Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių rodiklių, kurį gydytojai naudoja vertindami širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Nors kiekvieno asmens kraujo spaudimas individualus, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytą lentelę galima įvertinti rodmenis ir esant reikalui pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Šiame straipsnyje aptarsime, koks kraujo spaudimas laikomas normaliu skirtinguose amžiaus tarpsniuose, kaip jį suprasti, kodėl jis gali svyruoti ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Pasimatuoti kraujo spaudimą yra pirmas žingsnis norint įvertinti savo sveikatos būklę.
Tinkamas būdas pasitikrinti kraujospūdį namuose | Gydytojas paaiškina
Kas yra kraujospūdis ir ką reiškia skaičiai?
Kraujo spaudimas (arterinis kraujospūdis) - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas - viršutinis skaičius, rodantis spaudimą širdies susitraukimo metu.
- Diastolinis spaudimas - apatinis skaičius, rodantis spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, tai reiškia: 120 - sistolinis, 80 - diastolinis.
Šie skaičiai vertinami atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę ir net laiką, kada matuojama. Normalus kraujo spaudimas nebūtinai yra vienodas visiems žmonėms, tačiau egzistuoja gairės, padedančios įvertinti, ar reikalingas gydymas, o gal užtenka keisti gyvenimo būdą.
Normalus kraujo spaudimas: ką rekomenduoja gydytojai?
Pasak daugumos sveikatos organizacijų, optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie:
- Sistolinis (viršutinis): 110-120 mmHg
- Diastolinis (apatinis): 70-80 mmHg
Tačiau šie skaičiai šiek tiek keičiasi su amžiumi. Jaunesniems žmonėms būdingas žemesnis spaudimas, o vyresniems - šiek tiek aukštesnis. Dėl to svarbu vertinti kraujospūdį pagal amžiaus grupes, o ne vieną skaičių visiems.
Kitas svarbus dalykas - nuolatiniai kraujospūdžio pokyčiai. Vienkartinis padidėjimas dar nereiškia ligos, tačiau jei padidėjęs spaudimas kartojasi ar tampa lėtinis - tai gali būti hipertenzijos požymis.
Kraujo spaudimo norma pagal amžių
Vaistininkė J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau ši norma gali nežymiai didėti su amžiumi.
Kad būtų lengviau suprasti, kaip kraujospūdis keičiasi su amžiumi, pateikiame orientacinę lentelę. Šie duomenys remiasi dažniausiai pateikiamomis medicinos gairėmis ir PSO rekomendacijomis. Jie padeda įsivertinti, ar jūsų spaudimas yra normos ribose.
Remiantis šia lentele, 19 metų vyro kraujo spaudimas turėtų būti maždaug 110-120 mmHg (sistolinis) ir 70-80 mmHg (diastolinis).
Kaip suprasti kraujospūdžio rodmenis
Kraujo spaudimo aparate esantis sistolinis (viršutinis) skaičius rodo kraujagyslių susitraukimą, o diastolinis (apatinis) - širdies darbą.
Pasak vaistininkės Kristinos Staivės, svarbu stebėti ne tik tai, kokius skaičius rodo aparatas, bet ir skirtumą tarp viršutinio ir apatinio rodmens. „Jeigu abu rodmenys yra padidėję tolygiai, tai kur kas geriau, negu, tarkim, viršutinis rodmuo padidėjęs, o apatinis - normalus. Tai rodo, kad širdis dirba normaliai, o kraujagyslės intensyviai banguoja ir organizmas jaučia didelį stresą“, - paaiškina K.Staivė.
Kada kraujospūdis laikomas per aukštu ar per žemu?
Nors kiekvienas žmogus turi šiek tiek individualų „normalų“ spaudimą, egzistuoja aiškios medicininės ribos, kurios padeda nustatyti, kada vertėtų sunerimti. Net jei nesijaučiate blogai, per aukštas ar per žemas kraujo spaudimas gali sukelti rimtų pasekmių ilguoju laikotarpiu.
Per aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis pastoviai viršija šias ribas:
- Sistolinis (viršutinis): virš 140 mmHg
- Diastolinis (apatinis): virš 90 mmHg
Aukštas spaudimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl dar vadinamas „tyliąja žudike“. Jei jis nevaldomas, ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir net akis.
Per žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Hipotenzija nustatoma, kai:
- Sistolinis spaudimas žemesnis nei 90 mmHg
- Diastolinis - mažiau nei 60 mmHg
Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra įprasta būsena, kiti gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, šaltas galūnes, sąmonės aptemimą. Dėl nuolatinės hipotenzijos gali pablogėti kraujo pritekėjimas į organus, o tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Kas turi įtakos kraujo spaudimui: nuo genetikos iki gyvenimo būdo
Nors amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos kraujo spaudimui, tai tik viena dalis iš viso paveikslo. Dienos spaudimo svyravimus gali lemti net ir tai, ar prieš matuojant išgėrėte kavos ar patyrėte stresą. Štai pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos spaudimui:
- Paveldimumas (genetika): Jei jūsų šeimoje yra buvę padidinto spaudimo atvejų (ypač tėvų ar senelių), tikimybė, kad ir jums ateityje išsivystys hipertenzija - didesnė.
- Mityba: Didelis druskos, riebaus ar perdirbto maisto vartojimas ilgainiui didina kraujospūdį. Taip pat neigiamai veikia kofeinas, alkoholis ir cukrus.
- Fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujagyslių elastingumą ir lėtina kraujotaką.
- Stresas ir miegas: Nuolatinis stresas, įtampa, miego trūkumas ar pertrūkis taip pat gali lemti ilgalaikį spaudimo pakilimą.
- Lėtinės ligos: Spaudimą dažnai veikia cukrinis diabetas, inkstų ligos, hormoniniai sutrikimai, širdies ritmo ar vožtuvų problemos.
Ką daryti, jei kraujo spaudimas nukrypęs nuo normos?
Jeigu žmogus niekada nesimatavo kraujo spaudimo arba tą darė labai seniai ir pamatė sistolinį rodmenį pakilusį iki 150 mm Hg, pirmajai pagalbai vaistininkė rekomenduoja išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir skubiai vykti pas gydytoją. Vis dėlto kraujospūdis gali laikinai padidėti po sporto, jaučiant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar paprasčiausiai suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto nei valgote įprastai. Norint išsiaiškinti, ar tai nėra laikina problema, jeigu kraujo spaudimas nesiekia rizikingos ribos, pačiam žmogui reikėtų savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis ir jiems nemažėjant - kreiptis į sveikatos specialistus.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą
Vaistininkė sako, kad matuoti kraujo spaudimą reikia nusiraminus ir atsipalaidavus. Norint gauti tikslius duomenis, svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. „Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavę spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali dar labiau padidinti. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis”, - pataria specialistė. Matuojantis kraujo spaudimą svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, esant ramybės būsenos, širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
Jeigu jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas - koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti. Taip pat aukštas kraujospūdis gali būti kontroliuojamas saugiais ir efektyviais receptiniais vaistais. Jeigu turite aukštą kraujospūdį ir prieš imdamiesi kokių nors sprendimų, būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju - jis galėtų patarti, kas jums būtų tinkamiausia, ir stebėti progresą.