Aido ir Aldonos Sodyba: Apžvalga ir Atsiliepimai

Lietuva - gražus žalumos ir lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ir žemės kur nors už miesto Lietuvoje yra labai populiaru. Apklausos liudija, kad pagrindinės priežastys turėti sodybą, vasarnamį ar sodo namelį užmiestyje - galimybė čia pailsėti savaitgaliais ir atostogauti.

Daugelis Lietuvos gyventojų sodybas, užmiesčio namus ar vasarnamius paveldėjo iš šeimos. O dauguma tokių sodybų - kaime. Tiesa, nemažai žmonių tokius objektus perka kaip investiciją. Kaip bebūtų, susidomėjimas tokiu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje neslopsta ir kaskart atšilus orui domėjimasis parduodamomis sodybomis išauga.

Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių sodybų - Aido ir Aldonos sodybą, remdamiesi gyventojų atsiliepimais ir susijusia informacija apie kaimo turizmą Jurbarko rajone.

Lietuvos regionų žemėlapis

Aldonos Bacevičienės Nuomonė

"Man jokio skirtumo, ar aš gyvensiu mieste, ar kaime", - „Mūsų laikui“ sakė jurbarkietė Aldona Bacevičienė, paklausta, kur norėtų gyventi - kaime ar mieste.

Ponia Aldona sako, kad neturi priežasčių, kodėl nenorėtų gyventi mieste. Juokauja, kad jau seniai jaučiasi gyvenanti kaip mieste. Visi aplinkui senokai sumieščionėjo. Pasak jos, anskčiau ir jos tėvai, ir visi kaimynai laikydavo gyvulių, panemunėje ganėsi karvės. Visi gyveno ūkiškai. „Buvo kaimo dvasia, kurios dabar nėra. Liko tik kaimo pavadinimas“, - šypsojosi ji.

Anot ponios Aldonos, anksčiau buvo aišku, kad anapus Lauko gatvės - miestas, o šiapus, link Kauno, jau kaimas. Dabar sako girdėjusi, kad priešais jos sodybą plytintis „trikampis“ jau yra miesto teritorija. Moteris šypsosi, kad visiems sako gyvenanti Naujasodžių kaime, išskyrus paštininkes. „Kai pasakai paštininkei, kad Naujasodžių kaimas, ji ieško kažin kur prie žydkapių. Pasakau Dariaus ir Girėno gatvės adresą, kad paštininkė neklaidžiotų“, - šypsojosi A.

Miesto Ribų Plėtimas ir Gyventojų Nuomonės

Šią teritoriją, kurioje atsiduria ir ponios Aldonos sodyba, planuojama priskirti miestui. Norėdama sužinoti, ar žmonės pritaria miesto ribų plėtimui, Jurbarko rajono savivaldybės administracija apklausia visus Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos gyventojus.

Jei naujasis miesto teritorijos planas bus patvirtintas - miestas išsiplės Jurbarkų seniūnijos teritorijų sąskaita - miesto kapinės, „trikampis“, dalis V. Pasak seniūnijų atstovų, abiejose seniūnijose dauguma balsavusiųjų pasisako už miesto ribų išplėtimą.

„Nė vieno parašo, kad nepritartų. Bet žmonės nelabai gilinasi. Sako, gerai, gali būti miestas“, - teigia Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis, įžiūrintis apklausos trūkumų. Pasak Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Gražinos Gadliauskienės, gyventojų nuomonė yra tik patariamoji. „Kadangi vyksta ribų keitimas, galima atsižvelgti į gyventojų nuomonę“, - sakė ji.

Registrų centro puslapyje tas pats adresas yra miestas, o savivaldybės turimame plane - kaimas. „Todėl pakeitimus ir darome. Kai darė gyvenviečių planus Tauragės apskrities užsakymu, paprašėme „trikampį“, pusę Sodų kvartalo, kurie buvo priskirti kaimui, išbraukti iš Jurbarkų seniūnijos. Išbraukė, bet priskyrimo miestui proceso nebuvo. Tai „trikampį“, Smukučių užtvankos ribą, kapines, didžiausią gabalą prie Nemuno, kuris nė vienu tašku nesiliečia su Jurbarkų seniūnija, priskyrėme miestui. Norėjome aptvarkyti kiek įmanoma tas ribas, todėl pradėjome tą procedūrą“, - kalbėjo G. Gadliauskienė.

Pasak jos, naujo miesto teritorijų plano nėra, nes neturėta lėšų jam paruošti. „Gyvenama pagal tarybiniais laikais nustatytas ribas. Laiko prabėgo. Natūralu, kad reikia koreguoti. Sovietmečiu buvo patvirtintos tik miestų teritorijų ribos. Kadangi Jurbarkas plėtėsi, nebuvo normalaus žemėlapio, kur nedvirpasmiškai pavaizduotos sovietmečiu nustatytos ribos. Savivaldybė toliau suteikdavo adresus naujai statomiems namams tokius, lyg jie būtų Jurbarko mieste, - „Mūsų laikui“ pasakojo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

A. Petrošiaus tikinimu, savivaldybė, koreguodama teritorijų planą, daro gerą darbą. „Sumažės baltų dėmių - niekam nepriskirtų gyvenamųjų teritorijų, kurios neturi nei aiškių ribų, nei aiškios priklausomybės kuriai nors seniūnijai”. Registrų centro atstovas apgailestavo, kad tokia painiava su miestų ir kaimų ribomis yra visoje Lietuvoje, todėl sveikina visas savivaldybes, kurios imasi senus planus koreguoti.

Gyventojams tokių permainų bijoti nereikia. „Gyventojai dėl to neturėtų jaudintis. Ypatingų sąnaudų nepatirs. Informacija, jei kam keisis adresai, Registrų centro tvarkomuose dokume-ntuose pasikeis automatiškai. Didžiausios sąnaudos, jei keisis adresas - reikės įsigyti adreso lentelę, jei seniūnija nepasirūpins“, - šypsojosi jis.

Valdininkai, keisdami miesto ribas, labiau atsižvelgia į verslininkų interesus. Planuojama palikti kaimui prie Nemuno priešais „trikampį“ esančias sodybas, nenorint sužlugdyti kaimo turizmu užsiimančių verslininkų. Yra žinoma, kad prie Nemuno, anapus Lauko gatvės įsikūrusi kaimo turizmo sodyba. „Galvojame, kad verslininkai pas mus vos kruta. Jei priskirsime miestui, numirs viena turizmo sodyba - nebegalės veiklos tęsti. Yra gražūs norai iš dviratininkų asociacijos pusės - jie ketina prie Nemuno daryti stovyklavietę. Jei padarysime miestą - ir šią iniciatyvą užkirsime. Man nesinori sužlugdyti ir tokios infrastruktūros iniciatyvos. Be to, niekas nepareiškė pageidavimų, kad ten būtų miestas“, - sakė G.

Kaimo Turizmo Sodybos Kitose Rajonuose

Apžvelkime, kaip kaimo turizmas vystomas kituose Lietuvos rajonuose:

• Kazlų Rūda: Daugiausia lankosi kauniečiai, kurie čia esančias kaimo turizmo sodybas renkasi ne poilsiui, o šeimos šventėms.
• Kretinga: Naudojasi tais poilsiautojais, kurie lieka nuo Klaipėdos ir Palangos. Turistai lanko „Žiemos sodą“, bažnyčią, vienuolyną, grafo Tiškevičiaus rūmus.
• Klaipėdos rajonas: Užklysta važiuojantys į Palangą, Nidą, ar Klaipėdą. Rajonas turi ir marias, ir jūrą, Minijos upę. Vokiečių turistai, vedami sentimentų Mažajai Lietuvai, čia įsigiję namus.
• Kupiškis: Daugiausia lanko lietuviai. Rajone yra vienas didžiausių Lietuvoje dirbtinių vandens telkinių - Kupiškio marios.
• Kalvarija: Kraštas - pravažiuojamas, sieną kerta ir dviratininkai, ir plaukiančių baidarėmis daug.
• Kauno rajonas: Siūlo nuvykti į Kadagių slėnį, Raudondvario pilį.
• Kėdainiai: Turistai lanko Kėdainių miesto senamiestį, reformatorių bažnyčią, Kėdainių muziejų, Šetenius.
• Kelmė ir Kaišiadorys: Sulaukia užsieniečių. Kelmės rajone daugiausia dėmesio sulaukia Tytuvėnų ansamblis.

Žemiau pateikiama lentelė su kaimo turizmo sodybų skaičiumi įvairiuose Lietuvos rajonuose:

tags: #aido #ir #aldonos #sodyba