Investicinis fondas yra turto portfelis, sukurtas kolektyviniam investavimui. Fondų vienetų kainos įprastai yra skelbiamos kartą per dieną. Šiame straipsnyje panagrinėsime nekilnojamojo turto fondo valdymo mokesčius, jų įtaką investicijoms ir skirtumus tarp pasyvaus ir aktyvaus investavimo. Taip pat, aptarsime, kaip apskaičiuojamas nekilnojamojo turto fondo valdymo mokestis, kokie veiksniai turi įtakos jo dydžiui ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Valdymo Mokestis Ir Jo Svarba
Valdymo mokestis - tai atlyginimas, mokamas fondo valdymo įmonei už suteiktas paslaugas. Einamasis mokestis - tai metinių išlaidų dydis, kuris apima pagrindinius investicinio fondo per praėjusius metus patirtus mokesčius ir išlaidas, dengiamas iš fondą sudarančio turto. Investuotojams gali būti taikomas vienkartinis fondo investicinių vienetų platinimo mokestis, sudarantis ne daugiau negu 2 procentus nuo investuotojo į fondą investuojamos sumos, mokamas valdymo įmonei arba siūlymo tarpininkui, jeigu toks būtų paskirtas, kiek tai leidžia taikytini teisės aktai. Visais atvejais jis nurodomas investavimo sutartyse.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pardavus dalį likvidžių biržoje prekiaujamų fondų (ETF), santykinai padidėtų alternatyvių turto klasių - nekilnojamojo turto, privataus kapitalo fondų, miškų ar infrastruktūros - dalis portfelyje. Kadangi tokių investicijų kaštai yra kiek didesni negu ETF‘ų, tikėtina, kad bendrosios pensijų fondų išlaidos galėtų padidėti keliomis šimtosiomis procento dalimis. Visgi, iš tokių investicijų ilguoju laikotarpiu tikimės ir didesnės grąžos (lyginant su akcijų rinkomis), todėl dalyviams tai gali būti netgi palanku.
Teisinis Reglamentavimas
Nekilnojamojo turto fondų veiklą ir mokesčius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šie teisės aktai nustato reikalavimus fondų valdymui, informacijos atskleidimui ir mokesčių apskaičiavimui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktai gali būti keičiami ir papildomi. Todėl, norint gauti naujausią informaciją, būtina sekti teisės aktų pakeitimus.
Valdymo Mokesčio Apskaičiavimo Principai
Valdymo mokestis dažniausiai apskaičiuojamas kaip metinis procentas nuo fondo valdomo turto vertės. Procentas gali skirtis priklausomai nuo fondo dydžio, investavimo strategijos ir kitų veiksnių. Paprastai, kuo didesnis fondas, tuo mažesnis procentas gali būti taikomas.
Valdymo mokestis gali būti skaičiuojamas kas mėnesį arba kas ketvirtį, priklausomai nuo fondo valdymo įmonės politikos. Svarbu atidžiai perskaityti fondo prospektą, kuriame turi būti aiškiai nurodyta valdymo mokesčio apskaičiavimo metodika ir dydis.
Veiksniai, Turintys Įtakos Valdymo Mokesčio Dydžiui
Keletas veiksnių gali turėti įtakos nekilnojamojo turto fondo valdymo mokesčio dydžiui:
- Fondo dydis: Dideli fondai dažnai gali pasiūlyti mažesnius valdymo mokesčius dėl masto ekonomijos.
- Investavimo strategija: Aktyviai valdomi fondai, kurie reikalauja daugiau pastangų ir analizės, gali turėti didesnius valdymo mokesčius nei pasyviai valdomi fondai.
- Fondo valdytojo reputacija ir patirtis: Patyrę ir gerai žinomi fondo valdytojai gali imti didesnius mokesčius už savo paslaugas.
- Fondo veiklos rezultatai: Jei fondas nuolat demonstruoja gerus rezultatus, fondo valdytojas gali būti linkęs imti didesnius valdymo mokesčius.
Mokesčių Skaidrumas
Svarbu, kad nekilnojamojo turto fondai būtų skaidrūs dėl taikomų mokesčių. Investuotojai turi turėti galimybę lengvai rasti informaciją apie valdymo mokestį, jo apskaičiavimo metodiką ir kitus taikomus mokesčius. Ši informacija paprastai pateikiama fondo prospekte ir kituose informaciniuose dokumentuose.
Be valdymo mokesčio, investuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus galimus mokesčius, tokius kaip įėjimo mokestis, išėjimo mokestis ir veiklos rezultato mokestis. Visus šiuos mokesčius reikia įvertinti prieš priimant sprendimą investuoti į NTF.
Pavyzdinė lentelė
Šioje lentelėje pateikiami pavyzdiniai duomenys apie NTF valdymo mokesčius:
| Fondo Dydis (mln. EUR) | Metinis Valdymo Mokestis (%) | Metinis Valdymo Mokestis (EUR) |
|---|---|---|
| 10 | 1.0 | 100,000 |
| 50 | 0.8 | 400,000 |
| 100 | 0.6 | 600,000 |
Pasyvus Ir Aktyvus Investavimas
Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, yra amžina investavimo tema, kelianti daug aistrų tarp investavimo profesionalų ir akademikų: kas geriau - aktyvus ar pasyvus investicijų valdymas? Kad geriau suprastume priešpriešą, turime apsibrėžti sąvokas.
Pasyvus Investavimas Arba Indeksavimas
Pasyvus investavimas dažniausiai prilyginamas investavimui į rinkos vidurkį, dar vadinamą rinkos indeksu, kuris apima visų rinkoje dalyvaujančių bendrovių vertybinius popierius (pvz., akcijas) ir sudaromas pagal išleistų vertybinių popierių rinkos vertę (kapitalizaciją). Kiekviena pasaulio birža turi savo indeksą, atspindintį pagrindinių akcijų, prekiaujamų toje biržoje, sąrašą.
Taigi pasyvus investuotojas tiesiog perka investicinio fondo vienetų, o fondas savo ruožtu nuperka ir laiko įmonių akcijas, įtrauktas į indeksą. Taip siekiama maksimaliai sumažinti investavimo kaštus, nes portfelio sudėtis keičiama ne dažniau kaip kartą per ketvirtį (ar net pusmetį) ir tik tuomet, jeigu įvyksta pasikeitimų indekso sąraše. Taip pasiekiamas minimalus fondo valdymo mokestis - 0,1-0,6 % per metus.
Aktyvus Investavimas
Pagrindinis aktyvaus investavimo bruožas yra siekis aplenkti rinką, t. y. indeksą. Aktyvaus investavimo atstovais save laiko daugiau nei 90 % investicinių fondų, tai galima suprasti iš mokesčio, imamo nuo valdomo turto vertės: jeigu jis didesnis negu 0,5-0,6% per metus, vadinasi, fondas turėtų būti aktyviai valdomas. Kitaip jus bando apgauti ir žodį „aktyvus“ vartoja daugiau rinkodaros tikslais.
Aktyvų investicinį fondą galima apibūdinti kaip fondą, kurio valdytojai įvairiais prieinamais būdais stengiasi pagerinti fondo pelningumą, parinkdami investicijų sudėtį, ją keisdami ir tobulindami.
Ko gero, aktyviausi iš aktyvių fondų yra privataus kapitalo (angl. private equity) fondai, kurie ne tik aktyviai pasirenka, į kurias bendroves investuoti, bet ir aktyviai dalyvauja tobulindami šių bendrovių veiklą: samdo vadovus, optimizuoja išlaidas, padeda plėsti pardavimą į naujas rinkas ir aktyviai derasi parduodami įmonę naujiems savininkams. Tai aktyvus investavimas tikrąja to žodžio prasme.
