Šis straipsnis skirtas aptarti negyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemas, remiantis Lietuvos standarto LST EN 13779:2004 reikalavimais. Straipsnis apžvelgia pagrindinius reikalavimus, taikomus projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.
Šiuolaikiniai biurai iš stiklo ir aliuminio būtų nieko verti, jei juose nebūtų tinkamos ventiliacijos. Sveikatos apsaugos specialistai akcentuoja, jog buvimas patalpose, kuriose nėra vėdinimo sistemos arba jis nepakankamas, žmonėms sukelia dažnus ar nuolatinius galvos skausmus, nemigą, alergijas. Ir atvirkščiai, gerai išvėdintose patalpose savijauta iš esmės pagerėja, padidėja darbingumas.
Kad būtų užtikrintas normas atitinkantis mikroklimatas, biuro patalpų vėdinimo sistema turi atitikti galiojančius reikalavimus - tiek pati sistema, tiek oro kokybė.
2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. patvirtintas statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus. Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.
Pagrindiniai teisės aktai ir standartai
Šis reglamentas remiasi šiais teisės aktais ir standartais:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymu
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu
- Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymu
- statybos techniniais reglamentais STR 2.01.01(l):1999, STR 2.01.01(2):1999, STR 2.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):1999, STR 2.01.01(5):1999, STR 2.01.01(6):1999, STR 2.01.04:2004, STR 2.05.01:2005, STR 2.08.01:2004, STR 2.09.03:1999, STR 2.09.04:2002, STR 2.02.02:2004
- Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą
- respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“
- higienos normas HN 23:2001, HN 33-1:2003, HN 35:2002, HN 42:2004, HN 50:2003, HN 51:2003, HN 69:2003
- Lietuvos standartus LST EN 832+AG2000, LST EN 1264-2:2002, LST EN 1363-1:2002, LST EN 1366-1:2000, LST EN 1366-2:2000, LST 1678:2001, LST EN ISO 7726:2002, LST EN 12101-3:2002, LST L ENV 12097:2001, LST EN 12599:2001/AC:2002, LST EN 13501-1:2002, LST EN 13779:2004, LST EN 14336:2004, LST EN 26184-1:2000, LST EN 26184-2:2000, LST EN 26184-3:2000, LST EN 26184-4:2000
- statybos taisykles ST 8860237.02:1998
- „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“
- „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles“
- „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles
Pagrindinės sąvokos
- Jaučiamoji oro kokybė - subjektyvus oro kokybės pojūtis.
- Natūraliai apšviestos patalpos - patalpos, kurios apšviečiamos per išorinėse atitvarose esančias angas.
- Oro užtvara - į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara - sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu.
- Veiklos zona - patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai.
Projektinės sąlygos ir mikroklimatas
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C) [5.30]. Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Projektuojant, turi būti atsižvelgiama į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose [5.21, 5.24].
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10 ˚C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia [5.15]. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
Vėdinimo sistema turi užtikrinti oro, patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros, oro santykinės drėgmės, oro greičio ir teršalų koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams. Vėdinimo įrangos triukšmas tiek jos veikimo vietoje, tiek kitose pastato patalpose ir pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.
Be to, projektuojant turi būti atsižvelgiama į daugelį faktorių: patalpų tūrį, oro kiekius, įvertinant oro srautų pasipriešinimą, biure dirbančių žmonių skaičių, lankytojų skaičių, taip pat ir į kompiuterių ir kitų prietaisų iššdeginamus deguonies kiekius bei kitus faktorius. Projektuojant biurų vėdinimo sistemas atsižvelgiama ir į lauko oro kokybę, pagal tai pasirenkama vidaus patalpų oro kokybės kategorija (pagal standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.
Kaip matyti, vėdinimo sistemos projektas reikalauja daug duomenų. Kuo sudėtingesnis pastato projektas, tuo daugiau dėmesio ir išlaidų reikalauja vėdinimo sistema. Tik profesionaliai numačius oro tiekimą, filtravimą, pašildymą, atvėsinimą ir ištraukimą, patalpose galima palaikyti sveiką mikroklimatą. Bandymai projektą atpiginti vėdinimo sąskaita gali atsiliepti žmonių savijautai ir sveikatai, o tai savo ruožtu vers pertvarkyti vėdinimo sistemą (žinoma, jeigu tai įmanoma). Taip prarandama nemažai lėšų bei laiko.
Ne veltui daugelyje Vakarų Europos šalių draudžiama eksploatuoti pastatus be priverstinio vėdinimo sistemos. Lietuvoje vėdinimas daugiau siejamas su šilumos praradimais, būtent dėl to privaloma rekuperacija su šilumogrąža, bet toks požiūris nėra visai teisingas. Apie vėdinimo sistemą pirmiausia reiktų galvoti kaip apie sistemą, užtikrinančią pakankamą oro kiekį ir jo kokybę, t.y.
Šildymo sistemos
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus [5.2, 5.3]. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi remiantis [5.9, 5.
Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai).
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.
Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.
Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.
Be to, gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir lopšelių grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35 ˚C.
Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.
Vėdinimo sistemos
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p.
Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.1.
Ortakių sandarumo klasės:
- A klasė
- B klasė
- C klasė
- D klasė
C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną (žr. 29.2.4. bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų (žr. 30.2.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesike...
Vėdinimo įrangos pasirinkimas
Renkantis vėdinimo įrangą pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar ji atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau.
Jei biuro plotas iki 500 kv. metrų, galima rinktis iš kompaktiškų rotacinių rekuperatorių SAVE VTR 150, 250, 300, 500, 700 modelių arba SAVE VSR 150, 300, 500 modelį.
"Systemair" vėdinimo įrangos grupėje yra Topvex oro apdorojimo įrenginių serija, pritaikyta biurams, parduotuvėms, pramonės įmonėms, viešbučiams ir pan. Be reikiamo oro kiekio, tinkamos kokybės, drėgmės, Topvex užtikrina reikalingą patalpų oro temperatūrą. 6 dydžių Topvex agregatų tiekiamo oro srautai gali būti nuo 750 iki 6000 kub.m /h. Komplektuojami su EC tipo ventiliatoriais, oro pašildymu, filtrais, valdymo įranga.
Dar viena galingų oro vėdinimo prietaisų grupė - DVCompact, pasižymi kompaktiškumu ir dideliais tiekiamo oro srautais. 12-os dydžių DVCompact rekuperatorių tiekiamo oro srautai - nuo 3000 iki 57 000 kub.m/h.
Biurų vėdinimo sistemos dažnai komplektuojamas su kintamojo oro srauto VAV sistema (angl. Variable Air Volume). Tai modernus sprendimas energijos taupymo ir higienos požiūriu. Sistema susideda iš sklendžių su elektrinėmis pavaromis, kurios yra valdomos automatiniu būdu (pagal laikmatį, judesio jutiklius, oro kokybės, CO2, drėgmės ir kt. jutiklius). Integruota valdymo automatika užtikrina saugų vėdinimo įrenginio darbą, kontroliuoja nustatytus vėdinimo sistemos parametrus, optimizuoja įrenginio veikimo kaštus. Automatiškai reguliuojamų sklendžių pagalba, kurios reaguoja į oro kokybę patalpoje, oro tiekiama tiek, kiek reikia ir ten, kur reikia. Toks oro kiekių ir kokybės palaikymo būdas sumažina vėdinimo sistemų eksploatavimo sąnaudas".
Moduliniai "Systemair" vėdinimo įrenginiai suteikia galimybę sukonfigūruoti daug skirtingų variant, optimizuoti vėdinimo įrenginį ir jį pritaikyti konkrečiam projektui.
tags: #13779 #2004 #negyvenamuju #pastatu #vedinimas