Paminėjus žodį „turto klasė“ neretas žmogus pagalvoja apie nekilnojamąjį turtą arba grynuosius pinigus. Tačiau nereikia pamiršti, jog investavimas gali įgauti ir kitokią formą: juk yra ir akcijos, obligacijos, fondai, paskolos! Investavimas - tai veikla, kurios metu resursai paskiriami vėlesnei naudai gauti. Plačiąja prasme investavimas susijęs su pinigų ar laiko paskyrimu savo ar kitų žmonių gyvenimui gerinti. Žinoma, ne visos įmonės ar kiti investiciniai projektai būna sėkmingi, o praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos, tačiau tai nereiškia, kad neverta investuoti.
Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias turto klases, jų ypatumus, privalumus ir trūkumus, taip pat aptarsime alternatyvius investavimo būdus ir finansinių burbulų susidarymo priežastis.
Pagrindinės Turto Klasės
Atsakant į šį klausimą dažniausiai yra nurodomos įvairios finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui akcijos, investiciniai fondai ir pan. Čia vėlgi, dažniausiai bus išskiriamos trys pagrindinės turto klasės, tokios kaip pinigų rinkos priemonės, obligacijos bei akcijos. Be abejo, galite teigti, jog įmanoma investuoti ir į meno kūrinius, vyną, vienetinius automobilius, deimantus ar net prabangius laikrodžius (tikrai taip, tą galima daryti). Tačiau esminis šių investicijų, lyginant su anksčiau paminėtomis, minusas būtų tai, kad tai nėra finansinės investicijos, t.y. Ši savybė finansų pasaulyje yra apibūdinama kaip likvidumas, o likvidumo ypač stipriai prireikia per įvairias finansines krizes ir dažniausiai kaip tik tuo metu, kai dauguma nori turimą turtą bet kokia kaina pakeisti į pinigus.
Toliau aptarsime kiekvieną turto klasę atskirai.
Grynieji Pinigai
Esu įsitikinęs, jog esate geriausiai susipažinę su šia turto klase. Pasakius žodį „grynieji“ mums į galvą šauna piniginė, kuri yra pilna pinigų. Tačiau į šią turto kasę yra įtraukiami ir pinigai, kurie yra banke ar kokioje taupamojoje sąskaitoje. Taip pat derėtų nepamiršti, jog čia yra priskiriami ir vienadieniai indėliai.
Akcijos
Čia, pirmiausia, priklauso akcijos, t.y. vertybiniai popieriai, kurie įrodo nuosavybės teisę į įmonę. Čia gali investuoti tiek smulkūs akcininkai (investuoja į dideles įmones), tiek stambūs akcininkai (turi kontrolinį akcijų paketą). Tačiau yra galimybė pasinaudoti ir fondais. Iškyla klausimas - kas tai? Tai yra dar vienas investicijos būdas kuris leidžia turėti daugybę skirtingų kompanijų akcijų. Mano manymu, investuoti į fondus yra pakankamai saugu.
Laikas: investuotojo tikslas - gauti ilgalaikę grąžą iš įmonės vertės augimo ir pelno (arba dividendų) paskirstymo. Akcijų (arba tiksliau vertybinių popierių) birža yra rinkos arba prekybos vieta, kuri pati nenustato akcijų kainų. Akcijų kainos gali pasikeisti per kelias sekundes, jos gali gerokai svyruoti prekybos valandomis, jau nekalbant apie ilgesnius laikotarpius. Akcijos kaina, kaip ir bet ko kito, priklauso nuo to, už ką ir kiek žmonės nori mokėti. Jei maisto prekių parduotuvėje už kilogramą obuolių prašoma 15 eurų, obuoliai stovės lentynose tol, kol supus, nes niekas nenorės tiek mokėti.
Kadangi akcijų prekyba vyksta elektroniniu būdu ir greitai, esamų ir potencialių akcininkų lūkesčiai beveik akimirksniu daro įtaką akcijų kainoms, t. y. Pateikiant rinkos kainos pavedimą, svarbu prisiminti, kad net jei vertybinių popierių kaina iki pavedimo vykdymo momento pasikeitė daugiau, nei pageidaujama, pavedimas vis tiek bus įvykdytas. Iš čia ir kyla pavadinimas - pavedimas rinkos kaina (angl. market price order). Jei norite apsisaugoti nuo šios rizikos, visada verta pateikti pavedimą ribine kaina, t. y. nustatyti kainos limitą.
Rinkos kaina paprastai leidžia pavedimą įvykdyti greitai - jis tikrai bus įvykdytas (jei prieš jį yra laukiančių pirkimo-pardavimo pavedimų), o pateikdamas ribinės kainos pavedimą investuotojas rizikuoja, kad jis nebus įvykdytas (pavyzdžiui, pirkimo atveju, jei nustatomas gerokai mažesnis už rinkos kainą pirkimo kainos limitas). Galioja taisyklė, kad kuo mažiau likvidi (t. y. kuo mažiau prekiaujama) akcija, tuo didesnė tikimybė, kad verta naudoti ribinės kainos pavedimą. Jei bendrovės akcijomis jau prekiaujama biržoje, investuotojai visada gali patikrinti to meto bendrovės vertę.
Tačiau jei bendrovės akcijomis dar neprekiaujama, jų rinkos kaina dar nėra suformuota. IPO (arba pirminio viešojo siūlymo) kaina - tai suma, už kurią bendrovė pardavė savo akcijas investuotojams IPO metu. Kiekviena prekybos diena prasideda akcijų aukcionu, kuris prasideda 9.45 val. ir trunka 15 minučių, tačiau suformuoti pavedimus investuotojai gali nepriklausomai nuo prekybos valandų. Šie pavedimai į atidarymo aukcioną patenka nuo 9 val. Atidarymo aukcione pusiausvyros kaina nustatoma remiantis algoritmu, kuris atsižvelgia ir į akcijų skaičių pirkimo ir pardavimo pusėse, ir į akcijų kainą.
Pirmosios vertybinių popierių biržos šiuolaikine šio žodžio prasme buvo sukurtos maždaug prieš 400 metų. Per šiuos šimtmečius vertybinių popierių biržos buvo nuolat reguliuojamos, siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą. Šiandien vertybinių popierių biržos panašiai reguliuojamos visoje Europos Sąjungoje, o ES biržose kotiruojamos bendrovės turi atitikti tuos pačius standartus.
Prieš 15 metų įkurta „First North“ yra „Nasdaq“ alternatyvioji rinka, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse. Alternatyvių rinkų paskirtis - sudaryti sąlygas mažesnėms bendrovėms pritraukti pinigų ir įgyvendinti savo augimo siekius. „First North“ skirta ankstyvosios stadijos bendrovėms: naujoms, mažesnėms, sparčiau augančioms įmonėms - toms, kurioms reguliuojama rinka būtų per didelis žingsnis. Investuotojams svarbu atskirti skirtingus rizikos lygius investuojant į mažesnę, naujai įsteigtą bendrovę, ir į didesnę, stabilesnę bendrovę. Paprastai kuo ankstyvesnis bendrovės etapas, tuo didesnė investavimo į tą įmonę rizika. Kita medalio pusė yra grąža: kuo didesnė rizika, tuo didesnė tikėtina grąža. Kitaip tariant, rizika ir tikėtina grąža dažnai eina koja kojon.
Paskolos ir Obligacijos
Čia egzistuoja labai daug įrankių, bet paprasčiau tariant - tai yra paskolų turto klasė. Taigi, yra paskolos, kurios leidžia skolinti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Už tai, kad jam yra suteikta paskola, jis moka mėnesines įmokas. Čia taip pat dera skolinimas per platformas.
Taip pat yra ir obligacijos - valstybės arba įmonės noras ir būdas pasiskolinti. Kai kokia nors institucija pasiskolina, skolintojas gauna dokumentą, kuris tai įrodo - obligacija. Praeityje realiai buvo išduodamas dokumentas. Šiais laikais viskas vyksta elektroninėje erdvėje. Jas gali išleisti ne vien valstybės, bet ir privačios kompanijos. Šių kompanijų obligacijos duoda didesnę grąžą, nes investuoti į jas yra didesnė rizika.
Nekilnojamasis Turtas
Tai yra bene didžiausia turto klasė ne vien visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tačiau kodėl? Paprastai tariant - ji yra pati suprantamiausia žmogui, kuris ne visiškai domisi finansais, bet nori investuoti. Negana to, būstas yra labai praktiška investicija, nes jame ne vien galite gyventi, bet ir vystyti verslą, nuomoti ar parduoti. Yra tikėtina, jog Lietuvoje ateityje bus panašus scenarijus į Vakarų Europą, kur didmiesčių nekilnojamąjį turtą valdo arba labai turtingos šeimos, arba fondai. Tačiau derėtų paminėti, jog šiai turto klasei priklauso ne vien butai, loftai ar namai.
Trumpas atsakymas - taip, nekilnojamasis turtas 2025 m. išlieka patrauklia investicija, tačiau su svarbiomis išlygomis. Nacionalinės nekilnojamojo turto agentų asociacijos (NAR) duomenimis, nepaisant pastarųjų metų rinkos svyravimų, per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamasis turtas užtikrino vidutinę 8,6 % metinę grąžą, lenkdamas daugelį kitų turto klasių. Pelningumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vietą, rinkos laiką, valdymo efektyvumą ir investavimo strategiją. Mūsų dabartinių rinkos duomenų analizė atskleidžia kelias investicijų rūšis, kurios 2025 m. užtikrina aukštesnę grąžą. Maži daugiabučiai 2025 m. Nepaisant reguliavimo iššūkių kai kuriuose didmiesčiuose, trumpalaikė nuoma 2025 m.
Nekilnojamasis turtas 2025 m. išlieka galinga turto kūrimo priemonė, tačiau sėkmei reikia daugiau niuansų, tyrimų ir strateginio planavimo nei anksčiau. Pelningiausios investicijos pasižymi stipriais ekonominiais pagrindais, pridėtinės vertės galimybėmis, palankia pasiūlos-paklausos dinamika ir mokesčių bei sverto privalumais. Laikydamiesi šių principų ir vengdami dažnų klaidų, investuotojai gali maksimaliai išnaudoti nekilnojamojo turto potencialą ilgalaikiam turtui ir finansinei laisvei kurti.
Žaliavos
Iš esmės, žaliavos gali būti bet kas - daržovės, kruopos, dujos ar netgi metalai. Visos šios žaliavos turi vieną bendrą savybę - jos vėliau bus panaudojamos gamybai. Žaliavomis galima prekiauti pačiam, kasti, rinkti ir kt. Tačiau reikia nepamiršti, jog žaliavų turto klasei priklauso ir brangieji metalai, kaip auksas ar sidabras.
Žmonės, kurie neypatingai domisi finansais gali manyti, jog investicija į brangiuosius metalus yra pelninga. Na, žinoma, tai yra geriau nei laikyti pinigus savo sąskaitoje, bet lyginant su investavimu į nekilnojamąjį turtą ar fondus, aukso kainos prieaugis yra kur kas mažesnis.
Kriptovaliutos
Šie metai, kurie pasauliui atnešė karą ir infliaciją, parodė, jog kriptovaliutų rinka pakankamai stipriai korealiuoja su augimo įmonių akcijų augimu ir kritimu. Tačiau kodėl? Mano išvada būtų tokia - kriptovaliutos yra pasirenkamos greito pelno siekiančių žmonių arba spekuliuotojų. Tad kai vyksta neramumai, šie asmenys staigiai pradeda išsiiminėti pinigus, o kai rinka kyla - investuoja daugiau.
Aš manau, jog kriptovaiuta yra labai rizikinga investicija, nes niekas nežino ar pinigai bus atgauti, ir ar kitą dieną ji neatpigs kardinaliai.
Bitcoin: kiek realiai galite uždirbti pirkdami dabar?
Investicijų Rizika ir Pelningumas
Atlikdami bet kokią investiciją, kiekvienas iš mūsų visada tikimės uždirbti tam tikrą pelną ir be abejo, kuo daugiau, tuo geriau. Nors dauguma investuotojų nori uždirbti daug, tačiau beveik niekas nenori rizikuoti, t.y. daugeliui investuotojų idealiausia investicija būtų „Didelis pelnas absoliučiai be jokios rizikos“. Todėl investuojant yra būtina žinot vieną auksinę taisyklę, t.y. priklausomybę tarp potencialaus pelno ir prisiimamos rizikos - norint pasiekti didesnį pelną reikia prisiimti vis didesnę riziką (rizika suvokiama kaip konkrečios investicijos trumpalaikiai kainos svyravimai arba nuostoliai).
Toliau pateiktame paveiksle yra pavaizduotas pagrindinių turto klasių išsidėstymas atsižvelgiant į tikėtiną ilgalaikį vidutinį metinį pelningumą bei patiriamą riziką.
Infliacija Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos bankas
Visų pirma reikėtų paminėti rinkos riziką (tai rizika, susijusi su visai finansų rinkai įtakos turinčiais veiksniais, kaip pavyzdžiui ekonominė šalies situacija, palūkanų normos, žaliavų kainos, nedarbo lygis ir pan.). Šią riziką patiria kiekvienas investuotojas įsigijęs bet kokią finansinę priemonę. Taip pat investuojant labai dažnai yra patiriama konkrečios šalies rizika (tai bendra ekonominė, politinė ir teisinė rizika, kylanti konkrečioje šalyje, kuri gali daryti reikšmingą įtaką toje šalyje išleistų finansinių priemonių kainoms). Prieš investuojant į bet kokią finansinę priemonę taip pat reikėtų gana atidžiai įsivertinti likvidumo riziką (tai rizika, kad turima finansinė priemonė negalės būti likviduota, paversta į pinigines lėšas norimu laiku už esamą rinkos kainą).
Taigi, žinant įvairias su skirtingomis investicijomis susijusias rizikas bei kokio pelningumo galima būtų tikėtis, kiekvienas turėtų paklausti: „O ką daryti toliau“. Galima būtų paminėti tai, kad dažniausiai yra rekomenduojama investicijų portfelį išskaidyti tarp skirtingų finansinių priemonių ar turto klasių, kurios per ilgą laikotarpį generuoja teigiamą grąžą, tačiau trumpu periodu jų pokyčiai gali išsiskirti.
Alternatyvūs Investavimo Būdai
Tai investavimo formos, kurios skiriasi nuo tradicinių akcijų ar obligacijų. Tai gali būti nekilnojamasis turtas, auksas, žaliavos ir kt. Alternatyvios investicijos kartais gali pasiūlyti didesnę grąžą, tačiau taip pat gali būti susijusios su didesne rizika. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas yra populiari alternatyvi investicija, kuri gali generuoti pasyvias pajamas per nuomą ir ilgainiui augti vertės atžvilgiu. Auksas ir kitos žaliavos dažnai laikomi apsaugos nuo infliacijos ar ekonominių krizių priemonėmis, nes jų vertė dažniausiai kyla, kai rinkos patiria sunkumų.
Alternatyvios investicijos gali suteikti papildomos diversifikacijos, nes jų kainų svyravimai dažnai nesutampa su akcijų ar obligacijų rinkų judėjimais. Tai reiškia, kad pridedant šių investicijų į portfelį, galima sumažinti bendrą riziką, ypač rinkos nuosmukio metu.
Finansiniai Burbulai
Finansinis burbulas (akcijų, aukso, naftos ir nekilnojamo turto burbulas) nėra toks jau retas reiškinys kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvieno investuotojo pagrindinis tikslas turėtų būti ne uždirbti pinigus, bet jų neprarasti. Daug investuotojų per 2007-2009 metų ekonominę krizę iš naujo prisiminė, ką reiškia akcijų ir nekilnojamo turto burbulas, ką reiškia nepasverta rizika ir nuostoliai. Kai kurie neteko pusės ar netgi daugiau investuotų lėšų. Nedaug reikėjo laukti, kol susiformavo naujas finansinis burbulas - šįsyk aukso kainų burbulas.
Finansinis burbulas - tai žmonių (paprastai investuotojų ir spekuliantų) sukeltas žymus turto vertės padidėjimas, žymiai viršijantis fundamentaliais rodikliais grindžiamą tikrąją aktyvų vertę. Trumpiau tariant finansinis burbulas - tai stiprus aktyvų pervertinimas. Finansinis burbulas susiformuoja vis dažniau ir dažniau. Finansinis burbulai susidaro dėl žmonių noro greitai praturtėti. Emocijomis, godumu ir neišmanymu grįstas investavimas anksčiau ar vėliau baigiasi dideliais nuostoliais ir ašaromis. Sprogęs finansinis burbulas paprastai paliečia daugelį skirtingų turto klasių - t.y. Niekas tiksliai nežino tikrosios aktyvų vertės, todėl jų kainos nuolat svyruoja.
Paprastai, nukrypusi nuo tikrosios vertės, aktyvo kaina koreguojasi ir grįžta prie tikrosios vertės (neigiamas atoveiksmis). Pvz. akcijų kainai pakilus, atsiranda daugiau norinčių parduoti pabrangusias akcijas ir iš to pasipelnyti. Išparduodant aktyvus, jų kaina krenta ir vėl grįžta prie tikrosios vertės. Aktyvams atpigus, atsiranda daugiau norinčių įsigyti pigių akcijų. Investuotojai pradeda pirkti akcijas, todėl jos brangsta. Finansinis burbulas formuojasi dėl teigiamo atoveiksmio - t.y. pats aktyvų brangimas skatina tolimesnį jų brangimą. Kitais žodžiais tariant, investuotojai perka akcijas, nes jos brangsta, o akcijos brangsta, nes investuotojai jas perka.
Burbulo atveju savireguliacijos mechanizmas išnyksta, rinka praranda pusiausvyrą ir aktyvų kaina stipriai atitrūksta nuo tikrosios jų vertės. Galima išskirti du investicijų burbulų tipus: vieni susiformuoja biržoje, kiti - už biržos ribų. Pvz. akcijomis, obligacijomis, auksu, sidabru, nafta ir kitomis žaliavomis prekiaujama biržoje. Prekyba biržoje vyksta labai sparčiai, tad ir šių aktyvų vertė gali pakilti ir atpigti labai greitai. Biržoje nėra prekiaujama alternatyviomis investicijomis, tokiomis kaip nekilnojamas turtas, deimantai, numizmatika, automobiliai ir t.t.
Mokslininkas J.P.Rodrigue visą investicinio turto ciklą suskirstė į 4 etapus: pigiąją fazę, suvokimo fazę, manijos fazę ir sprogimo fazę (žr. paveikslėlį). Kai sprogsta finansinis burbulas, ateina pigiosios fazės etapas. Šioje fazėje aktyviausi yra vertės investuotojai. Jie yra labai kantrūs, kadangi mėnesių mėnesius arba netgi metų metus gali laukti, kol ekonomika pradės lėtėti, nekilnojamo turto, akcijų ar žaliavų burbulai išsileis ir gerų kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas ir žaliavos bus pardavinėjamos pusvelčiui. Jie nekreipia dėmesio į žiniasklaidą, kuri paprastai pigiosios fazės metu piešia situaciją juodžiausiomis spalvomis, teigdama, kad investicijos dar labiau nuvertės, situacija blogės, ir rekomenduoja nuo investavimo likti nuošaliau.
Vertės investuotojai turi tvirtą savo nuomonę, kad akcijų ir nekilnojamo turto rinka yra pernelyg nuvertinta, todėl investuoja savo pinigus tuomet, kai gali gauti didžiausią investicinę grąžą. Garsiausi vertės investuotojai yra Bendžeminas Grehemas ir Vorenas Bafetas. Geriausiai vertės investuotojų investavimo strategiją atspindi V. Bafeto posakis „bijok, kai visi godūs, ir būk godus, kai visi bijo“.
Suvokimo fazėje ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus. Bloga ekonominė situacija ir investavimo galimybės visuomenei būna atsibodusi tema, todėl žiniasklaidoje pasirodo vos vienas kitas neutralus pranešimas apie investavimo galimybes. Instituciniai investuotojai, šios fazės metu grįžta į rinką, kadangi jie pastebi ekonomikos atsigavimo ženklus, o rizika jiems tampa priimtina. Į rinką sugrįžus dideliems pinigams akcijų ar nekilnojamo turto kainos vėl pradeda nuosaikiai brangti.
Manijos fazė yra periodas, kurio momentu susiformuoja finansinis burbulas. Žiniasklaida vėl pradeda aktyviau kalbėti apie atsigaunančią ekonomiką ir palankų momentą investuoti, taip formuodama teigiamus žmonių lūkesčius. Žmonės įsidrąsina pabandyti laimę ir pradeda investuoti. Išaugus vertybinių popierių paklausai, kyla ir jų kaina. Atsiranda daug kalbų ir gandų apie lengvą pelną. Brangstantis turtas į rinką pritraukia vis daugiau ir daugiau nieko apie investavimą nenusimanančių ir lengvo uždarbio besivaikančių žmonių. Tai yra momentas, kai visi vienu metu puola investuoti ir investicijos pradeda brangti nenormaliais tempais. Pradeda formuotis akcijų/nekilnojamo turto burbulas.
Kylanti investicijų vertė suklaidina investuotojus: susidaro iliuzija, kad investicijų vertė ir toliau sėkmingai didės kaip iki šiol. Jie pamiršta auksinę investavimo taisyklę: geri investiciniai rezultatai praeityje negarantuoja tokių pat sėkmingų rezultatų ateityje. Investuotojams tarsi aptemsta protas, jie nebesugeba realiai vertinti rizikos. Žmones užvaldo godumas. Iliuzijomis ir godumu paremtas investicijų brangimas neturi jokio realaus pagrindo. Šiuo momentu nežinia iš kur atsiranda ekspertai skelbiantys naują paradigmą, kuri pagrindžia tokį investicijų brangimą ir neigia finansinio burbulo egzistavimą. Iš esmės naujoji paradigma ekonominiais dėsniais siekia pagrįsti, kad šį kartą viskas bus kitaip, o investicijos ir toliau sėkmingai brangs. Iliuzija, „kad šį kartą viskas bus kitaip“ yra pats tinkamiausias momentas pasitraukti iš rinkos.
Viena finansinių burbulų teorija vadinama „Kvailių teorija“. Ši teorija teigia, kad finansinis burbulas susiformuoja dėl to, kad vieni kvailiai randa dar didesnius kvailius, kuriems investicijas parduoda dar brangiau nei pirko. Galų gale atsiranda dalis protingesnių, kurie suvokia, kad rinka yra pervertinta ir bet kuriuo metu gali subyrėti kaip kortų namelis. Žiniasklaida vis garsiau prabyla apie įkaitusią rinką. Ekspertams pradėjus neigti „naujosios paradigmos“ logiką, suaktyvėja pardavėjai ir vertybinių popierių rinka pradeda ristis žemyn.
Kainos kritimą keliolika procentų bandoma aiškinti kaip eilinę korekciją, po kurios investicijos vėl pasieks „normalų“ lygį. Daug investuotojų naudoja automatines pardavimo sistemas „stabdyk nuostolį (angl. stop loss)“. Vertybiniams popieriams nuvertėjus daugiau nei nustatyta nuostolio riba, vertybiniai popieriai automatiškai parduodami. Toks masinis išpardavimas stipriai spaudžia vertybinių popierių kainą žemyn. Žibalo į ugnį įpila ir kiti spekuliantai, besipelnantys iš skolintų akcijų pardavimo. Krentant vertybinių popierių kainai pradeda „sproginėti“ atpirkimo (REPO) sandoriai - automatiškai išparduodami už skolintas lėšas įsigyti vertybiniai popieriai. Rinkoje įsivyravus panikai investuotojai kapituliuoja. Siekdami apsisaugoti nuo dar didesnio nuostolio, jie masiškai išparduoda vertybinius popierius. Siekdama pažaboti paniką finansiniame sektoriuje į procesą įsikiša valstybė. Galiausiai vertybiniai popieriai tiek nuvertėja, kad investuotojus apima apatija. Iš nevilties jie parduoda nuvertėjusias investicijas, džiaugdamiesi, kad bent šis tas liko pardavus nesėkmingas investicijas. Vertybinių popierių kaina nukrenta žemiau istorinių vidurkių ir pasiekia dugną. Investicijos nuvertėja tiek, kad jų pelningumas vėl tampa patrauklus investuotojams.
Nobelio premijos laureatas V.Smitas analizavo finansinių burbulų susidarymo priežastis. Jis tyrė tuos finansų burbulus, kurie formuojasi net ir tuomet, kai galima nesunkiai nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Mokslininkas išanalizavo Ispanijos uždarą fondą, kurio vienetus buvo galima perleisti kitiems investuotojams (panašus į dabartinius ETF). Ispanijos fondas turėjo dvi vertes, kurios ne visuomet sutapdavo. Viena vertė buvo ta, už kurią investuotojai pardavinėjo fondo vienetus kitiems investuotojams, kita - tikroji fondo vertė, priklausanti nuo fondą sudarančių akcijų vertės biržoje. Kadangi investuotojai žinojo, kiek ir kokių vertybinių popierių sudarė fondą, jie galėjo nesunkiai nustatyti fondo vieneto tikrąją vertę. Jeigu investuotojai veiktų racionaliai, fondo vieneto kaina niekuomet stipriai nenukryptų nuo tikrosios jo vertės.
1990 m. Ispanijos uždaro akcijų fondo vertė pasiekė aukščiausią tašką - 35 $ už fondo vienetą. Tikrojo fondo vieneto vertė buvo 12 $, taigi investuotojai už Ispanijos akcijų fondą permokėjo 3 kartus. Kurį laiką Ispanijos fondas buvo pardavinėjamas su labai didele permoka. Tai paskatino investicines bendroves platinti naujus analogiškus fondus (atsiminkite, kad IPO populiarėjimas signalizuoja apie finansinį burbulą), už kuriuos investuotojai stipriai permokėjo pirminio platinimo metu. Po keleto mėnesių finansinis burbulas pradėjo bliūkšti, kainos smarkiai krito ir grįžo prie realios fondo vertės. Investuotojai, Ispanijos fondą nusipirkę pakilimo metu, liko kvailių vietoje.
Išanalizavęs šį įvykį, V.Smitas padarė keletą išvadų. Kylanti vertybinių popierių vertė atkreipia daugelio investuotojų dėmesį. Ne visi investuotojai siekia nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Pasirodo, tokių žmonių pagrindinė investavimo priežastis yra pats akcijų brangimas. Svaresnių priežasčių jiems nereikia. Vertindami praeities rezultatus, jie tikisi to paties ir ateityje. Jie mąsto „jeigu būčiau investavęs prieš 3 mėnesius, tai dabar bučiau gavęs 50 proc. pelną“. Jie perka brangstančius vertybinius popierius taip dar labiau skatindami jų brangimą (teigiamas atoveiksmis). Pabrangę vertybiniai popieriai pritraukia naujus investuotojus-kvailius ir t.t. Susidaro uždaras ratas ir kainų brangimo sustabdyti faktiškai tampa neįmanoma. Visi džiaugiasi, kad protingai investavo, nes akcijų kaina kyla.
Finansinio burbulo etapai