Pastatų renovacija, arba atnaujinimas, yra neišvengiamas procesas dėl natūralaus jų nusidėvėjimo. Jis būtinas, norint užtikrinti pastatų funkcionalumą ir saugų naudojimą. Konkrečius reikalavimus pastatų naudojimui ir priežiūrai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, už jų vykdymą atsako pastatų naudotojai ir valdytojai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, siekiant paskatinti daugiabučių namų patalpų savininkus atnaujinti daugiabučius namus, kuriuose jie gyvena, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų atnaujinimo projektų įgyvendinimo ypatumus, valstybės paramos teikimo sąlygas bei priežiūros reikalavimus po renovacijos.
Valstybės Parama Daugiabučių Namų Atnaujinimui
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Finansavimo Mechanizmas
Daugiabučio namo atnaujinimo projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto ar kitos patalpos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas).
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti ir (ar) kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, laikomos atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitose, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai.
Buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).
Kada renovuoti namus ir kada persikelti, teigia „Property Brothers“
Daugiabučio Priežiūra Po Atnaujinimo
Po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai.
Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus. Žinoma, po pastato atnaujinimo kai kurie techniniai sprendimai, pavyzdžiui, nauja šildymo sistema ar vėdinimo sprendimai, reikalauja kitokios priežiūros.
Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas.
Modernizuojant pastatą daugiabučiuose dažniausiai atnaujinama ir šildymo sistema, pavyzdžiui įrengiami individualūs šilumos punktai ar termostatiniai ventiliai. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.
Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų. Jeigu susiduriama su defektais - sienų įtrūkimais, nekokybiškai veikiančia šildymo sistema, administratorius arba bendrija turi kreiptis į rangovą.
Kai kuriais atvejais ir savivaldybė gali turėti įtakos daugiabučio priežiūrai. Pavyzdžiui, jei pastatas buvo modernizuotas su valstybės parama, būtina laikytis tam tikrų priežiūros reikalavimų.
Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Dr. R. Vėlgi norėtųsi pacituoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto išreikštą nuomonę šiuo klausimu, kad didžiausią naudą iš daugiabučių modernizacijos gauna būsto savininkai - jie ir turi prisiimti didžiausias išlaidas. Valdžia gali patarti, padėti organizuoti šį procesą, pašalinti trukdžius. Bet valdžia neturi monopolizuoti modernizacijos, versti investuoti į savo turtą, ar juo labiau tam reikalui leisti mokesčių mokėtojų pinigus.
Renovacijos tikslingumas ir „gylis“ turėtų būti susietas su namo vieta, jo perspektyva, regioninės raidos vizija, gyventojų esamomis ir būsimomis pajamomis.
Pasidomėjus realia daugiabučių namų modernizavimo situacija, aiškėja, kad garsiai žadamos valstybės paramos gyventojai nesulaukia jau ne pirmi metai, o daliai namų renovacijos sąlygos apskritai tampa nebepriimtinos.
Bendrijos pirmininkė A. Zagurskienė sako, kad jai yra tekę prieš ketverius metus vykdyti kito namo renovaciją, tuomet procesas buvo žymiai greitesnis ir sklandesnis. „Tada viskas vyko daug greičiau ir paprasčiau. Suprasčiau, jei čia būtų labai daug tų renovacijų ir atsakingos institucijos turėtų daug darbo, bet iš tiesų tai čia labiau biurokratiniai procesai, kurie kasmet tik sudėtingėja ir atvirkščiai - ne skatina, o atbaido žmonių norą modernizuoti savo namus“, - sako A. Zagurskienė.
Kad procedūros prie šios valdžios tapo dar sudėtingesnės, padaugėjo dokumentacijos, prieštaravimų vienų teisės aktų kitiems, įvairių sprendimų, kurie dar labiau lėtina procesus, pašnekovei pritaria ir „Endive“ vadovė J. Maženienė.
„Visur buvo sakoma, kad daugiabučių modernizavimas yra valstybės prioritetas, tačiau realybėje viskas išėjo atvirkščiai. Užuot supaprastinę procesus, leidę jiems vykti pilnu tempu, ypač pastaruoju metu darė viską, kad vykdyti renovaciją būtų kuo sudėtingiau. To priežasčių nesuprantame, nors dirbame šioje srityje jau daugiau kaip dešimtmetį, per tą laiką seniausiai galima buvo atidirbti procesus, suvienodinti reikalavimus ir viską supaprastinti užuot kūrus naujas pinkles“, - teigia ji.
Vėliau modernizuojamų namų skaičiai ėmė palaipsniui mažėti ir šiuo metu atnaujinama ne daugiau 400 namų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.
Atsakydamas į žurnalistų užklausą, APVA Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2023 m. buvo įgyvendinti 278 projektai, o 2024 m. planuojama, kad bus užbaigti apie 167 namų modernizavimo procesai.
Nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė - 1000 renovacijų per metus, akivaizdu, kad iki išsikeltų tikslų - toliau negu iki mėnulio.
Tačiau panašu, jog iki keliamo tikslo judama gerokai lėčiau, nei to galima būtų tikėtis. Skaičiai kalba patys už save:
| Metai | Energetinė Klasė | Finansavimas | Paraiškos | Sutartys |
|---|---|---|---|---|
| 2022 | B | 100 mln. Eur | 477 | 445 mln. Eur |
| 2023 | A | 410 mln. Eur | 106 | 119 mln. Eur |
| 2023 | Skydinė Renovacija | 200 mln. Eur | - | - |
Iš pateiktų skaičių yra akivaizdu, kad daugiausia norinčių renovuoti namus, siekiant B energetinės klasės. Tačiau būtent šiai grupei yra skiriamas mažiausias finansavimas, o papildomo kvietimo renovacijos administratorių įmonės jau laukia antri metai.
Neseniai namų administratorius pasiekė žinia, kad šis kvietimas vėl nusikelia ir bus skelbiamas jau po rinkimų - lapkričio mėnesį.
Kritika Valstybės Politikai
Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė apgailestauja, kad belaukiant šių metų B energetinės klasės kvietimo, Aplinkos ministerija dar ir paskelbė informaciją apie planuojamus kvietimo pokyčius ir planuojamą preliminarų finansavimo intensyvumą, kuris gerokai šokiravo.
Pasak R. Klumbienės, skelbiama, kad B energetinės klasės siekiantiems namams paramos intensyvumas sieks 10 procentų (buvo 30 proc.), A energetinės klasės 20 procentų (buvo 30 proc.), tuo metu pastatų atnaujinimui skydais siūloma 25 procentų parama.
„Kyla klausimas, kodėl paramos dydžiu ribojamas pastato atnaujinimo būdo pasirinkimas, nors energijos suvartojimo sumažinimas nepriklauso nuo pastato atnaujinimo būdo. Mums, administratoriams, tikrai neaišku, ko valstybė siekia skirdama didesnį finansavimą skydinei renovacijai, kuri dar tik prasideda, turime mažai praktikų ir mažai norinčių rinktis šį metodą“, - sako R. Klumbienė.
Ministerijos Pozicija
LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė L. Lukoševičienė gina skydinę renovaciją.
Pasak jos, tai yra tvari inovacija, mažinanti pastatų poveikį aplinkai ir didinanti jų atsparumą klimato kaitai. Aplinkos ministerijos atliktos studijos duomenimis, statybų sektoriuje medienos gaminių naudojimas vietoje betono per visą pastato gyvavimo ciklą (nuo medžiagų gamybos iki eksploatavimo) gali sumažinti CO2 emisijas apie 50-75 proc.
„Skydai sujungia konstrukcines ir šilumą izoliuojančias savybes, jų gamyba gamykloje yra tikslesnė, lieka mažiau atliekų, o konstrukcijų išardymas tampa paprastesnis ir greitesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje, valstybės lygmeniu, tai yra svarbu, siekiant, kad seni daugiabučiai ateityje galėtų būti perdirbami į žaliavas naujoms statyboms“, - sako L. Lukoševičienė.
Pasak jos, modulinės (skydinės) renovacijos pavyzdžių jau gausu Vokietijoje, Estijoje, Prancūzijoje. Projektai sėkmingai pradėti vykdyti ir kaimyninėje Latvijoje.
Apibendrinimas
Per pastaruosius du dešimtmečius atnaujinta beveik 4 tūkst. daugiabučių ir tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. energijos. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.
Renovacijos procesas apima kolegialaus butų savininkų sprendimo priėmimą, projekto rengimą ir derinimą, derybas su banku dėl kredito, rangos darbų pirkimą, darbų vykdymą ir jų užbaigimo įforminimą. Visos šio proceso dalys turi objektyviai sąlygotą trukmę, kuri pagal turimą praktiką užima ne mažiau kaip 1,5 - 2 metus. Prie geros darbų organizacijos mažesnės apimties projektas gali būti įgyvendintas per metus.
tags: #5 #metus #po #daugiabucio #atnaujinimo #draudziama