17-asis VAS: Biologinis Turtas – Apskaita ir Vertinimas

Biologinis turtas yra dinamiška bei nuolat besikeičianti turto rūšis. Šis turtas, apimantis gyvūnus bei augalus, kuriuos įmonė valdo, naudoja ir disponuoja, yra skirtas parduoti, naujam biologiniam turtui ar žemės ūkio produktams gauti. Straipsnyje aptarsime, kas laikoma biologiniu turtu, kaip jis vertinamas ir kokie yra svarbiausi apskaitos aspektai.

Biologinio Turto Apibrėžimas ir Pavyzdžiai

Biologinis turtas - augalai ir gyvūnai. Tai gali būti, pavyzdžiui:

• Gyvūnai: veršeliai, telyčaitės, kiaulės, paršeliai.
• Augalai: bulvės, pievagrybiai, rožės, gerberos, vaismedžiai sode.

Biologinio Turto Pokyčiai

Biologinis turtas kinta kokybiškai ir kiekybiškai. Augalai ir gyvūnai gali keistis biologiškai. Kiekybiniai pokyčiai - palikuonių skaičiaus, svorio, dydžio, apimties pokyčiai. Kokybiniai pokyčiai apima biologinius pokyčius, tokius kaip genetiniai, stiprumo ir pan.

Būsimoji nauda nustatoma įvertinant svarbias fizines savybes ir galimus biologinius pokyčius.

Biologinio Turto Vertinimas

Biologinis turtas įvertinamas pasirinktu būdu, kai jis atsiranda įmonėje ir kiekvieną kartą sudarant finansinę atskaitomybę. Jeigu įmonės apskaitos biologinis turtas jo pripažinimo metu ir kiekvieną balanso datą įvertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, išskyrus atvejus, kai neįmanoma patikimai įvertinti pasigaminimo savikaina.

Tikroji Vertė

Biologinio turto tikrąją vertę galima nustatyti remiantis aktyviosios rinkos kaina. Aktyvioji rinka - tai rinka, kurioje vyksta operacijos dėl homogeniškų prekių ar kitokių produktų, o norintys pirkti ir parduoti subjektai nuolat randa vienas kitą.

Nustatant turto tikrąją vertę, reikia atsižvelgti į jo buvimo vietą ir būklę. Pvz., fermoje laikomų gyvulių tikroji vertė yra jų rinkos kaina, atėmus galimas transporto ir kitas gyvulių pristatymo į rinką išlaidas.

Vertinant turtą tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, daroma prielaida, kad jo rinkos kainą galima patikimai nustatyti. Rinkos kaina yra patikimai įvertinta toje rinkoje galima gauti būsimoji ekonominė nauda.

Rinkos kainos šaltiniai gali būti įmonės apskaitos dokumentais, katalogais, statistiniais leidiniais, internetu, spauda ir kt.

Transporto ir kitos biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos pristatymo į rinką išlaidos gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kurioje rinkoje tikimasi parduoti, ir į faktiškas įmonės biologinio turto bei žemės ūkio produkcijos pardavimo sąlygas. Pvz., jei parduodamą biologinį turtą ar žemės ūkio produkciją iš įmonės išsiveža pats pirkėjas, transporto ir kitų pristatymo į rinką išlaidų nebūna.

Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje. Tikslinga šį turtą sugrupuoti pagal kiekybinius ir kokybinius jo požymius. Pavyzdžiui:

1. svorio kategorijas: A klasės I kategorija, A klasės II kategorija ir t. t.
2. klases: pačios aukščiausios klasės grūdai, aukščiausios klasės grūdai, I klasės grūdai ir t. t.

Aktyviosios rinkos kaina yra geriausias tikrosios vertės įrodymas. Aktyvioji rinka atsiranda, kai egzistuoja homogeniški produktai ir norintys pirkti bei parduoti subjektai gali rasti vienas kitą. Jei rinkos kainos labai skiriasi, būtina pasirinkti, pagal kurią kainą nustatyti turto tikrąją vertę. Įmonė gali atsižvelgti ir į panašaus turto rinkos kainas vertinimo dieną.

Įsigijimo (Pasigaminimo) Savikaina

Jei negalima patikimai nustatyti tikrosios vertės, biologinis turtas gali būti įvertintas pasigaminimo savikaina. Tai apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu ar sukūrimu. Biologinį turtą galima pirkti arba sukurti įmonėje.

Pavyzdžiui, jei įmonė pasėjo žiemkenčius, į pasigaminimo savikainą įeina sėklų, trąšų, darbo užmokesčio ir kitos susijusios išlaidos.

Apskaitoje registruojama ganyklų produkcija (žolė), įvertinama pasigaminimo savikaina, t. y. ganyklų žolės auginimo išlaidos.

Biologinio Turto Apskaita

Biologinis turtas įvertinamas pasirinktu būdu, kai jis atsiranda įmonėje ir kiekvieną kartą sudarant finansinę atskaitomybę.

Vertės pasikeitimas dėl fizinių savybių ir rinkos kainų pokyčių turi įtakos ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams.

Žemės ūkio produkcijos savikaina prilyginama jo vertei pirkimo kainomis. Todėl rezultatas (pelnas ar nuostoliai) nesusidaro.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys: Įmonė A įsigijo 5 veršelius, kurių bendras svoris - 1 t, įsigijimo vertė - 4 500 Lt. Už veršelius ji sumokėjo iš banko sąskaitos.

2 pavyzdys: Iš melžiamų karvių įmonė A gavo 20 vnt. prievaisos.

3 pavyzdys: 20X5 metais įmonėje A gauta 30 t miežių derliaus. Produkcijos gavimo metu tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, yra 600 Lt, iš viso - 30 000 Lt.

4 pavyzdys: 20X5 metais įmonė A pardavė 10 vnt. galvijų, kurių bendras svoris - 3,8 t. 20X5 m. tuo metu buvo 400 Lt.

Žemės Ūkio Produkcijos Vertinimas

Žemės ūkio produkcija, nuimta nuo biologinio turto, įvertinama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Tai reiškia, kad derlius, pienas ar kiti produktai yra vertinami rinkos kaina, atėmus išlaidas, susijusias su jų pardavimu.

Jei parduodamą biologinį turtą ar žemės ūkio produkciją iš įmonės išsiveža pats pirkėjas, transporto ir kitų pristatymo į rinką išlaidų nebūna.

Pelnas arba nuostoliai atsirandantys pripažįstant žemės ūkio produkciją, pirmą kartą įvertinus tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, turi būti įtraukiami į to laikotarpio, per kurį buvo gauta produkcija, finansinius rezultatus.

Biologinio Turto Inventorizacija

Turint biologinio turto itin svarbu periodiškai vykdyti inventorizaciją, vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta inventorizacijos tvarka. Tik kruopščiai atlikta inventorizacija leidžia užtikrinti, kad apskaitos duomenys atspindėtų realų įmonės biologinio turto kiekį, kuris atsispindės ir finansinėse ataskaitose.

Biologinio Turto Pardavimas ir Nurašymas

Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys pripažįstant biologinį turtą, pirmą kartą įvertinus tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, turi būti įtraukiami į to ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams.

Pavyzdžiai su Skaičiavimais

Pavyzdys: Per 20X5 metus auginant žieminius kviečius patirta 13 400 Lt sąnaudų. Tai yra melžiamų karvių išlaikymo išlaidoms - 27 500 Lt. Ji lygi melžiamų karvių išlaikymo išlaidoms.

Kitas pavyzdys: 20X5 m. pasėjo žiemkenčius. Žieminių kviečių sėklos kainavo - 8 000 Lt, darbo užmokestis ir socialiniam draudimui - 1 000 Lt, trąšos - 2 000 Lt; netiesioginės gamybos išlaidos - 3 000 Lt). Turtas bus įvertinamas pasigaminimo savikaina, t. y. 14 000 Lt.

Išvados

Tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai biologinio turto pokyčiai, tokie kaip augimas, blogėjimas, prieauglio atsiradimas ar produktų gavimas, turi būti atidžiai stebimi ir vertinami. Biologinio turto vertės svyravimai turi tiesioginį poveikį įmonės finansinėms ataskaitoms, nes pokyčiai yra pripažįstami pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Todėl, norint užtikrinti sklandų ir pelningą žemės ūkio veiklos vykdymą, būtina skirti ypatingą dėmesį biologinio turto apskaitai ir vertinimui.

Lentelė: Biologinio turto vertinimo metodai

tags: #17 #vas #biologinis #turtas