Algirdas Julius Greimas - iškilus lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas, kalbininkas, kurio darbai turėjo didelės įtakos humanitariniams ir socialiniams mokslams. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo indėlį į semiotiką ir jo esė "Ką reiškia būti lietuviu" analizę.
Algirdas Julius Greimas
A. J. Greimo Gyvenimas ir Veikla
Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. Tuloje, Rusijoje. 1934-35 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę, o 1936-39 m. Grenoblio universitete - kalbotyrą. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. 1944 m. išvyko į Prancūziją. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.
A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė knygose "Struktūrinė semantika" (1966), "Apie prasmę" (1970-1983), "Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas" (1979-86) ir kituose veikaluose. Jis analizavo modalumą, intersubjektyvumą, kategorinėmis priešpriešomis grindžiamas struktūras, aspektualumą, intensyvumą, tapsmą. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu.
Remdamasis G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Détienne’o tyrinėjimais sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą (knygos "Apie dievus ir žmones" 1979, "Tautos atminties beieškant" 1990). Mitą laikė figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus.
Greimo Semiotikos Pagrindai
Greimas siekė sukurti bendrą prasmės teoriją, paaiškinti, kaip prasmė atsiranda, gyvuoja ir nyksta. Šios teorijos pagrindus jis padėjo savo "Struktūrinėje semantikoje", eidamas nuo kalbotyros tiriamų kalbos vienetų - žodžių ir sakinių - prie diskurso semantikos, arba naratyvinės gramatikos. Pasak Greimo, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas. Vertės objektų mainai lemia pažintinio, etinio ir estetinio pradų ryšį gyvenime.
Jo semiotika - struktūrinė veiksmo semiotika, kuri aprašo reikšmės reikšmę. Diskursas Greimui yra kalba, kokia šneka kalbantysis asmuo, t. y. įveiksminta kalba. Jam nėra subjekto be diskurso, tėra tik subjektas, produkuotas paties diskurso. Jam egzistuoja tiktai „aktantai“ - vienetai, kuriuos produkuoja pati diskursyvinių veiksmų konfigūracija.
A. J. Greimo Įtaka ir Palikimas
Greimo mokslinę veiklą skatino vizija sukurti semiotiką kaip pagrindą ir bendrą metodologiją humanitariniams ir socialiniams mokslams. Jo vestuose seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio. Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, kuris tęsia jo darbus ir idėjas.
Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas teigia: „Mums greimiškoji semiotika svarbi tiek, kiek humanitarams ir socialiniams mokslininkams parūpsta epistemologiniai (pažinimo teorijos) ar metodologiniai klausimai ir kiek jie randa semiotikoje atsakymus į šiuos klausimus.“
A. J. Greimo Metai UNESCO
2017 m. UNESCO buvo paskelbti A. J. Greimo metais, pagerbiant jo 100-ąsias gimimo metines. Šia proga buvo organizuojami įvairūs renginiai, konferencijos ir parodos, skirtos jo asmenybei ir idėjoms. Taip pat buvo išleisti nauji jo veikalų vertimai į įvairias kalbas.
Lietuvių Mitologijos Studijos
Mitologija buvo svarbus Greimo mokslinio darbo baras nuo pat tada, kai jis pradėjo savarankiškus tyrimus. Viename pokalbyje Greimas netgi teigė savo semiotinius tyrinėjimus pradėjęs nuo mitologijos, o ne atvirkščiai, mat jau 1965 m. lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavime skaitęs paskaitą apie lietuvių mitus.
Svarbiausi Algirdo Juliaus Greimo darbai lietuvių kalba: Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijo: Vilniaus u-tui keturių šimtų metų sukaktuvių proga, Chicago, Mackaus kn. Leid. Fondas, 1979; Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai, A.J. Greimas, Saulius Žukas, Vilnius: Baltos lankos, 1993; Gyvenimas ir galvojimas: straipsniai, esė, pokalbiai, sudarė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Vyturys, serija Ad se ipsum, Švietimas Lietuvos ateičiai, 1998; Mitologija šiandien, antologija, sudarė Algirdas Julius Greimas, spec. Red. Kęstutis Nastopka (ALK), Vilnius: Baltos lankos, 1996; Semiotika, darbų rinktinė, autorizuotas vert. Iš prancūzų k., sudarė ir vertė Rolandas Pavilionis, spec. red. B. Savukynas, Vilnius: mintis, 1989; Prancūziško vertimo pratarmė, leidinyje Hjelmslev, Louis Kalba, įvadas(ALK), Vilnius: baltos lankos, 1995; Baimės ieškojimas, sudarė Kęstutis Nastopka, Virginijus Savukynas, iš prancūzų k. vertė Rolandas Pavilionis, leidinyje „A. J.
Diskursas ir Reikšmės Kūrimas
Greimas siekia tyrinėti diskurso reikšmės kūrimą - reikšmę, kaip įreikšminimo procesą. Jam nėra subjekto be diskurso, tėra tik subjektas, produkuotas paties diskurso. Jam egzistuoja tiktai „aktantai“ - vienetai, kuriuos produkuoja pati diskursyvinių veiksmų konfigūracija.
Greimo sukurtas terminas „modalumas“ lingvistikoje įprastai reiškia tai, kas nurodo pasakymo predikatą. Jo modalumas yra tai, kas apibūdina ir riboja bet kokią aktanto situaciją; labiau hipotetinė dedukcija nei indukcija. Kiekvienoje situacijoje visada yra kažkas duota. Todėl „norėti“, „privalėti“, „žinoti“, „galėti“, „daryti“, „būti“ ir etc.
Greimo Požiūris į Kultūrą
Greimas buvo susirūpinęs dėl globalizacijos ir nacionalizmo įtakos kultūrai. Jis piestu stojo prieš makdonaldizaciją, kaip tam tikrą globalizmą, sakydamas, kad tai pats didžiausias pavojus Lietuvai. Kita vertus, jis buvo už europeizaciją. Greimas nepritartų kraštutiniam pasmerkimui viso to, kas prieštarauja kultūrai kaip transcendentinių vertybių visumai, episteminių ir etinių verčių nustūmimui.
Anot Greimo, tokios kultūros vystymosi procese tiek gaminant kultūros vertes, tiek ir jas suvartojant dalyvauja nedidelė tautos dalis. Nebarbarija, esanti prieštaravimo ašyje barbarijai ir papildymo santykyje su kultūra, apimtų tuos, kurie, atrodydami kaip kultūros niekintojai, siekia resemantizuoti tradiciją ar surasti naują prasmių šaltinį.
Algirdas Julius Greimas: Asmuo ir Rezistencija
Greimas didžiavosi, kad 1983 m. išleido knygą „Apie dievus ir žmones“, kurią vadino savo rezistencijos aktu. Pasitraukęs į Vakarus, Greimas iki 1951 m. veikė išeivijos politiniame gyvenime, buvo kairiosios-liberaliosios krypties atstovas.
Greimas yra rašęs, „gimiau Tuloje, pabėgėlių šeimoje ir baigsiu kažkur toks pat pabėgėlis, benamis“. Jis gimė Tuloje, jo tėvams pabėgus iš Lietuvos per I pasaulinį karą. Baigiantis II pasauliniam karui, pats pabėgo į Prancūziją.
Algirdas Julius Greimas. Apie Dievus ir Žmones
Paskutinis A. J. Greimo Veikalas
Paskutinis A. J. Greimo semiotikai skirtas veikalas, parašytas kartu su mokiniu J. Fontanille, nagrinėja jausmus semiotiškai. Šioje knygoje autoriai imasi semiotiškai nagrinėti jausmus - sritį, kuri Greimo semiotikos ištakose, kuomet nagrinėjant pasakojimus didžiausias dėmesys buvo skiriamas veiksmui ir jo vaidmeniui atsirandant reikšmei, buvo jei ne primiršta, tai bent atidėta į šalį.
Šiame leidinyje surinkti įvairūs A. J. Greimo tekstai, kurie atskleidžia subrandinta mokslinį semiotikos projektą. Skyriuose „Apie prasmę“ ir „Apie prasmę II“ išplėtojama naratyvumo teorija: plačiai aprašoma naratyvinė gramatika ir atskiri šios gramatikos vienetai. Šių semiotinių instrumentų veikimas demonstruojamas skyriuje „Aprašymas ir naratyvumas“, kur pateikiama Guy de Maupassant‘o kūrinio „Virvagalis“ analizė. Į knygą įtrauktas ir Baimės ieškojimas - liaudies pasakų apie bebaimį herojų tyrimas.