Apie A klasės, arba A energinės klasės, namus girdime vis dažniau. Daugelis tikriausiai jau žino, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. sugriežtėjo Lietuvos statybinių reglamentų reikalavimai ir statyti jau tik A energinės klasės pastatus tapo privaloma. Šie iškelti tikslai neaplenkė ir Lietuvos. Siekiant statyti taupesnius ir ekonomiškesnius statinius, buvo priimtas reglamentas, įpareigojantis palaipsniui pereiti prie vis griežtesnių reikalavimų pastatams. Tam reikalui parengtas energinio naudingumo klasifikavimas. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visi statomi namai turi atitikti A energinę klasę, o nuo 2018 metų visi naujai statomi pastatai privalės atitikti jau A+ klasės reikalavimus.
Pastato poreikį energijai, arba energinę klasę, rodo suminės, arba bendrosios, energijos sąnaudos pastate. Kiekvienas statomas namas vis kitoks, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal namo plotą ir kitus parametrus tik specialistai gali apskaičiuoti privalomas metines energijos sąnaudas tam tikrai energinei klasei pasiekti. Kuo namas didesnis, tuo mažesnės turi būti energinės sąnaudos. Tačiau, kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų, kuo didesnis plotas, tuo lengviau tuos griežtesnius reikalavimus pasiekti.
Kad būtų aiškiau, palyginkime du skirtingo dydžio namus. Tarkim, vieno plotas yra 100 kv. m, kito - 300 kv. Jeigu norite, kad toks namas atitiktų A energinę klasę, jo metinės šiluminės energijos sąnaudos šildymui jau turi būti tik 55 kWh/kv. m per metus. Jeigu norėtume, kad toks namas atitiktų A+ energinę klasę, šiluminės energijos sąnaudos jau turėtų būti tik 43 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės namo - dar mažesnės, jau tik 33 kWh/kv. Gerokai didesniam, mūsų aptariamu atveju 300 kv. m ploto namui, reikalavimai kur kas griežtesni. Jo šiluminės energijos sąnaudos šildymui turi būti dar mažesnės.
Jeigu norite, kad toks namas atitiktų A energinę klasę, jo metinės šiluminės energijos sąnaudos jau turi būti tik 42 kWh/kv. m per metus, A+ klasės - atitinkamai 31 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės - vos 22 kWh/kv. m per metus.
A ir A+ klasės namai skiriasi tik parametrais. A+ klasės namui jie yra didesni. O štai A++ klasės namas jau turi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Nieko keista, kad didėjant klasei, didėja ir statybų kaina, bet taip pat išauga ir atsiperkamumas. Nuo 2021 metų A++ klasė bus jau privaloma, bet pasistatę tokį namą jau dabar, ilgiau išlaikysite aukštą namo vertę ir, svarbiausia, džiaugsitės itin dideliu komfortu bei beveik nulinėmis šildymo sąskaitomis. A++ klasės namus kol kas pasirenka tie žmonės, kurie nori „geriausio“.
A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatytas toks statinys turės daug mažesnes eksploatacijos išlaidas ir bus komfortiškesnis. A++ energinio naudingumo klasė ypatinga dar ir todėl, kad didžiąją dalį pastatui šildyti, vėdinti bei karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos pastatas pasigamina pats. Sutaupoma dar ir todėl, kad atsisakoma tradicinių šildymo sprendimų. Tokiame pastate naudojami modernūs, mažesnio galingumo šilumos siurbliai bei rekuperatoriai, todėl nebereikia brangių šildymo katilų ir radiatorių.
Pasyvių namų ekspertas M. Dagys teigia, kad mažą šiluminės energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, bet visas kompleksas gaminių ir sprendimų. Tad žvelgiantiems į ateitį verta skaičiuoti ne statybos, bet eksploatacijos kainą. Visai neseniai svarbiausiu pastato kokybės rodikliu laikyta didelė sienų šiluminė varža. Šilumos energijos poreikius nulemia ne tik sienų, pamatų, grindų, langų, durų, stogo šiluminiai parametrai bei šių konstrukcijų jungtys ir šildymo sistema, bet pirmiausia - projektuotojų kompetencija.
Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą bendromis jėgomis mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Numatyta iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. Negana to, net 20 proc. energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Energinio Naudingumo Sertifikatas ir Sandarumo Testas
Norint gauti namo energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą. Tokio testo metu tarp namo vidaus ir išorės sukeliamas 50 paskalių slėgio skirtumas. Kitaip sakant, namo viduje specialiais prietaisais didinamas oro slėgis, kol pasiekiamas reikiamas dydis.
Energinio naudingumo sertifikate nurodyta ne vien energinio naudingumo klasė, bet ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato ploto kvadratinio metro šildymui. Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus dar tik statomame name, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (jeigu tokių priemonių papildomai reikia), gali jas įdiegti ir taip taupyti eksploatacijos kaštus.
Rekuperacija ir Vėdinimo Sistemos
Rekuperacija - tai procesas, kurio metu iš namo pašalinamas šiltas oras perduoda savo energiją šviežiam orui pašildyti. Energiškai efektyviuose pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės. Tai apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą.
Langų Reikalavimai A Klasės Namuose
Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokybiškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos. Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw), kuris yra reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Konkretūs pastato langų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.
A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatams svarbus kriterijus yra laidumas orui. Pasyvaus namo langai „surenka“ saulės energiją, kuri šildo vidaus erdvę. Tai langai su dviejų kamerų stiklo paketu, kurio stiklai padengti šilumą atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K. Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams.
Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai Sodo Namams
Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas. Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta.
Kiti reikalavimai
Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas. Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą.
Kaip gauti statybos leidimą?
Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą - kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja.
Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2.
Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2 ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.
Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei. Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.
Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.
A++ Klasės Namų Reikalavimai
Pastatų energinio naudingumo standartai vis labiau griežtėja, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Nuo 2021 m. Europos Sąjungoje visi nauji pastatai turi atitikti aukščiausią - A++ energinio naudingumo klasę. A++ energinio naudingumo klasė reiškia, kad pastatas sunaudoja minimalų energijos kiekį, daugiausia gaunant ją iš atsinaujinančių šaltinių. Pastatai, priskiriami šiai klasei, pasižymi šiais pagrindiniais rodikliais:
- Energijos vartojimo rodiklis (C): C < 0,25.
- Sandarumas: ≤ 0,6 oro mainų per valandą.
- Konstrukcijų šiluminės savybės: Aukščiausias šilumos izoliacijos lygis.
- Atsinaujinantys energijos ištekliai: Geoterminė, saulės, vėjo, aeroterminė ir hidroterminė energija.
Konstrukcijų Šiluminės Savybės
Pagrindinis A++ klasės namų reikalavimas yra žemas konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas (U), kuris užtikrina, kad pastato energijos nuostoliai būtų minimalūs.
| Konstrukcija | A klasė (m²K/W) | A+ klasė (m²K/W) | A++ klasė (m²K/W) |
|---|---|---|---|
| Stogas | 0,10 | 0,09 | 0,08 |
| Su išore besiribojančios perdangos | 0,10 | 0,09 | 0,08 |
| Su gruntu besiribojančios atitvaros | 0,14 | 0,12 | 0,10 |
| Perdangos virš nešildomų rūsių | 0,14 | 0,12 | 0,10 |
| Išorinės sienos | 0,12 | 0,11 | 0,10 |
| Langai, stoglangiai, švieslangiai | 1,00 | 0,85 | 0,70 |
| Durys, vartai | 1,00 | 0,85 | 0,70 |
Kaip matyti iš lentelės, A++ klasės pastatų šilumos laidumo reikalavimai yra griežčiausi. Palyginus su A klase, A++ stogo šilumos laidumo koeficientas yra 20 % mažesnis, o langų - net 30 %. Tai leidžia žymiai sumažinti šilumos nuostolius.
Sandarumas
A++ klasės pastatuose būtina pasiekti ≤ 0,6 oro mainų per valandą, atliekant sandarumo testą. Tai pasiekiama naudojant aukštos kokybės izoliacines medžiagas, specialius sandarinimo metodus ir sumažinant šalčio tiltelius.
| Energijos Naudingumo Klasė | Oro Mainai (oro k./h) |
|---|---|
| A | ≤ 1,0 |
| A+ | ≤ 0,8 |
| A++ | ≤ 0,6 |
Kuo mažesni oro mainai, tuo mažiau šilumos prarandama per plyšius ir nesandarias vietas. Tai lemia mažesnes šildymo sąnaudas ir pastovesnę vidaus temperatūrą.
Mechaninė Vėdinimo Sistema
A++ klasės namuose vėdinimo sistema turi užtikrinti ne tik šviežio oro tiekimą, bet ir efektyvų šilumos atgavimą (rekuperaciją). Rekuperatoriaus šilumos naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,9, kas reiškia, kad 90 % šilumos yra grąžinama į patalpas.
| Parametras | A klasė | A+ klasė | A++ klasė |
|---|---|---|---|
| Rekuperatoriaus efektyvumas | ≥ 0,65 | ≥ 0,80 | ≥ 0,90 |
| Oro kokybės standartai | Vidutiniai | Aukšti | Labai aukšti |
Mechaninės vėdinimo sistemos ne tik palaiko komfortišką mikroklimatą, bet ir pašalina dulkes, alergenus bei perteklinę drėgmę, apsaugodamos nuo pelėsio susidarymo.
Atsinaujinantys Energijos Ištekliai
A++ klasės pastatai privalo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie užtikrina didžiąją dalį pastato energijos poreikių. Populiariausi sprendimai:
- Saulės energija: Saulės kolektoriai ir fotovoltinės plokštės.
- Geoterminė energija: Naudojama šildymui ir vėsinimui.
- Vėjo energija: Individualiuose projektuose.
- Aeroterminė ir hidroterminė energija: Energija iš oro ar vandens.
| Energijos Šaltinis | Paskirtis | Naudojimo Efektyvumas (%) |
|---|---|---|
| Saulės energija | Šildymas, elektra | 70-90 |
| Geoterminė energija | Šildymas, vėsinimas | 80-95 |
| Vėjo energija | Elektra | 40-60 |
| Aeroterminė energija | Šildymas | 60-85 |
Mūrijimo darbų ypatumai
A++ Klasės Statybos Privalumai
- Energijos taupymas: A++ pastatai naudoja itin mažai energijos šildymui ir vėsinimui.
- Komfortas: Stabilios vidaus temperatūros ir šviežio oro tiekimas.
- Tvarumas: Mažesnis poveikis aplinkai dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo.
- Ilgalaikė vertė: Aukštos kokybės statiniai išlieka konkurencingi rinkoje.
Mediniai Skydiniai Namai: Technologijos ir Privalumai
Pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Tokia yra pasyviųjų namų projektuotojo Martyno Ramono pozicija.
Medinio skydinio namo konstrukcija susideda iš medinio karkaso, kurio vidinė dalis užpildoma nuo pageidaujamos šiluminės vertės priklausančio storio šiltinimo medžiaga. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė - vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės.
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.). Tarkime, 160 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namui pervežti į reikiamą vietą reikia 3 ar 4 furgonų, o sumontuoti - maždaug dviejų savaičių.
Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą.
„Statant įprastiniu būdu, architektui sutvarkius projekto dokumentus užsakovas samdo konstruktorių arba pasikliauna dešimtmečių patikrinta kitų statybininkų patirtimi, kuri galbūt visai nebeatitinka šiandienių standartų. O kalbant apie skydinių namų technologiją, tas konstrukcijų ir detalus projekto sprendimas sudaro svarią dalį - gamykloje negalima namo sukalti bet kaip ir iš bet ko, - lygino M. Ramonas. - Daromi labai aiškūs konstruktyviniai, darbo brėžiniai, iškart išsprendžiama daugybė klausimų, ypač svarbių statant energiją taupančius pastatus: langų montavimas, atitvarinių pastato konstrukcijų šiltinimo storis, sandarinimo koncepcija, apskaičiuojamos ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertės, parenkamos tokiems pastatams tik aukščiausios kokybės medžiagos.“
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.). Tarkime, 160 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namui pervežti į reikiamą vietą reikia 3 ar 4 furgonų, o sumontuoti - maždaug dviejų savaičių.
Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę - kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą. O pasirašius dokumentus gamybai, anot M. Ramono, galima mėnesiui išvykti atostogų - kol namas bus statomas gamykloje, o vėliau - ir statybos aikštelėje: „Procesas gamyklose prižiūrimas, dokumentuojamas, esant norui galima net fiksuoti nuotraukas skirtingomis stadijomis, segti tai į bylą ir pateikti su visa kita technine dokumentacija užsakovui. Montuoti namą iš gamykloje pagamintų lego detalių galima nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu tik tai, kad galėtų privažiuoti sunkiasvorė technika.
Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: tai, kad lietuviai, šimtmečius vertinę medį kaip tradicinę, savą statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos ir nuo medžio atitolo. Ir sovietmečiu statytų medinių namų kokybė dėl specialistų trūkumo buvo ne pati geriausia.
Projektuotojas atkreipė dėmesį - kitaip, negu kartais tvirtinama, architektūriniai medinių skydinių namų sprendimai nėra saistomi jokių suvaržymų. Tiksliau tariant - tai, kaip ir kitos rūšies statybos atvejais, yra tik užduoties išpildymo klausimas. Anot M. Ramono, ir betoninį namą galima suprojektuoti apvalų, elipsinį ar panašiai, bet tai pabrangina konstruktyvo statybą.