Draugystė ir romantiniai santykiai turi daug bendro, todėl kartais juos gali būti sunku atskirti. Kaip žinoti, ar jausmai kitam asmeniui yra iš tikrųjų romantiški, o galbūt jums labiausiai tiktų platoniškos draugystės modelis? Ar yra riba tarp draugystės ir meilės? Ar jūs turėtumėte būti draugais, ar pora? Panagrinėkime, kas skiria draugystę nuo meilės ir kaip suprasti, ar du žmonės iš tiesų turėtų būti kartu.
Draugystės ir meilės panašumai
Draugystė yra būtina sveikų ir laimingų santykių sąlyga. Susituokti su geriausiu draugu norėtų visi. Iš tiesų, draugystė ir romantiniai santykiai turi daug bendro:
- Potraukis.
- Intymumas.
- Artumas svarbu ne tik romantiniams santykiams, bet ir draugystėms.
- Pagarba. Sveiki romantiniai santykiai grindžiami abipuse pagarba, taip pat ir draugystė.
- Draugai skatina mokytis ir augti.
- Parama. Tai vienas iš labai vertinamų artimos draugystės ir romantinių santykių komponentų.
- Malonumas. Linksmai leidžiamas laikas vienas kito kompanijoje - šis apibūdinimas tinka tiek romantiniams santykiams, tiek draugystėms.
Pagrindiniai skirtumai tarp draugystės ir meilės
Be seksualinio aspekto, kuris yra neatsiejamas nuo romantinių santykių, yra ir kitų skirtumų. Įdomus faktas, keliantis dar didesnį sumaištį, kad ne visada draugystę nuo romantinių santykių galima atskirti iš to, ar asmenys kartu miega, ar ne. Šiais laikais tarp jaunimo gana populiaru būti draugais su privalumais. Taigi, kokie požymiai rodo, kad santykiai peržengia draugystės ribas?
Bendri tikslai
Romantiniai partneriai nuo draugų skiriasi savo ateities planais. Jie turi bendrų ateities planų ir renkasi antrąją pusę pagal tai, ar sutampa jų religinės pažiūros, nuomonė apie lyčių vaidmenis, finansinius įpročius, vaikų turėjimą ar neturėjimą.
Laikas ir dėmesys
Su romantiniais partneriais, o ne draugais, praleidžiama daugiausiai laiko ir jiems skiriama daugiau asmeninio dėmesio.
Tarpusavio priklausomybė
Amerikiečių psichologijos mokslų profesorė C. Rusbult 1980 metais teigė, kad vienas iš skiriamųjų romantinių santykių bruožų yra tarpusavio priklausomybė. Žinoma, draugai taip pat priklausomi vieni nuo kitų, tačiau gyvenimas su romantiniu partneriu yra dar labiau susietas įvairiais ryšiais.
Pozityvios iliuzijos
Sveikuose romantiniuose santykiuose individai žavisi savo partneriais. Jie idealizuoja partnerio elgesį, gebėjimus, požiūrį, pasaulio suvokimą ir t. t. Turėti tokių iliuzijų yra vienas iš sveikų romantinių santykių požymių.
Įtaka
Be abejo, draugai daro mūsų tikslams, pasirinkimams, požiūriui, bet romantiniai partneriai daro daug didesnę įtaką tam, kokie mes esame ir kokie būsime ateityje. Romantinius partnerius žmonės dažnai supranta kaip savęs pratęsimą.
Įsipareigojimai
Jie dažnai nepakankamai įvertinami, tačiau - tai yra svarbiausias veiksnys, skiriantis romantinius santykius nuo draugystės.
Kas yra sielos draugas?
Atsakant į klausimą, kas yra sielos draugas, galima išskirti kelis esminius bruožus:
- Sielos draugai yra jūsų geriausi draugai.
- Sielos draugai yra jūsų veidrodžiai. Jie atspindi atgal į jus, jūsų pačių trūkumus, baimes, svajones ir stiprybes siekdami padėti jums augti iki visiškos pilnatvės.
- Sielos draugai yra jūsų dvasinis katalizatorius. Jie neturi jūsų upildyti/užbaigti, bet jie padeda jums tapti geriausia savo paties versija.
- Sielos draugai yra jūsų įkvepėjai ir mokytojai. Kartais pamokos, kurių jie moko yra sąmoningos, bet dažnai šios pamokos yra netiesioginės, o tiesiog atsiskleidžia kaip šalutinis jūsų santykių su jais produktas.
- Sielos draugai jaučiami lyg „pažįstami.” Tai galbūt todėl, kad jūs praleidote daug praeitų gyvenimų su jais.
- Sielos draugai dažnai geriau pažįsta jus, nei jūs patys save.
- Sielos draugai veikia tuo pačiu dažniu kaip ir jūs.
- Sielos draugai myli tave besąlygiškai. Jūs taip pat mylite juos besąlygiškai. Nors gali būti neįmanoma sielos draugams visada likti kartu, neįmanoma, kad sielos draugai jaustų neapykantą vienas kitam ilgą laiką.
- Sielos bičiuliai nėra tobuli.
- Sielos draugai ne visada iš karto atpažįstami. Meilė iš pirmo žvilgsnio ne mitas, bet ji ne vienintelis būdas atrasti savo sielos draugą.
- Sielos draugai ne visada lieka su jumis visą gyvenimą. Tai labai kenksmingas mitas, kurį aš mielai sugriausiu kartą ir visiems laikams! Sielos draugai ne visada lieka iki pabaigos, tačiau tai nėra blogas dalykas. Mums patinka galvoti, kad mūsų mylimieji bus šalia amžinai, nes tai yra patogi ir sentimentali mintis. Bet kartais gyvenimas turi kitokių planų.
Nors gali būti neįmanoma sielos draugams visada likti kartu, neįmanoma, kad sielos draugai jaustų neapykantą vienas kitam ilgą laiką.
Ištikimybė santykiuose
Psichologai teigia, kad neištikimybė yra neišvengiamas kultūrinis reiškinys, egzistuojantis tiek, kiek siekia žmonių atmintis. Net ir neblogai besivystančiuose poros santykiuose pasitaiko neištikimybės atvejų. Vis dėlto, tam tikri įpročiai, praktikuojami poroje, gali sumažinti norą artumo ieškoti už santykių ribų ir padėti nepažeisti ištikimybės priesaikos. Svarbiausia - rūpintis santykiu, pataria psichologai.
Atsiradus problemoms, jas spręsti iškart, kalbėtis, pranešti partneriui, kai manyje vyksta kokie nors pokyčiai. Klinikinis psichologas dr. Viktoras Keturakis akcentuoja, kad romantiniuose santykiuose būnant intensyviame ryšyje su kitu, itin svarbu rūpintis būtent savimi: „Jei mano paties poreikiai dažnai pamirštami, atidedami, jausdamasis nelaimingas aš būsiu labiau paveikus dėmesiui iš išorės.
Ką daryti susidūrus su neištikimybe?
Susidūrus su neištikimybe, svarbu sau duoti laiko suvirškinti, kaip tai mus paveikė. Vengdami skausmingų, stiprių išgyvenimų mylimieji šią dalį neretai prašoka. Jei šis ryšys pažeidžiamas neištikimybės, tai - didelis sukrėtimas ir netektis. Tokioje situacijoje žmogui kyla egzistenciniai klausimai: ar aš toliau pasitikėsiu žmonėmis, ar prisileisiu juos? Reakcijos tyrinėjimas padeda truputėlį lėčiau išgyventi jausmus ir juos paleidžiant, susivokti.
Jis pastebi, kad dažnai pro akis praleidžiama ir tai, jog po neištikimybės susižeidžia abu partneriai: „Visuomenėje labai aiškiai paskirstyta, kad vienas yra blogietis, kuris išdavė, o kitas yra nelaiminga auka. Bet pražiūrima, kad neištikimybės pasekmes patiria abu. Svarbiau yra, ne kas kaltas, o kad šis veiksmas paveikė abu partnerius.
Didelė bėda yra tai, kad išduotas partneris dažnai galvoja, jog dėl jo kančios atsakingas kitas žmogus. Kol jis taip galvos - bus įstrigęs. Kaip ilgai ir kaip stipriai aš kenčiu, yra mano paties atsakomybė.
Knygos „Mes skirtingi, negi skirtis?“ autorė dr. Vilija Girgždė teigia, kad norint suprasti neištikimybės reiškinį reikalinga atjauta, supratimas ir galiausiai atleidimas: „Pasmerkdamas nieko nesuprasi. Neištikimybės atveju atjauta nereiškia elgesio pateisinimo. Žmogus išvargsta būti nuolat supykęs ar įtarus. Apėmęs nuovargis jį skatina ieškoti, kaip tokią būseną palengvinti. Po truputį ateina suvokimas, kad gyvenimas yra platesnis nei ši patirtis.
Susitaikyti su įvykusios neištikimybės faktu daug kam padeda įžvalga, kad santykiai nėra savaime suprantamas dalykas. Atsispyrus nuo šios minties, pažeistą ryšį galima imtis kurti iš naujo: „Reikia nusiteikti naujai kūrybai. Aktyviai ieškoti, kuo poros ryšys galėtų būti kitoks. Santykiai nėra vien linksmybės, tai - ir iššūkiai. Būnant atviram apie tai, kas man šiandien svarbu, išsakant norus, rūpesčius, emocijas, galima artumą sukurti iš naujo“, - sako dr. V.
Ką daryti jaučiant neištikimybės baimę?
Kai kuriems žmonėms esant romantiniuose santykiuose būdinga nemotyvuota neištikimybės baimė, iš kurios kyla perdėtai mylimąjį kontroliuojantis elgesys. Dr. Viktoras Keturakis įsitikinęs, kad svarbiausia yra neprisiimti atsakomybės už partnerio įtarumą ir nerimą. Bet jei jis bando kontroliuoti ir reikalauti, kad kitas kažką dėl jo nerimo padarytų ar nuolat raportuotų, ką veikia, tai čia jau problema.
Jei žmogus jaučia nepasitikėjimą, nesaugumą tik jis pats gali sau padėti: vaikščioti, užsiimti kažkuo, ieškoti, kur dar gali rasti gyvenime prasmės.
Nors biologija neabejotinai mūsų elgsenai turi įtakos, visgi žmonės priima sprendimus kaip kultūrinės būtybės. Būtent kultūra lemia, kaip seksualinis potraukis yra suvokiamas visuomenės. Ištikimybės institutas padeda išlaikyti stabilumo ir tvarkos jausmą.
Tačiau yra žmonių, kurie monogaminį susitarimą laikytis ištikimybės imasi peržiūrėti iš naujo. Klinikinis psichologas dr. V. Keturakis sako, kad atviri santykiai poroms atneša naujų iššūkių: „Iš tiesų, gyventi su daugybiniais partneriais ir tvarkytis su pavydo, palyginimo, savo vertės klausimais žmonėms taip pat nelengva. Jeigu nuimi ištikimybės institutą, nieks neturi galios vienas kito smerkti, kaltinti dėl neištikimybės. Bet kančios nesumažėja. Atviruose santykiuose atsiranda kita vidinė dinamika, su savais probleminiais klausimais.
Įsimylėjėlio išgyvenimai yra panašūs į troškulį, kuris gali būti numalšintas tik šalia aistros objekto. Pirma, ką pradeda jausti įsimylėjęs žmogus - visko, kas yra susiję su meilės objektu, „ypatingumo" ir „unikalumo" jausmą - jo (arba jos) aprangos, automobilio, gatvės, bet ko.
Meilė - tai teigiama patirtis, padedanti užmegzti stabilius socialinius ryšius ir suformuoti stabilius santykius, o tai palengvina šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės, kūrimą. Jausmai, kuriuos jaučiame mylimam žmogui, stiprina ilgalaikius santykius, o tai savo ruožtu yra susiję su socialiai apsaugotų vaikų gimimu.
Pirmiausia meilė - tai emocija, žmogaus kam nors jaučiamas prieraišumas ir ištikimybė. Meilė gimsta toje pačioje smegenų srityje kaip ir motininiškas prisirišimas, noras rūpintis atžalomis, todėl manau, kad ji kilo iš motiniško instinkto. Meilės be abipusės pagarbos ir pasitikėjimo nebūna. Meilė kiekvienam leidžia pasijusti unikaliam ir priimti kito unikalumą: jeigu partneriui yra gera su manimi, būtina daryti viską, kad nesugriūtų ta trapi pusiausvyra.
Kas yra meilė, žino visi, bet niekas negali pateikti jos aiškaus apibrėžimo. Mano nuomone meilė - tai sudėtinga pozityvi ir motyvuojanti psichikos būsena, kurią charakterizuoja siekis vienytis su tam tikru žmogumi.
Mokslui žinoma daugybė įrodymų, kad seksualumas santykiuose turi labai didelės reikšmės. Mes su kolege dr. Šarlote Marki, apklausėme keletą porų, gana ilgai gyvenančių kartu, nesvarbu, oficialiai susituokusių ar ne.
Per visą istoriją žmonės įsimyli vienas į kitą, tačiau karšti romantiniai jausmai dar palyginti neseniai nebuvo laikomi tinkamu pagrindu leistis į artimus santykius, juo labiau - tuoktis. Padėtis pradėjo keistis XIX a., meilė šeimyniniuose santykiuose tapo daug svarbesnė. Manyčiau, mūsų laikais sutuoktiniai ir įsimylėjėliai vienas kitam turi jausti ne tik aistringą meilę, bet ir draugiškus jausmus.
Taigi, ar draugystė gali peraugti į meilę? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausia - atviras ir nuoširdus bendravimas su kitu žmogumi, savęs pažinimas ir gebėjimas įvertinti, kas jums iš tiesų svarbu santykiuose. Jei jaučiate, kad draugystė peržengė ribas ir tapo kažkuo daugiau, nebėkite nuo šių jausmų, bet ir neskubėkite. Leiskite santykiams vystytis natūraliai ir būkite atviri naujoms galimybėms.
Meilė ar įsimylėjimas? Kaip atskirti?
tags: #2mylimieji #turi #but #kartu