą, o jeigu tai akcizinės prekės, išskiria ir nurodyto akcizo mokestį.
ES institucijos atstovo pasirašytas Užsakymas galioja 1 mėnesį, per kurį galima įsigyti prekes ir paslaugas, nurodytas Užsakyme. Jeigu per minėtą laikotarpį bus įsigytos ne visos prekės ir paslaugos, turi būti sudaromas naujas Užsakymas.
Jeigu pardavėjas nebus pasirinkęs taikyti minėtos lengvatos tiesiogiai, tuomet ES institucijos turės teisę sumokėtus mokesčius susigrąžinti iš biudžeto, kaip tai daroma ir šiuo metu, t. y. Apraše nustatyta tvarka pateikti laisvos formos prašymą grąžinti sumokėtą PVM ir / ar akcizus Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Susitarimo nuostatas prekėms ir paslaugoms PVM ir / ar akcizų lengvatos taikomos, jeigu kiekvienoje prekių ir paslaugų pardavimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje prekių ir paslaugų vertė, įskaitant PVM, bus ne mažesnė kaip 230 eurų bei visos prekės ir paslaugos įsigytos tik oficialiai veiklai vykdyti.
Kad prekės skirtos oficialiai veiklai vykdyti patvirtinama Užsakyme (ES institucijos atstovo parašu, antspaudu arba el. parašu). Minėti pakeitimai taikomi prekėms ir paslaugoms, įsigytoms 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau. Daugiau informacijos rašte 2025-12-22 Nr.(18.2-31-2Mr) RM-55565.
Parengė Teisės departamentas [1] „Dėl Finansų ministro 2006 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1K-030 „Dėl Susitarimų dėl pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų lengvatų Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms įgyvendinimo taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.