3 Kambarių Buto Išmatavimai: Kaip Išsirinkti Optimalų Variantą Šeimai?

Renkantis būstą jaunai šeimai, vienas svarbiausių klausimų - optimalus buto plotas. Kiek kvadratinių metrų reikia, kad būtų patogu gyventi dabar ir ateityje, planuojant šeimos pagausėjimą? Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, į kuriuos verta atsižvelgti renkantis buto dydį.

Individualūs Poreikiai ir Išplanavimas

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad optimalus buto plotas yra labai individualus dalykas. Tai priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo, poreikių ir ateities planų. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir į buto išplanavimą. Gali būti, kad 100 kv. m butas su 4 kambariais neatrodys erdvus dėl negero išplanavimo.

Pavyzdžiui, vieniems svarbu didelė svetainė, kitiems - atskira virtuvė ar erdvus miegamasis. Taip pat verta pagalvoti apie tokius dalykus kaip balkonas, sandėliukas ar drabužinė.

Ateities Planai ir Šeimos Pagausėjimas

Jei planuojate šeimos pagausėjimą, verta iškart pagalvoti apie didesnį butą ar galimybę įrengti papildomą kambarį. Gimus vaikui, vietos poreikis išauga, todėl svarbu, kad visi šeimos nariai turėtų savo erdvę. Verta atsižvelgti ir į vaikų amžių. Jei vaikai maži, jiems gali užtekti vieno kambario, bet paaugus jiems reikės atskirų erdvių.

Manau jaunai šeimai reiktų apie 60 kvadratų buto. Dabar kai vaikai jau du - tai tokiam butuke jau tikrai ankšta. Nesinori svetainę užgriozdinti miegojimui, tai visi 4 miegam viename kambaryje ir ieškom iddesnio būsto.

Praktiniai Patarimai ir Pavyzdžiai

Butą ketinantys įsigyti lietuviai dažniausiai renkasi iš kelių variantų - vieną, du arba tris kambarius turinčių butų. Tačiau nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertų duomenimis, paklausiausias mūsų šalyje išlieka būstas, kurio plotas gali svyruoti nuo 45 iki 60 kvadratinių metrų. Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, tokių butų Lietuvoje ir statoma, ir nuperkama daugiausiai. Dažniausiai juos renkasi šeimos, kurioms vieno kambario būstas per mažas, o didesnį nei 60 kv. m. plotą užimantis trijų ar daugiau kambarių butas yra per brangus.

Svarbiausia yra erdvių suskirstymas. Netgi iš mažo buto šiais laikais galima pasidaryti super funcionalų butą trijų ar keturių asmenų šeimai, nes priemonių ir visai nebrangių yra sočiai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į daiktų kiekį. Kuo daugiau daiktų, tuo daugiau reikia vietos jiems susidėti ir tvarkyti. Man labai nepatinka pergrūsti žaislais neskoningi vaikų kambariai ar užgriozdinos mažmožiais virtuvės. Aš irgi nenusiteikus vergaut daiktams, kuo jų daugiau, tuo daugiau tvarkymo, dulkių valymo ir pan. O apie visokius mažmožius, suvenyrus išvis patyliu...

Orientacinė lentelė: rekomenduojamas buto plotas pagal šeimos sudėtį

Svarbu atsiminti, kad tai tik orientaciniai skaičiai, o galutinis sprendimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir galimybių.

Bendras ir Naudingas Buto Plotas: Skirtumai

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą, renkantis būstą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui.

Prieš pradedant gilintis į skirtumus, svarbu suprasti, kas yra naudingas ir bendras plotas.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:

Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:

Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.

Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą:

Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad:

Gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.

Ppg - pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą.

Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą.

Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.

Naujų Butų Tendencijos

Naujos statybos butai - iki 10 proc. mažesni už statytus prieš 5-6 metus. Labiausiai ši tendencija jaučiama 1 kambario ir 3 kambarių butuose - per šešerius metus jų dydis sumažėjo net 10 proc. 3 kambarių buto vidutinis plotas per šešerius metus „susitraukė“ beveik 6,5 kv. m.

Naujuose projektuose butuose jau įsitvirtino standartas, kai svetainė yra sujungiama su virtuve į bendrą 20-30 kv. m. ar kiek erdvesnę patalpą, priklausomai kokio dydžio butas. Šiandien virtuvė-svetainė yra ta vieta, kurioje namiškiai susitinka, kalbasi, bendrauja, poilsiauja ir pramogauja kartu.

Miegamieji kambariai naujuose būsto projektuose dažniausiai yra gana kuklūs - apie 10 kv. m. Planuojant miegamąjį, svarbiausia, kad jame tilptų dvigulė lova bei rūbų spinta - tai du pagrindiniai šio kambario baldai.

Šiandien įprasta suplanuoti bendrą vonios ir tualeto kambarį, kurio plotas siekia apie 5 kv. m. Įrengiant vonią vietos reikia daugiau, dušo kabinai - mažiau.

Būsto Dydžio Pokyčiai Vilniuje

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, naudingasis plotas, tenkantis vienam Vilniaus apskrities gyventojui, 1995 metais siekė 16,8 kv. m. Vis dėlto 2019-aisiais vienam Vilniaus gyventojui teko jau dvigubai daugiau naudingojo ploto - 32 kv.

tags: #3 #kambariu #buto #ismatavimai