Nuosavybės Neliečiamumo Principo Apribojimai Lietuvoje

Įžanga

Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o jos neliečiamumas yra konstitucinis principas. Tačiau, šis principas nėra absoliutus ir gali būti ribojamas dėl visuomenės interesų. Šiame straipsnyje nagrinėsime nuosavybės neliečiamumo principo apribojimus Lietuvoje, remiantis Konstitucija, teismų praktika ir tarptautine teise.

Nuosavybės Neliečiamumo Principo Samprata

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas privačios nuosavybės neliečiamumo principas: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau, nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo.

Nuosavybės Teisės Ribojimo Pagrindai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.

Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su ašių teisių įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai.

Svarbu, kad apribojimais nebūtų pažeista teisės turinio esmė, t. y. teisė nebūtų taip apribota ar suvaržyta, jog jos įgyvendinimas taptų nebeįmanomas.

Nuosavybės Paėmimo Atvejai ir Tvarka

Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Šiuo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas: „Nuosavybė neliečiama.“ Tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę valdyti, naudoti bei disponuoti savo turtą. Kartu savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat ir valstybė nepažeistų nuosavybės teisių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktika

EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius.

  • Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba aši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės.
  • Išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - įgyjant nuosavybės teises vienu ia ia vestinis a ios teisės įgijimo pagrinds, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisis.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. Prie ia vestinis nuosavybės teisės pagrinds, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo ia samaus s raa o atvejs, kada nuosavybės teisė įgyjama į in inerins infrastruktk ros objektus.

Inžinerinės Infrastruktūros Objektų Nuosavybės Ypatumai

A is objekts savininkui gyvendinant savo teises, jo veiksmai negali priea tarauti kits monis, visuomenės, valstybės interesams.

Nuosavybės Neliečiamumo Principas ir Privatus Verslas

Svarstomas įstatymo projektas nepagrįstai varžo privatų verslą, neatitinka Lietuvos Konstitucijoje, tarptautiniuose bei Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose įtvirtintų privačios nuosavybės neliečiamumo principų. Tokiu būdu privačių bendrovių savininkams suvaržomos jų nuosavybės teisės - savininkai praranda teisę nevaržomai vykdyti ūkinę veiklą ir savo nuožiūra tvarkyti privačios bendrovės verslo sandorius. Nors Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnyje yra aiškiai įtvirtintas privačios nuosavybės neliečiamumo principas.

Apribojimų Taikymo Sąlygos

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų:

  • tai daroma įstatymu;
  • apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
  • apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
  • yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Žemės Paėmimas Visuomenės Poreikiams ir Proporcingumo Principas

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr. 8793/79).

Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo - toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

Išvados

Nuosavybės neliečiamumo principas yra svarbus, tačiau ne absoliutus. Jis gali būti ribojamas dėl visuomenės interesų, tačiau apribojimai turi būti proporcingi ir atitikti Konstitucijos bei tarptautinės teisės reikalavimus.

Pilietinių Teisių Apribojimai

Aptariant pilietines teises, bus plačiau analizuojama teisė į gyvybę, teisė į asmens laisvės neliečiamumą, teisė į asmens neliečiamumą, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, saviraiškos laisvė, teisė į informaciją. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių asmens prigimtinių teisių - teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodoma, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, taigi žmogaus teisę į gyvybę turi užtikrinti įvairialypė teisinių priemonių sistema.

Lietuvos Respublikos Konstitucija. VIII skirsnis – Konstitucinis Teismas (lietuvių gestų kalba)

Konstitucijos 20 straipsnyje suformuluotas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Antroje dalyje suformuluota, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras pirmininkas ir ministrai, teisėjai dėl jų statuso ypatumų naudojasi papildomomis laisvės neliečiamumo garantijomis, jų laisvė gali būti apribojama atskira tvarka. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti suimamas ar kitaip varžoma jo laisvė (Konstitucijos 62 str.); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 str.), teisėjai negali būti suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo (114 str.), Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti suimti ar kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. įtvirtina žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“ Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Ši neliečiama asmens sritis, kaip būtų galima spręsti iš Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies analizės, - tai jo asmeninis, šeimyninis gyvenimas, asmens garbė ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo neliečiamumo turinį.

tags: #11 #ar #nuosavybes #nelieciamumo #principas #gali