Naujajame Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme atsirado nauja sąvoka - pagrindiniai nematerialieji ištekliai.
Kartu patvirtintas reikalavimas informaciją apie šiuos išteklius įtraukti į vadovybės ataskaitą (buvusį metinį pranešimą).
Reikalavimas Lietuvos įmonėms savo vadovybės ataskaitas papildyti informacija apie svarbiausius nematerialiuosius išteklius sietinas su prievole didžiausioms biržinėms įmonėms (įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamose ES rinkose) nuo šių metų pradėti skelbti informaciją tvarumo klausimais.
Į nacionalinę teisę perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2464 reikalavimus dėl informacijos tvarumo klausimais atskleidimo, kartu atsirado ir prievolė pateikti daugiau informacijos apie tai, ko nėra balanse nematerialiojo turto kategorijoje, bet kas objektyviai egzistuoja ir daro įtaką įmonės veiklai.
Tai ir vadinama pagrindiniais nematerialiaisiais ištekliais.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme pateiktas toks apibrėžimas: fizinio pavidalo neturintys ištekliai, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės verslo modelis ir kurie yra įmonės vertės kūrimo šaltinis.
Tačiau įstatymas apsiriboja tik vienu sakiniu, nustatydamas, ką dėl to reikės papildomai atskleisti: vadovybės ataskaitoje pateikia informaciją apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius ir paaiškina, kokį poveikį jie daro įmonės (įmonių grupės) verslo modeliui ir kaip prisideda prie įmonės (įmonių grupės) vertės kūrimo.
Pagal tai tvarumo informacijos rengėjai turės nuspręsti, ką konkrečiai ataskaitoje įrašyti, o ataskaitą audituojantieji - ar joje parašyta pakankamai ir teisingai.
Aiškumo akivaizdžiai trūksta.
Svarbiausia naujosios prievolės atsiradimo priežastis - pasaulyje įsigalint skaitmeninei ekonomikai ir daugėjant nematerialių išteklių bei didėjant jų įvairovei, tokių išteklių pripažinimo turtu taisyklės nesikeičia ištisus dešimtmečius.
Todėl tai, kas kai kurių įmonių atveju gali sudaryti didžiąją jų vertės dalį, taip ir lieka neparodyta balanse.
Ši problema įvardyta seniau nei prieš pusę amžiaus. Deja, tuo metu ji nedaug kam buvo aktuali ir nesulaukė reikiamo dėmesio. Dabar situacija pasikeitusi iš esmės.
Nematerialiajam turtui dėl jo nematerialaus pavidalo būdinga kur kas daugiau neapibrėžtumų nei, tarkime, ilgalaikio materialiojo turto vienetams.
Todėl griežtesniais pripažinimo kriterijais buvo siekta apriboti galimybes nematerialiuoju turtu pripažinti „orą“ - išlaidas, kurios įmonei negarantuoja jokios papildomos ekonominės naudos, todėl laikytinos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
Dėl griežtų kriterijų nematerialiuoju turtu ganėtinai sudėtinga pripažinti pačios įmonės susikurtą turtą, pavyzdžiui, išreklamuotus prekinius ženklus, susikurtus įvairius internetinius projektus (išpopuliarintus domenus, daug sekėjų pritraukiantį YouTube kanalą ar socialinių tinklų paskyras ir pan.).
Dažniausia priežastis - neįmanoma pagrįstai įvertinti tokių objektų sukūrimo išlaidų (nustatyti jų įsigijimo savikainos), nes toks populiarinimas trunka ganėtinai ilgai, prie to prisideda ne tik kryptinga reklama, bet ir įmonės bendros rinkodaros priemonės, jos gera reputacija ir daug kitų aplinkybių.
O svarbiausia, kad visų šių priemonių rezultatas išaiškėja gerokai vėliau. Dažnai jis neatitinka lūkesčių.
Nematerialiojo turto pripažinimą itin riboja ir reikalavimas kontroliuoti tokį turtą.
Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, darbuotojų mokymo išlaidos netampa turtu, nors į tai gali būti investuojamos didelės sumos.
Negelbsti ir papildomi susitarimai su darbuotojais, įpareigojantys juos kompensuoti mokymo išlaidas, jeigu nuspręstų nutraukti darbo sutartį.
Pagal Darbo kodeksą, kiekvienas darbuotojas yra laisvas „išeiti iš darbo“.
Tos teisės niekas negali riboti. Nutrūkus darbo santykiams, kartu iškeliauja ir darbuotojo sukauptos žinios, gebėjimai bei kvalifikacija.
Tačiau tai, kad VAS ar TAS kažko nesugeba įvertinti, nenuneigia paties resurso egzistavimo.
Tendencija, kad, be finansinių ataskaitų informacijos, būtina pateikti vis daugiau ir nefinansinės informacijos, ypač ryški pastaraisiais metais.
Pačios finansinės ataskaitos iš esmės nesikeičia jau dešimtmečiais, o vadovybės ataskaitos (metinio pranešimo) turinys nuolat plečiamas.
Ją papildė informacija apie atlygį, apie bendrovės valdyseną, o dabar dar prisidėjo ir informacija tvarumo klausimais bei kitos ataskaitos.
Nematerialiojo turto apskaitą reglamentuojančių teisės aktų ribotumą ir šiuolaikinio gyvenimo realijų neatitikimą pripažįsta ir tų reglamentų kūrėjai.
Ne veltui Tarptautinių atskaitomybės standartų valdyba inicijavo nematerialiojo turto apskaitos taisyklių peržiūrą.
Lietuvoje AVNT kartu su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe (EFRAG) paskelbė apklausą, kuria siekė surinkti nuomones iš TAS taikančių įmonių apie dabartinio reglamentavimo tinkamumą.
Reikalavimus atskleisti informaciją apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius įteisinusioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2464 konkrečių atskleidimo reikalavimų taip pat nėra.
Joje pripažįstama, kad informacijos apie nematerialųjį turtą ir kitus su tuo susijusius veiksnius dabar trūksta.
O tai trukdo teisingai įvertinti įmonės finansinę būklę bei veiklos perspektyvas. Be to, nematerialieji ištekliai dažnai yra neatsiejama tvarumo klausimų dalis.
Tvarumo informacija socialiniais klausimais pagal savo esmę turėtų apimti ir tokias sritis, kaip informacija apie darbuotojų įgūdžius, gebėjimus, patirtį, lojalumą įmonei bei motyvaciją.
Visa tai priskirtina ir nematerialiesiems ištekliams. Taip pat tvarumui svarbūs santykiai su pirkėjais, tiekėjais bei visa bendruomene, kurios teritorijoje įmonė veikia. Ir tai gali būti laikoma nematerialiaisiais ištekliais.
Europos Komisija yra paskelbusi atsakymus į dažniausiai užduodamus su tvarumu susijusius klausimas. Deja, tarp jų informacijos apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius beveik nėra. Nebent tik tai, kad, Europos Komisijos nuomone, pateikiant šią informaciją, nereikia išimtinai orientuotis tik į tuos išteklius, kurių nėra balanse.
Atsakyti į svarbiausią klausimą - kas priskirtina pagrindiniams nematerialiesiems ištekliams, apie kuriuos svarbu pateikti informaciją vadovybės ataskaitoje, - palikta kiekvienai įmonei savarankiškai.
Apibendrinant pirmiau aptartą informaciją, išskirtinos kelios sritys. Informaciją apie nematerialiuosius išteklius reikia pateikti, jeigu tai daro didelę įtaką įmonės verslo modeliui ir prisideda prie jos vertės kūrimo.
Paprastas klausimas ir ne toks paprastas atsakymas.
Nors prievolė atskleisti pagrindinius nematerialiuosius išteklius numatyta toms pačioms įmonėms, kurios turės rengti ir informaciją tvarumo klausimais, tačiau šių prievolių įsigaliojimas skirtingas.
Pirmąjį finansinių ataskaitų rinkinį pagal naująjį Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą reikės parengti jau šiais metais, tačiau informaciją tvarumo klausimais viešojo intereso įmonės turės rengti palaipsniui.
Pradedama nuo pačių didžiausių, o mažos ir vidutinės tai galės pradėti daryti po trejų metų. Įstatyme dėl to numatyta nemažai išimčių.
Deja, formaliai pagrindiniai nematerialieji ištekliai nėra tvarumo informacijos sudėtinė dalis, nepaisant to, kad tai labai susijusios kategorijos, apie kurias logiškiausia būtų kalbėti kartu.
Todėl tvarumo informacijos parengimo išimtys netaikytinos pagrindinių nematerialiųjų išteklių informacijai. Tai reiškia, kad šiuos duomenis viešojo intereso įmonės turėtų įtraukti jau į šių metų vadovybės ataskaitas.
Pagrindinės sritys, kurioms reikia skirti dėmesį:
- Turimi žmogiškieji ištekliai.
- Pažangių technologijų naudojimas veikloje.
- Veiklai vykdyti palanki vieta.
- Ryšiai su pirkėjais ir klientais.
- Ryšiai su tiekėjais.
- Santykiai su investuotojais.
Nematerialaus turto pavyzdžiai
tags: #13 #vas #nematerialusis #turtas