Akcinė bendrovė (AB) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, o pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
Akcininkų Teisės ir Pareigos
Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Pagrindinės akcininkų teisės apima:
- Dalyvavimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Po pirmosios akcijų laidos apmokėjimo termino pabaigos - tik visiškai apmokėtos akcijos.
- Apskundimą teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus.
- Teisę perleisti visas ar dalį akcijų kitiems asmenims nuosavybėn. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas.
Visuotinis Akcininkų Susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jame turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.
Svarbu, kad nustatant pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką, būtų vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, tokiais kaip teisingumas, sąžiningumas ir protingumas. Teismas, vertindamas, ar buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, negali apsiriboti formaliu pranešimo atitikimo bendrovės įstatams konstatavimu, o turi aiškintis, ar bendrovės įstatuose nustatyta pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai realizuota ir sudarė realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą.
Jei bendrovės įstatuose yra nustatyta ne vienas, o du ar daugiau pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą būdai, teismui reikia atsižvelgti į tai, kuris iš tų būdų buvo taikomas bendrovės praktikoje. Netaikant vieno pranešimo būdo, tai vėliau jo atsisakyti ir pradėti naudoti kitą alternatyvų pranešimo būdą bendrovės valdybai būtų protinga tik esant svarbioms priežastims.
Valdymo Organai ir Jų Atsakomybė
Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu.
Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrovės dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar komercinės rizikos laipsnio.
Kiekvienas bendrovės akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo organo nario padarytus pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta bendrovei padaryta žala.
Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organo narys kartu yra ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovės bei jos akcininkų interesai. Esant interesų konfliktui, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovės valdymo organo narys apie tai informuotų kitus bendrovės valdymo organus. Bet koks asmeninis interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais.
Bendrovės Likvidavimas
Bendrovės likvidavimo pagrindas yra juridinis faktas, sukuriantis suinteresuotam asmeniui ar organui iniciatyvos teisę ir/ar teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę ir pradėti likvidavimo procedūrą. Tai gali būti:
- Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę.
- Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę.
- Pažeistos šio įstatymo nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės. Teismas, nustatęs įstatyme nurodytus pažeidimus, nutartimi gali nustatyti terminą pažeidimams pašalinti.
Likviduojamos bendrovės statusas nustatomas įrašu JA registre. Prieš likviduojamos įmonės statusą įgijusios bendrovės pavadinimą rašomas žodis "likviduojama".
Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinio asmens nuostatuose nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, apie bendrovės likvidavimą turi būti paskelbta įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.
Finansiniai Aspektai ir Auditas
Už darbą revizoriui bendrovė moka atlyginimą. Audito išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone. Jei auditorius patvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Akcininkų teisės | Dalyvavimas susirinkimuose, sprendimų apskundimas, akcijų perleidimas |
| Valdymo organai | Valdyba, administracijos vadovas, stebėtojų taryba |
| Likvidavimas | Sprendimo priėmimas, pranešimas kreditoriams, statuso nustatymas |
| Auditas | Revizoriaus atlyginimas, audito išlaidų apmokėjimas |
tags: #akcininku #susirinkimas #ilgalaik #turt #isigyti