Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuriame susiduriama ne tik su emociniais iššūkiais, bet ir su praktiniais klausimais, tokiais kaip turto dalybos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, įstatymai numato tam tikrus principus ir taisykles, kurių laikantis dalinamas santuokos metu įgytas turtas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su turto dalybomis skyrybų atveju, ypatingą dėmesį skirdami vaiko interesų apsaugai.
Skyrybos ir turto dalybos - svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Kaip supaprastinti turto dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai.
Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?
Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos.
- Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį.
Akcijos ir jų dalybos
Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti jos pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo. Taigi, jei sutuoktiniai neturi vedybų sutarties, o įmonės akcijos yra įgytos po santuokos sudarymo, jos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nebent vienas iš sutuoktinių jas įgijo asmeninės nuosavybės teise, pavyzdžiui, už asmenines lėšas.
Kadangi akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoti akcijomis, pavyzdžiui, perleisti jas, gali tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą.
Akcininkų teisės ir pareigos
Aiškinant šį teisės normų taikymą teismų praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo-pardavimo sutarties šalims: pirkėjui - pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso pardavėjui. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcijos savininkas yra identifikuojamas pagal įrašus atitinkamuose dokumentuose.
Nematerialios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, o materialios - akcijoje nurodytas asmuo. Taigi, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas Akcinių bendrovių įstatymo prasme.
Akcijų dalybos praktikoje
Jei abu sutuoktiniai yra UAB akcininkai ir asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose nurodyta, kad vienam priklauso 10 proc. akcijų, o kitam - 90 proc., tiek 10 proc. tiek 90 proc. akcijų yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė lygiomis dalimis. Jei sutuoktiniai nori, kad 10 proc. ar 90 proc. akcijų priklausytų jiems asmeninės nuosavybės teise, jie turi akcijas pasidalinti.
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Taip pat sutuoktiniai dar prieš įsigydami akcijas gali sudaryti vedybų sutartį ir joje nusistatyti visišką ar dalinį turto atskirumo režimą. Be to, galima susitarti, kad įgyjami vertybiniai popieriai bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat aptarti dividendų nuosavybės formą.
Verslo dalybos skyrybų atveju
Skyrybų atveju verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus). Klaidingai manoma, jog verslas dalijamas tik pagal nominalią akcijų vertę. Kiekvienu atveju reikia atlikti išsamų išsamų verslo vertinimą - taip nustatoma tikroji dalijamo verslo vertė.
Pažymėtina, jog bendru sutuoktinių turtu laikoma ne tik akcijos, tačiau ir iš verslo veiklos gaunamos pajamos bei įmonės vertės padidėjimas santuokos metu. Jeigu vienas iš sutuoktinių verslą pradėjo dar iki santuokos sudarymo, turėtų būti atliekami du vertinimai: nustatoma santuokos sudarymo dieną buvusi vertė ir vertė santuokos nutraukimo metu.
Atlikus verslo vertinimą, verslo vertė padalijama abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis arba vienam iš sutuoktinių - natūra, o kitam - kompensacija, nepriklausomai nuo to, kad versle iki santuokos nutraukimo aktyviai dalyvavo tik vienas sutuoktinis.
LAT yra išaiškinęs, jog kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas reiškia, jog techniškai negalima atskirti turto dalių.
Praktikoje verslas dažniausiai dalijamas vienam iš sutuoktinių priteisiant verslą natūra, o kitam sutuoktiniui jam tenkančios dalies piniginę kompensaciją arba kitą dalintiną turtą. Svarbu pažymėti, jog verslo vertinimas atliekamas šalių sąskaita.
Verslo vertinimas yra svarbus žingsnis dalijant turtą skyrybų atveju.
Vaiko išlaikymas
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip supaprastinti turto dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai.
Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?
Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių.
- Į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)).
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais ir bendraskoliais.
Verslo vertės nustatymas
Kokia suma įvertintumėte savo verslą, jei prireiktų jį dalintis? Tokių situacijų „ištikus gyvenimui“ pasitaiko itin dažnai. Pavyzdžiui, tinkamą akcijų kainą nustatyti tenka vykdant privalomą mažųjų akcininkų akcijų išpirkimą, dalinantis verslus santuokos nutraukimo bylose, valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams ar tinkamai už ją atlyginant bei kitais atvejais. Įdomus aspektas, kad ginčai kyla ne tik dėl vertės, bet ir dėl jos padidėjimo.
Mažųjų akcininkų teisės
Esate mažasis akcininkas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, akcininkas (ar akcininkai), valdantys ne mažiau kaip 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad likę akcininkai privalomai parduotų jiems savo turimas balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Tuo pačiu, mažumos akcininkas taip pat gali reikalauti, kad pagrindinis akcininkas ar akcininkai, valdantys bent 95 proc.
Kad akcijų išpirkimo procesas būtų teisingas, paprastai pasitelkiamas nepriklausomas turto vertintojas, kuris nustato objektyvią akcijų vertę. Tai reiškia, kad verslo savininkas po santuokos nutraukimo gali turėti pareigą išmokėti buvusiam sutuoktiniui kompensaciją, lygią pusei verslo vertės padidėjimo nuo santuokos pradžios iki jos pabaigos.
Turto dalybos itin dažnai ištinka ir dėl žemės nuosavybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, valstybė gali išpirkti privačią žemę iš savininkų, jei ji būtina visuomenės poreikiams - pavyzdžiui, keliams, inžineriniams tinklams ar kitiems viešiems projektams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad verslo vertės negalima nustatyti vien pagal audito išvadą ar buhalterinius duomenis. Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčių, reikia turėti omenyje, kad įmonė - tai ne tiesiog turto suma, o pelno siekiantis verslo objektas. Todėl vertinimui turi būti taikomi pajamų vertės (naudojimo) metodai.
Kai privatus žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, jo savininkui turi būti teisingai atlyginta - ne tik už pačią žemę, bet ir už su paėmimu susijusias išlaidas. Pagal įstatymą, vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais principais - rinkos ekonomikos logika, sąžiningumu, teisingumu, protingumu ir nuosavybės neliečiamumu.
Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti naudą, kurią galima gauti protingai naudojant, plėtojant ar disponuojant turtu ar verslu. Vertinimas atliekamas laikantis šiuose standartuose ir Metodikoje nustatytų procedūrų bei tvarkos.
Apibendrinant - verslas nėra vertinamas vien tik pagal audito išvadas ar buhalterinius duomenis. Turtas ir verslas yra vertinamas turto vertintojo pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus ir taikant atitinkamus metodus. Tam tikrais atvejais šalys gali susitarti dėl konkrečios turto ar verslo (akcijų) vertės, kaip, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo atveju, verslo vertės padidėjimo kompensavimu santuokos nutraukimo bylose.