Žemės sklypo ribų ženklinimas: procesas, dalyviai ir teisinis pagrindas Lietuvoje

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vis aktualesnis tampa kaimo konkurencingumo klausimas. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - dirbamų žemės sklypų plotas bei išsidėstymas. Keli žemės sklypai, sujungti į vieną kompaktišką žemėnaudą, gali padidinti darbo efektyvumą ir sumažinti gamybos kaštus.

Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo ribų ženklinimo procesą vietovėje, dalyvius, teisinį pagrindą ir žemės konsolidacijos svarbą Lietuvoje.

Žemės konsolidacijos aktualumas ir svarba

Žemės konsolidacija yra svarbi priemonė įgyvendinant valstybinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, atsižvelgiant ir į gamtos ir aplinkos apsaugą. Todėl šie projektai yra integruota subalansuotos kaimo plėtros proceso dalis. Įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus, ne tik pagerinamos sąlygos mechanizuotiems žemės ūkio darbams, bet ir išsprendžiami kiti svarbūs kaimo vietovės teritorinio tvarkymo klausimai.

Kaip matome, žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus, aplinkosaugos rekomendacijas ir visuomenės poreikius.

Norint pradėti žemės konsolidaciją, teritorijoje turi būti aiškiai nustatyti nuosavybės teisės subjektai - žemės savininkai ir naudotojai, taip pat jų sklypų ribos, teisės ir pareigos. Ruošiantis vykdyti žemės konsolidacijos projektus, tikslinga nustatyti principus, pagal kuriuos bus atrenkamos teritorijos, kuriose konsolidacijos projektai galėtų būti vykdomi pirmiausiai. Tam įtakos turi tiek žemėnaudos susiskaidymas, tiek ir ūkio dydis bei žemės dirbimo intensyvumas.

Taip pat labai svarbu tokio žemės pertvarkymo teisinis pagrindimas, kadangi bet kokie darbai prieš nekilnojamojo turto savininko valią (jei tai nėra susieta su visuomenės poreikiais) neleistini.

Žemės sklypo formavimas

Šiuo metu vidutinis ūkininko ūkis užima tik apie 13 ha žemės plotą, o tai neleidžia vystyti efektyvios žemės ūkio veiklos. Be to daugumoje atvejų, šį plotą sudaro keli žemės sklypai, esantys skirtingose vietose ar suskaidyti kitų savininkų ar naudotojų sklypais. Ši situacija susidarė žemės reformos metu, grąžinant žemę buvusioje vietoje, o ne ją privatizuojant tik ūkininkams pagal suprojektuotas konkurencingas ūkio žemėnaudas.

Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingos konfigūracijos, su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose dažniausiai dėl savininkų nenoro žemėnaudos ir sklypai buvo formuojami senomis ribomis, nepaisant žemėnaudos projektavimo metodinių reikalavimų.

Kadangi žemės konsolidacija Lietuvoje yra naujas procesas, todėl turi būti skirtas pakankamas dėmesys ir lėšos specialistų kvalifikacijos kėlimui, tobulinimui - paruoštos atitinkamos mokymo priemonės, kurios padėtų suteikti reikalingas žinias.

Žemės konsolidacijos procesas turi būti paprastai valdomas, kiek įmanoma pigesnis, efektyvesnis, trukęs kuo trumpiau. Iš šios nemažai patirties. Lietuvoje buvo atlikti keli bandomieji žemės konsolidacijos projektai, išryškinę esamą padėtį, šalies specifiką bei tam tikrus trūkumus. Bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Šis projektas patirtis palengvino žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kitų metodinių dokumentų sukūrimą, leido patobulinti teisės aktus, susijusius su žemės konsolidacija.

Remiantis bandomaisiais projektais patirtimi, buvo pateiktos pagrindinės rekomendacijos dėl ateityje vykdomos žemės konsolidacijos Lietuvoje: tai - atviras ir demokratinis procesas; valstybės institucija turi būti atsakinga už patvirtinto projekto įgyvendinimą, įskaitant finansinę garantiją; projektavimas turi būti pagrįstas derybomis; procesas turi būti kiek įmanoma paprastesnis ir spartesnis; savanoriškumas inicijuojant ar priimant sprendimus; visas išlaidas dengia valstybės (arba ES) biudžetas.

Bandomieji žemės konsolidacijos projektai yra svarbus žingsnis ruošiantis platesnės apimties žemės konsolidacijos darbams bei įrodant, kad kartu gali būti atliekamas ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas. Tai sistemą teigiama linkme. Žemės konsolidacijos projektai pirmiausia turi būti rengiami tose vietovėse, kur yra stambūs ūkiai, turintys plėtros perspektyvas, o jų žemėvaldas sudarantys žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, nutolę vienas nuo kito ir nuo ūkinių centrų.

Žemės sklypų išdėstymas, jų dydis ir konfigūracija nėra optimalūs, todėl galima teigti, kad artimiausiu metu žemės konsolidacijos projektų vis daugės. Kol kas žemės konsolidacijos projektai finansuojami iš valstybės ir ES lėšų. Tai sistemą, kuri užtikrintų efektyvų žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimą. Ši sistema apima ir teisės aktus, ir specialistų ruošimą, ir valstybės institucijų darbą bei priežiūrą vykdant žemės konsolidacijos projektus.

Šioje žemėje, todėl atliekant žemės sklypų išdėstymo pertvarkymą būtina suderinti visų savininkų nuomonę, atsižvelgti į jų bei kaimo bendruomenės teisėtus interesus, mokėti pagrįsti siūlomus projektuose pakeitimus ekonominiais ir kitais argumentais. Turimų teisės aktų dar nepakanka projektuotojams, kurie neturi analogiškų darbų vykdymo patirties.

Teisinis pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, įteisinantis žemės konsolidacijos projektų rengimą Lietuvoje, yra Žemės įstatymas. Jo straipsnyje nurodyta, kad žemės konsolidacijos projektai priskiriami specialiojo teritorijos planavimo dokumentams - žemėvaldos planams. Detaliau apie šis projektų rengimą išdėstyta Žemės įstatymo IX skyriuje „Žemės sklypų konsolidacija“.

Žemės konsolidacijos projektą rengimą organizuoja apskrities viršininkas. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Jis šis žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą.

Nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Po susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę - žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.

Apskrities viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai.

Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių.

Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Jis šis žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės sklypai.

Kai asmenys, kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Privalomos teritorijos planavimo procedūros išdėstytos Teritorijų planavimo įstatyme. Įstatymas numato, kad rengiant specialiuosius planus pirmiausia turi būti gautos planavimo sąlygos. Po to rengiami projekto sprendiniai. Parengus aiškinamąjį raštą ir projekto sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą, projektas teikiamas viešam svarstymui su visuomene. Suderinus projektą su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, atliekama projekto rengimo valstybinė priežiūra. Šios institucijos teigiamą išvadą.

Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 697. Taisyklėse išdėstyta detalesnė projekto rengimo tvarka. Atskiros taisyklės nuostatos, susiję su juridinėmis projekto rengimo procedūromis, išnagrinėtos šio baigiamojo darbo III skyriuje.

Pradėjus praktinius darbus vietovėse, kuriose žemės savininkai pageidavo rengti žemės konsolidacijos projektus, šiems darbams įgaliotos metodiškai vadovauti institucijos priimti teisės aktai yra svarbūs dokumentai, kuriais savo darbe gali vadovautis projekto rengimą organizuojantys asmenys. Tai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos) generalinio direktoriaus įsakymai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), atlikusi bandomųjų žemės konsolidacijos projektų studiją Centrinėje ir Rytų Europoje, nustatė skirtingus projektų sudėtingumo lygius:

• Kompleksinis žemės konsolidacijos projektas.
• Paprastas žemės konsolidacijos projektas.
• Savanoriškas paprastas žemės konsolidacijos projektas.
• Vietinės infrastruktūros gerinimas, naujų socialinių bei viešųjų statinių statyba.

Kompleksinio žemės konsolidacijos projekto metu įgyvendinama daug svarbių žemės naudojimo pakeitimų, todėl jo rengime turėtų dalyvauti visi žemės savininkai bei daug skirtingų valstybės institucijų, atsakingų už įvairius projekto sprendinius. Daugelyje šalių yra numatytas priverstinis žemės savininkų dalyvavimas tokiuose žemės konsolidacijos projektuose, kadangi net ir kelių savininkų atsisakymas gali sužlugdyti projektą arba paversti tam tikrus jo sprendinius neefektyviais. Tokiais atvejais bendravimas ir derybos su ūkininkais, projekto tikslų ir naudos išaiškinimas kiekvienam projekto dalyviui yra labai svarbūs pirminiai žingsniai. Šis ūkininkavimu asmens žemę. Šis žemėnaudos optimizavimas gali būti atliktas kartu su tam tikrais infrastruktūros gerinimo darbais.

Šiuo savininkų, projekto teritorija mažesnė, gali būti mažiau aplinkosaugos ir kitokių reikalavimų. Todėl ir paprasto projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, o įgyvendinimo laikas daug trumpesnis nei kompleksinio projekto. Šiuos mažiau tikslūs, nei planuoti kompleksinį projektą, kurio visus tikslus bus sunku arba neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Kai kuriose šalyse žemės konsolidacijos procesas yra savanoriškas, nėra teisinių nuostatų dėl priverstinio dalyvavimo konsolidacijos projekte, arba tai būtina tik išimtiniais atvejais. Kadangi tokie projektai yra pagrįsti vien tik savanoriškumo principu, kiekvienas dalyvis turi sutikti su projekte pasiklytais žemės naudojimo pakeitimais bei kitais sprendiniais.

Čia yra atliekami panašūs darbai, kaip ir paprastuose konsolidacijos projektuose. Didžiausias skirtumas tarp šis dviejų projektų tips tai, kad paprastame konsolidacijos projekte tam tikrų sprendimų (naudingų daugumai) įgyvendinimui kai kurie žemės savininkai gali būti priversti dalyvauti projekte. Čia prievarta taip pat nedidina žemės konsolidacijos projekto populiarumo. Pradedant vykdyti šalyje žemės konsolidacijos projektus, kol jos nauda visuomenei dar nėra gerai žinoma, tikslinga būtų rengti projektus, paremtus savanoriškumo ir demokratijos principais. Šis ūkininks iniciatyva. Šiuo atveju valstybės, kaip tarpininko, vaidmuo yra nedidelis, nėra organizacinės, finansinės ar projektinės paramos. Panaši projektų rengimo sistema yra ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje

Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje yra svarbus procesas, kurio metu nustatomos ir pažymimos žemės sklypo ribos. Šis procesas atliekamas po to, kai žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai. Žemės sklypo ribų ženklinimas atliekamas atliekant kadastrinius matavimus.

Dalyviai

• Žemės savininkai
• Kadastrinių matavimų specialistai
• Apskrities viršininkas (ar jo įgaliotas asmuo)
• Savivaldybės atstovai

Proceso etapai

1. Pasirengimas: Dokumentų analizė, planavimas.
2. Lauko darbai: Ribų paženklinimas vietovėje.
3. Dokumentavimas: Kadastrinių matavimų bylos parengimas.
4. Registracija: Duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingos konfigūracijos, su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais.

Problemos ir iššūkiai

• Savininkų nesutarimai dėl ribų.
• Senų ribų neatitikimas naujiems planams.
• Teisinio reguliavimo trūkumai.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose dažniausiai dėl savininkų nenoro žemėnaudos ir sklypai buvo formuojami senomis ribomis, nepaisant žemėnaudos projektavimo metodinių reikalavimų. Kadangi žemės konsolidacija Lietuvoje yra naujas procesas, todėl turi būti skirtas pakankamas dėmesys ir lėšos specialistų kvalifikacijos kėlimui, tobulinimui - paruoštos atitinkamos mokymo priemonės, kurios padėtų suteikti reikalingas žinias.

Žemės konsolidacijos procesas turi būti paprastai valdomas, kiek įmanoma pigesnis, efektyvesnis, trukęs kuo trumpiau. Iš šios nemažai patirties. Lietuvoje buvo atlikti keli bandomieji žemės konsolidacijos projektai, išryškinę esamą padėtį, šalies specifiką bei tam tikrus trūkumus. Bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Šis projektas patirtis palengvino žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kitų metodinių dokumentų sukūrimą, leido patobulinti teisės aktus, susijusius su žemės konsolidacija.

tags: #18 #kokie #asmenys #turi #dalyvauti #zenklinant