Būsto nuomos rinka Lietuvoje nuolat kinta, o pastaraisiais metais pastebimos kelios ryškios tendencijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime 1 kambario butų nuomos paklausos tendencijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kainų svyravimus ir ekspertų įžvalgas apie rinkos situaciją.
Būsto Nuomos Rinka Keičiasi
Bendrovės „Ober Haus“ pagrindinio biuro būsto skyriaus vadovė Olga Akelienė pabrėžė, kad situacija nuomos rinkoje išties neeilinė. Gegužės ir birželio mėnesį butų nuomos kainos pasiekė aukštumas, tačiau šiuo metu rinka vėsta. Kalbant apie naują statybą ar naujai įrengtus butus, ypač centrinėje miesto dalyje, nuomos kainos pasikeitė, t. y. stabilizavosi. Sandorių, kuomet už 35 kv. m ploto dviejų kambarių buto nuomą buvo prašoma 1200 eurų, nebebus, nors tokių išties buvo.
„Buto plotas turėtų šiek tiek padidėti, kaina sumažėti, bet judėjimas rinkoje vyksta“, - komentavo O. Akelienė.
Iki prasidedant karui Vilniuje įprastai nuomai buvo siūlomi iki 2 tūkst. butų. Prasidėjus karui, atvykstant ukrainiečiams, baltarusiams IT specialistams, būstų nuomai labai sumažėjo. Vienu metu - iki 450. Per pastarąjį mėnesį būstų nuomai skaičius padidėjo iki 1600 ar net 1800.
Pašnekovės žodžiais, butų nuomos rinka pasikeitusi. Prasidėjus karui, maždaug tris-keturis mėnesius, dalyje butų gyveno nuo karo bėgę žmonės. Dažniausiai - nemokamai. Tai buvo ir brangūs, ir vidutinės klasės butai.
Atvyko žmonių ir iš Rusijos bei Baltarusijos, tačiau jie būstus nuomojasi ilgesniam laikotarpiui, nuo metų. Dažniausiai tai - dviejų asmenų šeimos arba šeimos su vaikais ir naminiais gyvūnais.
Rinktis Yra Iš Ko
Kodėl taip staiga išaugo nuomojamų būstų skaičius? Pašnekovė paaiškino, kad kol nebuvo, ką nuomoti, augo butų nuomos kainos, kiekvienas galėjo pasinaudoti proga daugiau uždirbti. Užbaigus per karantiną pradėtus remontus, rinkoje padaugėjo laisvų, nuomai paruoštų būstų. Kai kurie savo brangesnius būstus išnuomoja, o patys persikelia toliau, kur nuoma pigesnė.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas teigė pastebėjęs, jog dalis, įvertinę nuomos kainas, būstus, kuriuos planavo parduoti, galiausiai nutarė juos nuomoti.
Buvo ir tokių, kurie išvarė ankstesnius nuomininkus, mokėjusius mažiau, ir būstą išnuomojo už brangiau.
„Tokių, kurie nutraukė sutartis ir ieškojo naujų nuomininkų nebuvo daug. Didesnė dalis žmonių išėmė skelbimą apie parduodamą būstą ir išnuomojo jį, arba tuo pat metu nuomojo ir pardavinėjo“, - kalbėjo O. Akelienė.
Pašnekovės žodžiais, ateityje, panašu, rinka stabilizuosis, kainos taip pat, atsiras objektų, kurie bus labai brangūs, bet ir atsiras žmonių, kurie norės tokius išsinuomoti. Tokie būstai bus išskirtiniai: su įspūdingu vaizdu, didele terasa ar išskirtiniais baldais.
Jau šiuo metu, pašnekovės žodžiais, galima ramiai išsirinkti sau tinkamą būstą.
Paklausūs, Tačiau Ne Visiems Įkandami
Kalbant apie individualiuosius namus nuomai, tokių galima suskaičiuoti iki pusšimčio. Yra prabangių namų, kur nuomos kainos prasideda nuo 3 tūkst. eurų. Yra sublokuotų namų, kurių nuomos kaina siekia iki 2 tūkst. eurų.
Pasiūla, pašnekovės žodžiais, nėra didelė, bet ir paklausa mažesnė nei butų. Kuo brangesnis turtas, tuo mažiau galinčių už jį mokėti.
Namus, kurių nuoma siekia 3 tūkst. eurų ir daugiau, nuomojasi diplomatai, užsienio įmonių vadovai, yra lietuvių, kurie ieško kokybiško būsto gyventi, kol remontuoja savo namus, ar pardavė butą ir nori pagyventi name - pasibandyti.
Sublokuotų namų nuomos kaina siekia nuo 1000 iki 1800 eurų, priklausomai nuo ploto ir vietos. Pasiūla pakankama, bet jei objekto kaina atitinka vietą, jis išnuomojamas labai greitai.
Kalbant apie NT, bene svarbiausia - vieta. Pašnekovės žodžiais, jei žmogus nori būstą išsinuomoti tam tikroje vietoje, jis turi būti pasiruošęs mokėti tam tikrą sumą. Jei to padaryti negali, vadinasi, nuomosis kažkur kitur.
Šildymo Kaina Įtakos Turės Nedaug
Nors šildymo tema šiuo metu itin aktuali, kalbant apie nuomą, šildymas bus svarbus tiems objektams, kurie prasčiau įrengti, ir kuriuose negali reguliuoti šildymo.
Gali būti, kad tokių butų nuomos kaina šaltuoju metų laiku bus mažesnė, pasibaigus šildymo sezonui - aukštesnė.
Ilgalaikė nuoma pakankamai populiari pajūryje. Nebūtinai būstai nuomojami nuo rugsėjo iki gegužės pabaigos. Būstai gali būti nuomojami ištisus metus, dažniausiai tokiais atvejais savininkas negyvena Lietuvoje arba yra užsienio pilietis ir nori išnuomoti turimą NT.
NT brokeriai dažnai sulaukia klausimo, kokį būstą pirkti, kad jį būtų galima kuo greičiau išnuomoti. Teigiama, jog greičiausiai išnuomojami mažesnio ploto butai. O. Akelienė pritaria šiai minčiai.
Didesnio ploto butą įprastai nuomojasi šeima, tačiau dažnai šeimos perka nuosavą būstą. Neturintys šeimų žmonės nuomojasi daug dažniau.
Vienas variantų, jog šeima turėjo dviejų kambarių butą, kurį išnuomojo, ir patys išsinuomojo dar didesnį butą. Būna, jog įsigijo trijų kambarių butą, bet jis per mažas, todėl nuomojasi namą. Yra šeimų, kurie nenori investuoti į NT, kad galėtų bet kada išvykti. Pastaruoju metu pastebima, jog šeimos, turėjusios gerus butus ar namus, išvyksta gyventi metams ar porai į šiltesnius kraštus, tuomet jų būstai taip pat nuomojami.
Didelio ploto - keturių ar penkių kambarių - butų paklausa yra, sykiu nelabai. Įprastai tokius būstus nuomojasi ambasadų atstovai arba užsienio darbuotojai. Jiems svarbi svetainė, du miegamieji, keli vonios kambariai. Pasirinkimas, anot pašnekovės, yra, bet, kalbant apie kokybišką NT, jo nuomos kaina pakankamai aukšta, nes tokio būsto įsigijimas arba remontas brangus. Kartais diplomatinių atstovybių darbuotojams jie jau per brangūs.
Yra darbo reikalais į Lietuvą atvykstančių lietuvių, norinčių išsinuomoti kokybišką būstą, nesvarbu, už tris ar penkis tūkstančius eurų.
Tik tuomet būstas turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti naujas, su automobilių stovėjimo vieta, centre, liftas. Tokių butų nedaug.
Arba plotas - 70 kv. m. Tokiems žmonėms toks netinka.
Vietos gyventojai arba atvykstantieji nori nuomotis butus su baldais. Ambasadų darbuotojai - be baldų. Ne visi nuomotojai sutinka būstą išnuomoti be baldų, nes tiesiog neturi, kur jų laikyti. Yra butų, kurie geri, bet remontas juose atliktas seniai. Tokių yra daug, kapitalinio remonto savininkai dažnai imtis nenori.
Iš kitų valstybių atvažiuojančių žmonių, ieškančių būstų nuomai, pastaruoju metu ne tiek daug. Prieš kelias dienas susiskambinau su pažįstamu brokeriu ir sužinojau, kad į Naujininkus geriau nelįsti, nes paklausa nuomai sąlyginai menka. Pirmą butą nuomai renkuosi kiek konservatyviai, nes noriu apsiuostyti kaip veikia NT rinka.
Įprasta, kad didžiuosiuose šalies miestuose vasarą išauga nuomojamo nekilnojamojo turto paklausa. Nors liepą, palyginti su birželiu, itin didelių aktyvumo pokyčių neužfiksuota ir jų tikimasi rugpjūtį, būsto nuomos aktyviau pradėjus ieškoti studentams, tačiau jau dabar ryškėja tam tikros tendencijos. Savininkai butus nori išnuomoti už didesnes kainas nei pernai, o nuomininkai skundžiasi pasiūlos trūkumu ir tuo, kad nuomos pasiūlymai akimirksniu graibstomi.
Apie 40 procentų nuomininkų mano, kad butų nuomos pasiūlymų pakanka, tačiau tenka susidurti su problema - negalima ilgai svarstyti, nes butai graibstomi ir uždelsus apsispręsti išnuomojami kam nors kitam. Apie pusė šiuo metu besidominčiųjų nuomojamu nekilnojamuoju turtu teigia, kad nuomojamo būsto pasiūlos trūksta, atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai. Vos keli procentai respondentų nuomos pasiūlos trūkumo nepastebi.
Atliktos apklausos rezultatus patvirtina ir Aruodas.lt statistika - butų nuomos skelbimai dažnai neužsibūna portale ilgesnį laiką, kai kuriais atvejais pakanka vos dienos ar poros, kad, paskelbus apie nuomojamą būstą, būtų surasti nuomininkai.
Nuomos Kainų Pokyčiai Didžiuosiuose Miestuose
Statistikos duomenys rodo, kad nuomos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose kinta. Palyginti praėjusių metų liepos mėnesį su šių metų liepa, vidutinė skelbimuose siūloma butų nuomos kaina Vilniuje išaugo apie 9 procentus. Palyginti praėjusių ir šių metų liepą siūlomas butų nuomos kainas Kaune, fiksuojama, kad kainos padidėjo daugiau nei dešimtadaliu - vidutiniškai 14 proc.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad prasidėjus rudeniui NT rinkoje nuoma laimi prieš būsto įsigijimą. „Vis aiškiau matosi, kad vietoje NT įsigijimo vis daugiau žmonių pasirenka nuomą. Tai lemia dvi priežastys: psichologinė ir finansinė. Žmonėms banke sužinojus mėnesines įmokas, dvigubai didesnes nei anksčiau, išmuša saugiklius. Tiesiog nekyla ranka imti banko paskolą, pamačius tokius skirtumus. Kitai daliai žmonių ne tik psichologiškai, bet jau ir finansiškai tampa nebeįmanoma mokėti išaugusių mėnesio įmokų - nepakanka pajamų“, - gyventojų situacijas lygino NT specialistas.
Anot jo, anksčiau mėnesio paskolos įmoka būdavo mažesnė už nuomai reikalingą sumą, o dabar situacija apsivertė. „Tad nuomos paklausa smarkiai didėja. Logiškai mąstant, kartu turėtų didėti ir kainos, tačiau jos kyla labai nežymiai. O taip yra todėl, kad didėja ir pasiūla - žmonės, kurie prieš 2-3 metus pirko investicijai butus iš brėžinių, šiuo metu juos išleidžia į nuomos rinką. Tad auganti pasiūla subalansuoja kainas, kitu atveju nuomos kainos dabar smarkokai šoktų į viršų. Kalbant apie pardavimus, situacija mažiausiai keitėsi prestižinio ir aukštesnės vidutinės klasės NT sektoriuje. Šiai pirkėjų grupei mažiausiai skauda dėl pakilusių Euribor palūkanų. Žinoma, tai niekuomet ir nebuvo didelis segmentas, bet jame sandorių skaičius nesumažėjo. Aukštesnė ir vidutinė klasė dabar dar labiau susiduria su pasiūlos problemomis, žmonės gali ir nori pirkti, bet nelabai turi iš ko pasirinkti“, - komentavo M. Mikočiūnas.
Pasak jo, tolesnė situacija priklausys, kaip toliau Europos Centrinis Bankas (ECB) kels arba sumažins palūkanas. „Jeigu palūkanos staiga imtų kristi, gali vėl prasidėti NT pasiutpolkė.
Lietuvos būsto nuomos rinka koncentruojasi dviejuose didžiausiuose miestuose - Vilniuje ir Kaune. Nors abu miestai yra patrauklūs tiek gyventojams, tiek investuotojams, jų nuomos rinkos turi ryškių skirtumų, kurie lemia skirtingą investicijų atsiperkamumą ir perspektyvas.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Vilniaus ir Kauno Nuomos Rinkų
Vilniaus ir Kauno rinkos pirmiausia skiriasi absoliučiomis kainomis. Sostinėje vidutinės nuomos kainos yra apie 25-35% aukštesnės nei Kaune už panašios klasės būstą. Investicijų atsiperkamumo požiūriu Kaunas dažnai demonstruoja palankesnius rodiklius. Vidutinis atsiperkamumas Kaune siekia 12-15 metų, o Vilniuje - 15-20 metų. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad nors nuomos kainos Vilniuje aukštesnės, nekilnojamojo turto įsigijimo kainos sostinėje auga dar sparčiau.
Vilniaus nuomos rinką formuoja keli pagrindiniai segmentai: jauni profesionalai dirbantys tarptautinėse įmonėse, valdžios sektoriaus darbuotojai, studentai ir užsieniečiai (tiek nuolat gyvenantys, tiek atvykstantys trumpesniam laikotarpiui). Kauno nuomos rinkoje dominuoja studentai (dėl stiprių universitetų), jauni specialistai (dažnai pirmosiose darbovietėse) ir šeimos.
Sezoniškumas ir Likvidumas
Paklausos stabilumo požiūriu Vilnius demonstruoja mažesnius sezoniškumo svyravimus, nes didesnę nuomininkų dalį sudaro dirbantieji. Vilniaus nuomos rinka pasižymi didesniu likvidumu - čia nuomos sandorių sudaroma daugiau, o laikotarpis, per kurį išnuomojamas butas, paprastai trumpesnis.
Nuomos Kainų Augimas ir Investuotojų Tipai
Nuomos kainų augimo tempai abiejuose miestuose skiriasi. Vilniuje per pastaruosius penkerius metus vidutinės nuomos kainos augo apie 5-7% kasmet, o Kaune augimo tempas buvo nuosaikesnis - 3-5% per metus.
Investuotojų tipai šiuose miestuose taip pat skiriasi. Vilniuje didesnis institucinių ir užsienio investuotojų aktyvumas, kurie dažnai įsigyja didesnius būstų portfelius. Kaune dominuoja vietiniai investuotojai, dažnai įsigyjantys po 1-3 butus. Populiariausia strategija - ekonominės ir vidutinės klasės būstų nuoma, orientuota į platesnį nuomininkų ratą.
Būsto Tipų Paklausa
Vilniuje didžiausia paklausa išlieka vieno ir dviejų kambarių butams centrinėje miesto dalyje ir gretimuose rajonuose su geru susisiekimu. Kaune paklausa labiau pasiskirsčiusi tarp skirtingų būsto tipų. Centro, Senamiesčio ir Žaliakalnio rajonuose populiarūs mažesni butai, orientuoti į studentus ir jaunus specialistus.
Trumpalaikė Nuoma
Trumpalaikės nuomos rinka (per Airbnb ir panašias platformas) abiejuose miestuose skiriasi savo apimtimi ir perspektyvomis. Vilniuje trumpalaikės nuomos segmentas gerai išvystytas, ypač Senamiestyje ir centrinėse miesto dalyse. Kaune trumpalaikės nuomos rinka mažesnė, tačiau sparčiai auganti. Užimtumas labiau svyruoja - nuo 50% žiemos sezonu iki 80-90% vasaros mėnesiais ir didesnių renginių metu.
Teisinė Bazė ir Savivaldybių Požiūris
Abiejuose miestuose galioja ta pati teisinė bazė, tačiau praktinis jos taikymas ir savivaldybių požiūris skiriasi. Kauno savivaldybė kol kas demonstruoja liberalesnį požiūrį į nuomos rinką, mažiau riboja trumpalaikę nuomą ir nesvarsto kainų reguliavimo priemonių.
Infrastruktūros Projektai
Vilniuje infrastruktūros projektai labiau orientuoti į viešojo transporto gerinimą, pėsčiųjų zonų plėtrą ir darnaus judumo skatinimą. Kaune infrastruktūros plėtra labiau orientuota į tarptautinio susisiekimo gerinimą (Rail Baltica projektas) ir pramoninių zonų transformaciją į mišrios paskirties kvartalus.
Nuomos Rinkos Perspektyvos
Vilniaus nuomos rinka artimiausioje perspektyvoje išliks stabiliai auganti, tačiau augimo tempai gali sulėtėti dėl didelės naujų projektų pasiūlos. Kauno nuomos rinkos perspektyvos atrodo optimistiškos dėl ekonominio augimo, tarptautinių kompanijų plėtros ir gerėjančio susisiekimo su Europa. Investicijų požiūriu Kaunas išlieka patrauklesnis tiems, kurie siekia geresnio investicijų atsipirkimo ir yra pasirengę prisiimti šiek tiek didesnę nuomos vakansijų riziką.
Prieš penkerius metus Vilniaus nuomos rinka buvo stabilus mechanizmas, veikiantis nuspėjamais ciklais. Investicijos į butus nuomai generavo solidžią, bet ne išskirtinę grąžą. Jauni profesionalai, studentai ir šeimos iš regionų lėtai, bet stabiliai kėlėsi į sostinę, tačiau kainų augimas išliko saikingas, pelningumas siekė 5-7 proc., o nuomos rinkos prieinamumas vis dar buvo miesto konkurencinis pranašumas.
Šiandieninė Vilniaus rinka yra kitokia nei prieš penkerius metus. Klasikinė butų nuoma vis dar pelninga, bet jau nebe vienintelė pelningumo strategija. „Co-living“ modelis išaugo iš būsto trūkumo problemai spręsti - tokie projektai kaip „Youston“ per pastaruosius dvejus metus dirbo 98-100 proc. pajėgumu. Būsto nuoma studentams ir jaunoms šeimoms Vilniuje tampa vis didesniu iššūkiu, o tai kuria naujas galimybes investuotojams.
Vilnius jau eina tuo pačiu keliu kaip Varšuva, kur vieno kambario buto nuoma šiandien siekia 850-950 eurų per mėnesį. Lietuva tampa vis patrauklesne kryptimi tarptautiniams talentams. Tai lemia ne tik geopolitinės aplinkybės, bet ir valstybės institucijų pastangos pritraukti šalyje dirbti bei mokytis jaunus žmones iš viso pasaulio.
Tačiau atvykę į Vilnių jie susiduria su vis aštrėjančia problema - įkandamo būsto trūkumu. Besitęsianti nepakankama pasiūla jau ne vienus metus kelia ir nuomos kainas. Vilniaus būsto rinka pasiekė kritinį tašką. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mieste išsinuomoti buvo galima vieną iš vos 1800 butų, o vien užsieniečių čia gyveno 70 tūkst., ką jau kalbėti apie į Vilnių iš kitų miestų persikeliančius lietuvius.
Visa tai - idealios sąlygos nestabilioms, neprognozuojamoms ir drastiškai augančioms nuomos kainoms.
Prieš keletą metų vis dažniau pasigirsdavo nuomonių, kad, esant nestabiliai geopolitinei situacijai, aukštoms palūkanų normoms ir didelėms NT kainoms, būsto nuoma atrodo kaip lankstesnis ir saugesnis pasirinkimas. Tačiau panašu, kad, ECB sumažinus palūkanų normas, o nuomojamo būsto rinkoje vyraujant pasiūlos trūkumui, vis patraukliau atrodo galimybė įsigyt nuosavą būstą.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas vienareikšmiškai pabrėžia, kad žvelgiant į ilgojo laikotarpio situaciją iš finansinės pusės visada labiau apsimoka pirkti, nes tuomet yra užfiksuojama NT kaina, o pinigai (tiksliau - jų dalis), sumokama kaip paskolos įmoka, turi išliekamąją vertę - kažkada galiausiai išpirktas turtas tampa nuosavybe.
„Dabar grįžta laikai, kai paskolos mėnesinė įmoka mažėja ir net tampa mažesnė už nuomos kainą. Tad per mėnesį paskolos galite sumokėti mažiau nei už nuomą. Žinoma, svarbi yra sąlyga, kad turite lėšų pradiniam įnašui. Tačiau jei jį jau turite ir tik svarstote, kas labiau apsimoka - pirkti ar nuomotis, šiuo metu atsakymas yra pirkti“.
Tačiau, pasak jo, dar neseniai, pastaruosius porą metų, nuomotis apsimokėjo labiau.
„Kai Euribor buvo pakilęs, vien palūkanų dalis galėdavo būti didesnė už nuomos kainą, o dar susumavus su grąžinamu kreditu, mėnesinės išlaidos su paskola įsigytam būstui buvo gerokai didesnės nei galima nuoma. Šiuo metu situacija keičiasi iš esmės“, - tikino ekspertas.
NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys pastebi, kad pastaraisiais metais būsto nuomos kainos augo drastiškai: Vilniuje jos padidėjo trečdaliu vos per kelis mėnesius: vidutinė ilgalaikės būsto nuomos kaina pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 550 Eur, prieš metus vidutinį būstą buvo galima išsinuomoti 10 proc. pigiau - už 500 Eur.
U. Latvio vertinimu, panašią nuoseklaus, nuolatinio nuomos kainų augimo tendenciją stebėsime ir toliau, kol pasiūla bent iš dalies patenkins augančią paklausą. „Nors 2024 m. stebėtas pasiūlos trūkumas, šiemet pasiūla kiek padidėjo, tačiau paklausa vis dar išlieka aukšta - populiariausi butai išnuomojami per kelias dienas.
Trumpalaikės nuomos segmente taip pat prasideda brangimo sezonas: ekspertų vertinimu, kai kur būstas brangs dvigubai.
Studentų Įtaka Nuomos Rinkai
Pagrindinės to priežastys - išaugusios nuomos kainos, nuotolinio mokymosi galimybės ir vis dažnesnis tėvų sprendimas padėti savo vaikams įsigyti nuosavą būstą. Nors studentai vis dar aktyviai nuomojasi butus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, situacija pamažu keičiasi.
NT brokerių pastebėjimai rodo, kad nors studentai vis dar ieško būsto, jų sprendimai tampa racionalesni ir labiau orientuoti į ilgalaikį finansinį stabilumą. Tokiu būdu, nuomos rinka vis labiau prisitaiko prie kitų nuomininkų poreikių, o studentai tampa tik viena iš daugelio grupių, konkuruojančių dėl būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Vilniaus nuomos rinka pastaraisiais metais išgyvena reikšmingą kainų kilimą. Pasak NT brokerio Romualdo Germanavičiaus, vieno kambario buto nuoma Vilniuje rugpjūčio mėnesį svyravo nuo 280 iki 500 eurų per mėnesį, priklausomai nuo vietos ir buto būklės. Tačiau daugiausiai paklausos susilaukia dviejų kambarių butai, kurių kaina miesto centre, naujos statybos name, siekia apie 1000 eurų per mėnesį. Nepaisant aukštų kainų, nuomos paklausa Vilniuje išlieka didelė, nors studentų vaidmuo šioje rinkoje keičiasi.
Jaunimas renkasi viename bute gyventi dviese-keturiese, tačiau, kaip teigia Vilniaus NT brokeris, tam dažnai prieštarauja nuomotojai, nes daugiau nuomininkų lemia spartesnį buto nusidėvėjimą, o kartais ir kitas problemas. „Šiuo metu paklausa didelė, bet žmonių biudžetai ir finansinės sąlygos sudėtingos. Nuomotojai prašo depozito už du mėnesius, o kai kuriais atvejais net sumokėti mėnesį į priekį. Jaunam žmogui vienam nešti tokią finansinę atsakomybę dažnai yra ypač sunku“, - sako R. Germanavičius
Romualdas Germanavičius pastebi, kad vis daugiau tėvų užuot nuomavę renkasi pirkti savo vaikams butus. „Didžioji dalis studentų ir užsieniečių ieško butų, tačiau pastebima tendencija, kad tėvai dažniau padeda ne išsinuomoti, o nusipirkti butus“, - teigia brokeris. Tai leidžia studentams išvengti didelių nuomos išlaidų ir ilgainiui sumažina jų dalyvavimą nuomos rinkoje.
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, taip pat susiduria su augančiomis nuomos kainomis, nors jos išlieka šiek tiek žemesnės nei sostinėje. Pasak NT brokerio Mindaugo Bražiūno, dviejų kambarių buto nuoma naujos statybos name Kaune siekia apie 600 eurų per mėnesį, o senos statybos name - nuo 350 iki 500 eurų. Vieno kambario butai, priklausomai nuo statybos metų ir vietos, gali kainuoti nuo 230 iki 450 eurų per mėnesį.
M. Bražiūnas pastebi, kad studentai Kaune vis dar aktyviai nuomojasi butus, ypač rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Užsieniečiai studentai dažniausiai renkasi butus arčiau miesto centro, o vietiniai lietuviai - ir kiek daugiau nuo centro nutolusias vietoves. Tačiau, kaip ir Vilniuje, kai kurie studentai renkasi bendrabučius ar būstus, kuriuos dalijasi su kitais nuomotojais, siekdami sumažinti savo išlaidas.
Klaipėdoje, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, nuomos kainos išlieka gana stabilios. NT brokerio Vytauto Beizako teigimu, dviejų kambarių buto nuoma šiame mieste svyruoja nuo 400 iki 500 eurų per mėnesį. „Šiuo metu nuomos kainos pamažu krenta, nes pasiūla yra padidėjusi“, - pastebi V. Beizakas, pridurdamas, kad dėl to paklausa yra ne tokia didelė kaip anksčiau.
Klaipėdos studentai, kaip ir ankstesniais metais, rugsėjo pradžioje aktyviai ieško būsto nuomai, tačiau bendras jų skaičius išlieka stabilus. „Studentų aktyvumas NT rinkoje prieš rugsėjį didesnis. Ir baigiasi apie rugsėjo pabaigą. Tendencija išlikusi tokia pat, niekas nepasikeitė,“ - teigia NT brokeris V. Beizakas.
Nepaisant nuomos kainų svyravimų, studentai didžiuosiuose miestuose vis dar patiria reikšmingas pragyvenimo išlaidas. Vidutinės studento išlaidos per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje apima ne tik būsto nuomą, bet ir komunalines paslaugas, maistą, transportą bei kitas būtinas išlaidas: