Advokato Rimvydo Bucio Biografija

Šis straipsnis skirtas apžvelgti advokato Rimvydo Bucio biografiją, apimant jo gyvenimo ir profesinės veiklos svarbiausius aspektus.

Žymūs Žemaičių krašto žmonės

Žemaitijos kraštas davė Lietuvai daug žymių žmonių. Šiame regione gimė ir augo įvairių sričių atstovai: menininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai ir dvasininkai. Jų darbai ir pasiekimai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros, mokslo ir visuomeninio gyvenimo.

  • Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius, gimęs 1935 m. sausio 1 d. Varniuose. Nuo 1961 m. dalyvavo per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų, kuriose demonstravo monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, skulptūrinius portretus iš marmuro, granito, bronzos, keramikos, medžio.
  • Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, gimęs 1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis (Mirė 1999 m. 10 d.)
  • Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans, poetė, vertėja, gimusi 1925 m. sausio 10 d. Stalge (Plungės r.), mirė 2000 m. balandžio 28 d. Edegame (Belgija). 1942 baigusi Telšių gimnaziją, įstojo į VDU studijuoti medicinos. 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Belgijoje.
  • Antanas Baranauskas (1835 01 17 Anykščiuose-1902 11 26) - vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. "Anykščių šilelio" autorius. 1855 m. raštininkavo Sedoje. Tuo metu susipažino su Žemaičių poete Karolina Praniauskaite, jos broliu Otonu Praniausku.
  • Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas, gimęs 1940 01 25 Žvirgžduose, Telšių raj. 1958 m.
  • Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas-inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis, gimęs 1885 m. vasario 5 d.
  • Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., gimusi 1925 m. vasario 11 d. Telšiuose. Nuo 1953 dirbo Chemijos ir chemijos technologijos in-te. Padarė 5 išradimus (iki 1984). Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas.
  • Bronislovas Grombčevskis, žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, gimęs 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.). Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924-1925 m. 3 tomais.
  • Alfonsas Paukštys, smuikininkas, gimęs 1915 m. vasario 20 d.
  • Jadvyga Bulauskienė, tautodailininkė (margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai), gimusi
  • Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (LPKTB) Telšių filialo energingasis Atminties grupės pirmininkas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanotas „Vilties žvaigžde", gimęs 1930 03 02 Kretingos apskr. Platelių vls.
  • Adolfas Gedvilas, tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, gimęs 1935 03 06 Viešvėnų sen., Rykšėnų km.
  • Jonas Pleškys (Jonas Plaskus, žemaitis jūrininkas, ) gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone ( palaidotas Žarėnų kapinėse) 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė" (The Hunt for Red October; 2003 m. į lietuvių kalbą išvertė Romualdas Grigaliūnas) ir to paties pavadinimo garsaus Holivudo filmo herojaus prototipas.
  • Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz), pirmasis Lenkijos prezidentas, gimęs
  • Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas, gimęs 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje. Mokėsi Palangoje, Šiauliuose, Vienoje, Ciuriche, kur 1909 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Nuo 1918 m. Telšių apskr.
  • Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius, gimęs
  • Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotomenininkas, gimęs
  • Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, gimęs 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose. Sukūrė apie 100 medalių, proginių monetų projektų, kompozicijų iš metalo. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus.
  • Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas, gimęs 1905 05 10 Sedoje, Mažeikių raj. 1925 baigė Telšių gimnaziją. Gimnazistu būdamas įsteigė Sielos kultūros ratelį ir leido neperiodinį laikraštį ,,Šaltinis" (1923-1925) , priklausė dr. V. Kudirkos literatūros būreliui bei Vegetarų dr-jai (nuo 1920) . Leido vegetaro laikraštį ,,Širdies liepsna" (1923-1925). Savo tėviškėje (Sedoje) 1923 įsteigė viešą biblioteką. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje. Mirė 1970 m.
  • Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) (1845-1921), rašytoja, gimusi 1845 m. birželio 4 d. Plungės vlsč. Bukantės k., mirė 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje. 1863-1864 m. tarnavo Džiuginėnų dvare, prie Telšių, čia susipažino su būsimu vyru L. Žymantu. Savamokslė. Kūrybai paskatino Povilas Višinskis. Pirmąjį apsakymą „Piršlybos" parašė būdama apie 50-ies metų. Iš viso parašė apie 150 apsakymų ir apysakų.
  • Vytautas Paulauskas, matematikas, (1910 m. gegužės 25 d./birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps. - 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje).
  • Jonas Juška, kalbininkas, gimęs 1815 06 08 Dilbėje (Žarėnų vls., dab. Telšių r.). Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija" (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Parašė lietuvių kalbos gramatiką. Pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė rankraštinį lietuvių-sanskrito kalbų žodynėlį. Prisidėjo prie brolio Antano Juškos leksikografijos ir tautosakos veikalų rengimo.
  • Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė, gimusi
  • Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė, gimusi 1930 06 14 netoli Užvenčio, Želvių kaime. Gyvendama Varniuose Emilija įstojo į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. 2000-aisiais išėjo eilėraščių rinkinėlis „Čiobrelių šlaitas" ( „Dobilo" leidykla Jonavoje). Mirė 2004 08 17.
  • Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras, gimęs 1940 06 23 Telšiuose. 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu. Yra įkūręs žemaitišką-japonišką sodybą-muziejų.
  • Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas. Gimė 1945 m. birželio 27 d.
  • Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas, gimęs 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių r. Baigė Varnių vid.
  • Juzumas Tadas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, gimęs 1810 VII 14 - 1851 VI 14 . Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją. Vikaravo Varnių katedroje, o nuo 1843 Varnių kunigų seminarijoje lotynų kalbos dėstytojas, nuo 1844 seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius.
  • Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė, Lietuvos augalų fiziologų ir Lietuvos biochemikų dr-jos narė, gimusi 1930 07 17 Nerimdaičių k., Telšių raj. 7 išradimų, 160 moksl. publikacijų autorė, tarptautinių ir respublikinių konferencijų dalyvė. Suteikti bajorystės dokumentai.
  • Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas, gimęs 1910 m. rugpjūčio 4 d.
  • Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas, gimęs 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, mirė 1881 m. liepos 29 d. Palaidotas Kuršėnuose. Nuo 1841 m. įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą. 1859 m. kalendoriuje išspausdino Karolinos Praniauskaitės pasakos vertimą į lietuvių kalbą „Žalčio motė" ( pagal J. I.
  • Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas), gimęs 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose, (mirė 2004), mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje.
  • Jonutis Zeferinas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, gimęs 1935 08 25 Janapolės k., Telšių raj. 1958 baigė vid. m-klą Palangoje, 1963 VU. Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1993 m. dirbo ,,Lietuvos ryto" vyr.
  • Juozas Jurkus, kalbininkas, gimęs 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos vlsč. (Mažeikių r.). Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą, kur 1954 m.
  • Jonas Virakas, architektas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties), gimęs 1905 m. rugsėjo 5 d. Seredžiuje (Jurbarko raj.). Pagal jo projektus sukurta vertingų interjerų Kaune, Vilniuje ir kitur (deja neišlikę). 1942 m. laimėjo konkursą Rainių kankinių įamžinimui Telšiuose. Pagal jo sukurtus ir žmonos išsaugotus eskizus 1990 m. buvo parengtas koplyčios projektas (arch. A. Žebrauskas) ir 1991 m.
  • Adolfas Tautavičius, archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr., gimęs 1925 09 09 Judrėnų k., Telšių r. 1944 baigė Telšių gimnaziją. 1997 m. liepos 16 d. jis gavo habilituoto daktaro mokslo laipsnį už paskelbtos knygos apie vidurinįjį geležies amžių Lietuvoje pagrindu parengtą habilitacinį darbą. Paskutinis darbas -,,Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782-1998" (V., 2000). 1988-2001 m. dirbo Pilių tyrimo centre.
  • Antanas Kalinauskas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas, matematikas, nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje, nuo 1947 m. Mokytojų seminarijoje, Trečiojoje vidurinėje mokykloje (buv. Ketvirtojoje), nuo 1958 m. šios mokyklos direktorius.
  • Irena Dylevičienė, ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja, Telšių miesto Garbės pilietė, profesionalios instrumentinės bei vokalinės muzikos puoselėtoja, gimusi
  • Viktorija Daujotytė-Pakerienė, literatūrologė, profesorė, daugelio knygų ir vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės ir „Santarvės" premijų laureatė, gimusi 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės kaime.
  • Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, gimęs
  • Vladimiras Gadonas, poetas, publicistas, istorikas, gimęs 1775-10-09 Sedoje - 1842-08-09 Nancy mieste, Prancūzija, ten ir palaidotas. 1831-03-29 išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos.
  • Jadvyga Prancūzevičiūtė, daktarė, gimusi 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių, mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje. Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją aukso medaliu, Šveicarijos Ciuricho un-to medicinos fakultetą (1914). Daugiau kaip 40 m. dirbo gydytoja Žemaitijoje, paskutinius 18 m. -Telšiuose, odos ir venerinių ligų kabinete, kurį pati suorganizavo.
  • Matas Juozapas Veitas, veterinaras, visuomenininkas, gimęs (1870 10 21-1937).
  • Michailas Vilfridas Voiničius (Wilfried Michael Voynich), revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu, gimęs 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose -1930 m.
  • Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė, Telšių raj. literatų klubo „Šatrija" vadovė, gimusi 1935 11 03 Tveruose. Išleido dvi poezijos rinktines, meninę apybraižą apie kunigą J.
  • Povilas Gaidamavičius, ekonomistas, žurnalistas, gimęs 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku.
  • Bronius Dobrovolskis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, gimęs 1930 12 18 Butkuose, Žarėnų vls. 1951 m.
  • Jeronimas Kiprijonas Račkauskas, vienas iš žymiausių XIX amžiaus lietuvių asketinės teologijos specialistų, gimęs 1825 m. gruodžio 21 d. Kaltinėnų valsčiuje, mirė 1889 m. gruodžio 22 d. Kaune. Varnių kunigų seminarijos profesorius, o 1864 - 1884 metais ir šios seminarijos rektorius. Didelis lietuvybės šalininkas. Jį labai vertino vysk. M. Valančius. Paskelbė M.
  • Stasys Anglickis, poetas, vertėjas, pedagogas, gimęs 1905 m. gruodžio 23 d. Bernotavo k. (Plungės raj.). Mokėsi Telšiuose. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai" (1938).
  • Mikalojus Radvila III (Trąby herbo), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. -1529. Mirė 1530 11 03 Varniuose.
  • Simonas Vaišnoras, raštijos darbuotojas, gimęs apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. Baigė Karaliaučiaus universitetą.
  • Petronėlė Valančiūtė-Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m.
  • Vladimiras Andrijauskas, Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas, gimęs 1825 (mirė 1891). Dėl medicininės pagalbos teikimo sukilėliams 1864 m.
  • Klemensas Kairys, kunigas, poetas, gimęs 1835-1864 05 16/28. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj" ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai). Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A.
  • Marija Mineikaitė- Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja ( po vyro Zigmanto Gorskio mirties), Kęstaičių bažnyčios rėmėja, gimusi
  • Domas Jakavičius, Biržuvėnų apylinkių knygnešys, gimęs 1845 (?) m.
  • Mykolas Gadonas, Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju, gimęs 1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M.
  • Kazys Domkus, knygnešys, gimęs 1865 m. Vainočių k. (mirė 1935 m. Abarsių k.
  • Mykolas Augustinavičius, "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m.
  • Mockus Kazimieras (Kazys), skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimęs 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj.
  • Juozapas Paulauskas, dievdirbys, gimęs 1860 m. Telšių apylinkėse.
  • Estera Alšėnienė, prozininkė, gimusi 1920 m. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Klyvlende (JAV). Išleido romaną „Įšalusi valtis" (1999).
  • Elena Kabailaitė - Jonaitienė, rašytoja, gimusi 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną "Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m.

Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis žymių asmenų, susijusių su Žemaitijos regionu. Regionas ir toliau augina talentingus ir darbščius žmones, kurie prisideda prie Lietuvos gerovės.

Lietuvos istorija – nuo ​​priešistorės iki modernybės

tags: #advokatas #rimvydas #bucys