Akcininko Gautas Turtas Iš Likviduojamos Įmonės: Apmokestinimo Aspektai Lietuvoje

Verslo procesai nėra amžini, todėl anksčiau ar vėliau jie įvairiais būdais transformuojasi arba tiesiog pasibaigia. Nusprendėte nutraukti veiklą, ir nežinote nuo ko pradėti, kaip tai tvarkingai atlikti? Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie individualios įmonės likvidavimo procesą Lietuvoje.

Likvidavimas - tai toks juridinio asmens (JA) pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems JA. Individuali įmonė gali būti likviduojama įvairiais pagrindais: savininko sprendimu, teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu (kai įmonė bankrutuoja), priverstinai, kai paaiškėja, jog ji buvo įsteigta neteisėtai.

Tas, kas priėmė sprendimą likviduoti individualią įmonę, privalo paskirti šios įmonės likvidatorių, kuris įgija įmonės vadovo teises ir pareigas. Tai fizinis asmuo, atliekantis visas likvidavimo procedūras, kol JA išregistruojamas iš JAR. Likvidatoriumi gali būti likviduojamo JA vadovas, akcininkas, darbuotojas ar kitas asmuo. Nuo paskyrimo likvidatorius perima visas JA valdymo organų funkcijas. Gali būti skiriama ir keletas likvidatorių. Kai likvidatorius įvykdo visus veiksmus, susijusius su įmonės likvidavimu, individuali įmonė yra išregistruojama iš Juridinių asmenų registro bei nustoja veikti. Taigi, beveik visą likvidavimo procesą reguliuoja būtent likvidatorius.

Įmonės likvidavimas padedamas nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, po to skiriamas likvidatorius, kuris vykdo tolimesnius veiksmus. Pirmiausiai parengiamas likvidavimo pradžios balansas, nutraukiamos visos sutartys, taip pat ir darbo. RC teikiamas pranešimas, juridinio asmens statusas pakeičiamas į likviduojamą, viešai informuojami kreditoriai. Likvidatorius apskaito įmonės turtą, kuris perduodamas akcininkams, uždaro banko sąskaitą, perduoda archyvui saugoti archyvuojamus dokumentus. Galiausiai parengiamas likvidavimo pabaigos balansas ir pateikiamos reikalingos mokesčių formos. Paskutinis etapas - likvidavimo akto parengimas ir pateikimas RC.

Pirmiausia tenkinami likviduojamo JA turto įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai. Likęs likviduojamo JA turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. Šis turtas apmokestinamas įstatymų nustatyta tvarka.

Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui, t.y. akcininkui, savininkui, dalininkui. Likviduojamos įmonės turtą perduodant jos dalyviui, įmonė gali būti apmokestinta pelno mokesčiu. 6 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 16 proc. Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos.

Individualios įmonės (IĮ) apskaitoje įregistruotas turtas priklauso savininkui (kaip ir kitas visas jo turtas). Todėl jis įmonės turtą neribotais kiekiais gali tiek papildyti, tiek ir paimti iš įmonės ir naudoti kur nors kitur (ne įmonėje). Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: Dokumento pavadinimą Dokumento surašymo datą Individualios įmonės pavadinimą, kodą Individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą Perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą.

Įmonės savininkas apskaitoje įnešamas bei išimamas pinigines lėšas turi apskaityti atskirai nuo įmonės uždirbto grynojo pelno. Individualios įmonės savininko ne paskirstytojo pelno sąskaita (savo asmeniniams poreikiams tenkinti) visos pasiimtos lėšos ar pasiimto turto vertė (tikrosios rinkos kaina) apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifu (išskyrus individualios įmonės likvidavimo atvejį), tačiau tokiu atveju gali būti atimami neatsiimti savininko įnašai į minėtą įmonę, jeigu šie įnašai (ar jų dalis) nebus grąžinami individualios įmonės savininkui pinigais.

Pelno Mokesčio Aspektai

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra juridinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas pelno mokesčiu. 6 proc. tarifas taikomas, jeigu akcininko įmonėje vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR (išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje), jei įmonė šių sąlygų neatitinka taikomas 16 proc.

Pavyzdys:

Įmonė X yra likviduojama. Jos turimo automobilio, kuris perduodamas dalyviui, įsigijimo kaina yra 35000 EUR. Iki įmonės X likvidavimo buvo priskaičiuota 25000 EUR automobilio nusidėvėjimo suma. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, likviduojamos įmonės X turto vertės padidėjimo pajamos yra 5000 EUR (15000 EUR- (35000 EUR- 25000 EUR).

Gyventojų Pajamų Mokesčio Aspektai

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU* (vidutinio darbo užmokesčio), o 20 proc. Apmokestinamas ne visas dalyvio gautas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos.

Pavyzdys:

UAB X akcininkas turi UAB X akcijų, įsigytų už 5000 EUR. UAB X yra likviduojama, o jos turimas automobilis perduodamas akcininkui. Automobilio perdavimo dieną šio turto tikroji rinkos kaina sudarė 15000 EUR. Vadinasi, akcininko gauto turto vertės padidėjimo pajamos yra 10000 EUR (15000 EUR - 5000 EUR).

Likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą.

*VDU pajamų mokesčio apskaičiavimui 2025 m.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant ar pajamų suma neviršijo 120 VDU, yra vertinamos ne tik pajamos iš gauto turto vertės padidėjimo, bet sumuojamos visos kitos per metus gyventojo gautos pajamos, išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas (GPMĮ 11 str., 6 str. 1 d., 6 str. 12 d., 17 str. 1 d.

Akcijų ir Kito Turto Perleidimas

Kai PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais gauna kito vieneto akcijų (dalių, pajų), tai turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas (dalis, pajus), pajamomis. Tokiu atveju vieneto dalyvių mainais gautų naujų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra šių dalyvių išmainytų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi iki šių akcijų (dalių, pajų) perdavimo mainais.

Kai PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

Kai reorganizavimo ar perleidimo proceso metu vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai atsiradęs turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra ta kaina, už kurią tą turtą įsigijo jį perleidęs vienetas, atsižvelgiant į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą. Turtas laikomas perduotu įsigyjančiajam vienetui, kai pasirašomas perdavimo - priėmimo aktas.

Kai reorganizavimo ar perleidimo metu vieno vieneto dalyviai už turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais gauna kito vieneto akcijų (dalių, pajų), tuo būdu patys tapdami to kito vieneto dalyviais, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujų akcijų (dalių, pajų), pajamomis (išskyrus PMĮ 42 str. 10 d. nustatytą išimtį dėl akcijų išlaikymo trejus metus). Tokiu atveju vienetų dalyvių mainais gautų naujų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra ta pati kaina, už kurią šie dalyviai buvo įsigiję mainais perduotas akcijas (dalis, pajus).

Trejų Metų Išlaikymo Taisyklė

Jei vieneto reorganizavimas ar perleidimas atliekamas PMĮ 41 str. 2 d. 4, 5, 6, ir 7 punktuose nustatytais atvejais, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas (dalis, pajus), pajamomis, jei vienetai ar dalyviai, mainais gavę akcijų (dalių, pajų), jų neparduoda ar kitaip neperleidžia nuosavybėn trejus metus.

Jei vienetas ar jo dalyviai reorganizavimo ir perleidimo atvejais mainais gautų akcijų (dalių, pajų) neišlaiko trejus metus, tokie mainai laikomi išmainytų akcijų (dalių, pajų) pardavimu už mainais gautų akcijų (dalių, pajų) tikrąją rinkos kainą tų mainais gautų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo nuosavybėn dieną. Parduotų akcijų (dalių, pajų) turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mainais gautas akcijas netaikomas, kai šių akcijų emitentas mažina įstatinį kapitalą LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

Reikalavimas trejus metus išlaikyti PMĮ 41 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mainais gautas akcijas (dalis, pajus) taikomas ir tais atvejus, kai akcijų emitentas yra likviduojamas (kai vienetas likviduojamas, laikoma, kad to vieneto dalyvis savo turėtas akcijas (dalis, pajus) perleidžia likviduojamam vienetui už pagal rinkos kainą iš likviduojamo vieneto gautą turtą).

Reikalavimas trejus metus išlaikyti PMĮ 41 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mainais gautas akcijas (dalis, pajus) netaikomas, jei taip mainais gavus akcijų, jos vėliau vėl mainomos atliekant vėlesnį reorganizavimą, perleidimą ar akcijų mainus pagal šių punktų nuostatas.

Pavyzdys: UAB „X“ dėl akcijų mainų pagal PMĮ 41 str. 2 d. 7 punktą, 2023 m. vasario mėn. vietoj turėtų dukterinės bendrovės „Y“ 75 proc. balsų teisę suteikiančių akcijų (UAB „X“ šias akcijas įsigijo 2021 m. kovo mėn.) mainais gavo UAB „Z“ išleistų naujų akcijų. Pagal PMĮ 42 str. 1 d. nuostatas, UAB „X“ mainais gautų UAB „Z“ akcijų įsigijimo kaina yra ta pati, kokia buvo išmainytų bendrovės „Y“ akcijų įsigijimo kaina. UAB „X“ mainais gautas UAB „Z“ akcijas 2024 metais pardavė kitam vienetui. UAB „X“ mainais gautų UAB „Z“ akcijų neišlaikė 3 metų, kaip tai nustatyta PMĮ 42 str. 10 dalyje, todėl tokie akcijų mainai apmokestinami kaip akcijų pardavimas tą mokestinį laikotarpį, kurį jie buvo atlikti.

Kitos svarbios nuostatos Vienetų dalyvių mainais gautų naujų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra ta pati kaina, už kurią šie dalyviai buvo įsigiję mainais perduotas akcijas (dalis, pajus). Lietuvos vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą PMĮ 41 straipsnyje nustatytais reorganizavimo atvejais, šio turto įsigijimo kaina yra ta kaina, už kurią tą turtą įsigijo jį perleidęs vienetas (atsižvelgiant į PMĮ 16 str. 2 d. nuostatą). Jei reorganizavimo ar kitokio perleidimo proceso metu Lietuvos vienetas turtą įsigijo iš užsienio vieneto, tai jo įsigijimo kaina turi būti nurodoma eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų pripažinimo dienai (paskutinei mokestinio laikotarpio dienai).

Jei teisingam pelno mokesčio apskaičiavimui reikalingi turtą perleidusio užsienio vieneto apskaitos duomenys, šie duomenys turi būti pagrindžiami dokumentais arba jų kopijomis, patvirtintomis to užsienio vieneto atsakingo asmens parašu.

Turto Apskaita ir Vertinimas

Atskirta įmonė apskaitoje registruoja turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Nėra aiškiai nustatytos patikėjimo teise valdomo turto apskaitos tvarkos. Perėmus netvarkytą apskaitą, paprastų sprendimų nebūna.

Nemokamai gauto turto vertė paprastai lygi 0 Eur. Likutinės vertės dydis nustatomas tik apskaičiuojant (iš turto vertės atimama sukaupta nusidėvėjimo suma).

Kiti Svarbūs Aspektai

Veiklos pradžia: Pradėjus naują veiklą Registrų centro informuoti paprastai nereikia. Draudimo išmokos: Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamos. Lizingas: Grąžinant automobilį lizingo bendrovei įmonės patirti nuostoliai leidžiamais atskaitymais nepripažįstami.

Darbo drabužiai, kaip ir bet koks kitas turtas, gali būti ilgalaikis arba trumpalaikis. Įmonė, kuri verčiasi butų ir automobilių nuoma, butus ir automobilius paprastai laiko ilgalaikiu turtu ir nudėvi. Trumpalaikiu turtu laikomi tentai, skirti sunaudoti per vienerius metus.

Šiame straipsnyje aptariami įvairūs turto apskaitos, mokesčių ir teisiniai aspektai, susiję su turto perleidimu akcininkui, įskaitant neatlygintinai atiduodamą turtą ir kitus atvejus, kai turtas perduodamas be atlygio arba už simbolinį atlygį. Nagrinėjami ilgalaikio ir trumpalaikio turto klausimai, jų įvertinimas, nusidėvėjimas, nuoma, dovanojimas, parama ir kitos susijusios temos.

Teisės aktai, kuriais vadovaujasi likvidatorius atliekant juridinio asmens likvidavimo procedūras:

• Mokesčių administravimo įstatymas
• Finansinės apskaitos įstatymas
• Pelno mokesčio įstatymas
• LR sveikatos draudimo įstatymas
• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
• LR vyriausybės 2003-11-12 nutarimas Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“
• LR vyriausybės 2000-09-06 nutarimas Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“
• LR vyriausybės 2002-06-13 nutarimas Nr. 1283 „Dėl atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• VMI prie FM viršininko 2002-05-17 įsakymas Nr. 127 "Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių ir formų patvirtinimo"
• VMI prie FM viršininko 2004-03-01 įsakymas Nr. VA-29 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“
• VMI prie FM viršininko 2004-03-12 įsakymas Nr. VA-34 „Dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“
• VMI prie FM viršininko 2002-06-26 įsakymas Nr. 178 „Dėl įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro taisyklių“
• VMI prie FM viršininko, Muitinės departamento prie FM generalinio direktoriaus, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos direktoriaus 2004-06-30 įsakymas Nr. VA-124/1B-671/V-257 „Dėl pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklių patvirtinimo“

Ankstyvojo perspėjimo sistemą reglamentuojantys teisės aktai:

• Ankstyvojo perspėjimo sistemą reglamentuoja 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva).
• Ankstyvojo perspėjimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 51 punktas, Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo ir informavimo aprašas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2021-07-14 įsakymu Nr. VA-45 „Dėl Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo ir informavimo aprašo patvirtinimo“.

tags: #akcininko #gauto #turto #is #likviduojamos #imones