Antakalnio Smėlynės Sodų Istorija: Architektūra, Gyventojai ir Sklypai

Antakalnis - vienas prestižiškiausių Vilniaus rajonų, garsėjantis savo istorija, gamta ir architektūra. Šiandien Naujasis Antakalnis išlieka geidžiama vieta gyvenimui, o sklypai čia - puiki investicija į ateitį. Pokariu, sovietų valdžiai įsitvirtinus Lietuvoje, šis rajonas tapo ypač patrauklus aukštesnei socialinei klasei, ypač kultūros ir mokslo veikėjams.

Antakalnio panorama. Šaltinis: wikipedia.org

Antakalnio Architektūrinė Raida

Jei Kaune aukštesnei socialinei klasei įsikurti buvo rezervuotas Žaliakalnis, tai Vilniuje tokiu rajonu tapo Antakalnis. Nors įprastai čia individualūs namai iškildavo specialiai tam suplanuotame Medžiotojų gatvės kvartale (nežinantiems - tiesiai virš Antakalnio klinikų), kultūros ir mokslo veikėjams sklypai buvo skiriami arčiau centro, ypač Jūratės, Kuosų ir Karių kapų gatvių kvartaluose. Įdomu, kad architektūriniu požiūriu šie namai buvo gana panašūs į statytus Kaune.

Kadangi reikšminga dalis, ypač aukštesnio socialinio sluoksnio naujųjų vilniečių atvyko iš Kauno, Vilniuje galime pastebėti kaunietiškų idėjų sklaidą. Nors iš pradžių Vilniuje labai trūko architektų, migracija vyko ir šeštame dešimtmetyje. Vilniuje jau dirbo ne vienas tarpukariu mokslus baigęs architektas, tarp kurių buvo ir 1940-1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakultete studijavęs ir po karo Lietuvos dailės institute dėstęs Eduardas Budreika. Moderniu, bet gana dekoratyviu braižu pasižymėjęs architektas Antakalnyje suprojektavo bent keturis namus: du savo kolegoms grafikui Eduardui Jurėnui ir skulptoriui Petrui Aleksandravičiui, vieną kompozitoriui Antanui Budriūnui ir sau.

Žymūs Antakalnio Namai

Įdomu patyrinėti, kokius namus statėsi naujosios sostinės gyventojai, kokie veiksniai čia formavo individualią statybą, koks šioje istorijoje buvo Kauno vaidmuo?

Antano Budriūno Namas

Nuo 1922 m. gyvenęs Kaune, studijavęs ir dėstęs Kauno konservatorijoje, 1949 m. Budriūnas (1902-1966) persikrausto į Vilnių, kur pradeda dirbti LSSR konservatorijoje ir namo statybos metais užima Operinio parengimo katedros vedėjo pareigas. Nors neturime žinių apie statybos procesą, iškalbingas ir pats namas, atskleidžiantis Budriūnui būdingą modernumo ir tradiciškumo dermę.

Panašiai kaip Kauno namų atveju, tai buvo asimetriško plano, dviejų aukštų tinkuoto mūro namas keliašlaičiu stogu. Žvelgdami į pastatą iš gatvės pusės galime matyti labiau tradiciškus, reprezentacinę funkciją atliekančius sprendimus - arkomis dekoruotą prieangį, ornamentuotą balkono durų apvadą ir Kauno tarpukario architektūrai itin būdingą pusapskritimę svetainę. Tarpukario tradicijos įtakas pastebime ir vidaus erdvių planavime - aiškiai atskirtos pirmo aukšto viešos (fojė, svetainė, valgomasis), ūkinės (virtuvė, sandėliukas, WC ir tarnaitės kambarys) ir antro aukšto privačios (miegamieji, vonia ir balkonai) zonos su nusistovėjusia kambarių paskirtimi liudija modernaus vienos šeimos būsto standartą.

Antano Budriūno namo fasadas. Šaltinis: wikipedia.org

Eduardo Jurėno Namas

Tuo tarpu už keleto kvartalų, Pavasario gatvėje pastatyto žymaus grafiko Eduardo Jurėno (1923-1993) namo istorija atskleidžia ne tik kaunietiškų idėjų aidesį Vilniuje, bet ir neformalių statybos praktikų subtilybes. 1941 m. pradėjęs studijas Kaune, galiausiai Jurėnas patenka į Vilnių, kur 1949 m. baigia Vilniaus dailės institutą (toliau - VDI) ir pradeda jame dėstyti.

Stiliaus požiūriu projektas primena kitus Budreikos kurtuosius: gana nuosaikius tūrius turėjo puošti dekoro elementai - arkiniai langai, stilizuoti balkonų turėklai, niša skulptūrėlei ir liaudies raštus atkartojančios lietos plaketės. Visgi dėl lėšų ir profesionalių darbininkų stokos didžioji dalis dekoratyvinių fasado sprendimų liko neįgyvendinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad Jurėnas namo statybos metais buvo paprastas dėstytojas, tad pinigų statyboms trūko.

Jono Kubiliaus Namas

Įdomu pastebėti, kad šalia iš tarpukario paveldėtos tradicijos vyko ir naujos, dar modernesnės architektūrinės išraiškos paieškos, kurias dažnu atveju įkvėpė per nailono uždangą pasiekiamas Vakarų modernizmas. Vieną tokių namų Antakalnyje pasistatė VU rektorius, matematikas Jonas Kubilius (1921-2011). Jau turėdamas sklypą (1957 m. jam paskiriamas 600 m2 žemės plotas Kuosų gatvėje) Kubilius ieškojo, kas galėtų suprojektuoti namą.

Taip Sigizmundas Pipynė jam rekomendavo jauną architektą Enriką Tamoševičių, tuo metu jau žinomą už eksperimentinius dvylikos ir devynių aukštų stambiaplokščių namų projektus. Lakoniškas ir proporcingas dviejų aukštų pastatas, į balkono stogelį išsitęsiantis karnizas ir ilgi, tolygia dienos šviesa namus aprūpinantys langai bei horizontalę pabrėžiantys iškilūs apvadai atspindėjo geriausius funkcionalizmo bruožus ir vengė kitų namų atvejais pastebėto dekoratyvumo.

Vitalio ir Elenos Morkūnų Namas

Nepaisant Kubiliaus name pastebimų naujos stilistinės išraiškos naujovių, bene stipriausia tokios architektūros manifestacija individualios statybos kontekste laikytinas etnologo Vitalio (1924-2014) ir choreografės Elenos (1929-2001) Morkūnų namas. Šios šeimos istorija - tai dar vienas kauniečių migracijos į naująją sostinę pavyzdys.

Apie 1958 m. Morkūnai išsirinko 600 m2 sklypą Mildos gatvėje ir ieškojo namo projektą sukursiančio architekto. Vilties teikė Elenos Morkūnienės mokytojos, garsios balerinos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės sūnus Vikis Oleka, kuris, dabar geriau žinomas kaip lenktynininkas, tuo metu studijavo architektūrą. Nors Oleka Morkūnų namo istorijoje užėmė svarbų vaidmenį, projekto jis nesukūrė, o tam parekomendavo studijų draugus - dar jaunus architektus Nasvyčius.

Tai buvo racionalių formų dviejų aukštų namas su garažu ir beveik plokščiu, lengvo nuolydžio stogu. Gana lakonišką fasadą akcentavo keliomis eilėmis išdėstytų, mažų, stačiakampių langų ritmika ir šlifuotų akmenų apvadas, įrėminantis priekines duris bei antro aukšto langus. Kartu tūriui įvairovės ir dermės su aplinka suteikė į viršų platėjanti galinė siena bei iš skaldytų akmenų sumūrytas namo cokolis, laiptų turėklas ir sklypo tvora.

Sklypų Kainos ir Pasiūla

Šiuo metu Antakalnyje ir jo apylinkėse galima rasti įvairių sklypų pardavimui. Kainos priklauso nuo vietos, ploto ir paskirties.

Sklypai Trakų Rajone

Trakų rajone, kuris ribojasi su Vilniumi, taip pat yra patrauklių pasiūlymų:

• Trakų r. sav., Zabarauskai, Verknės g. - 90 a sklypas
• Trakų r. sav., Madžiūnai, Pievų g.
• Trakų r. sav., Žemieji Semeniukai, Kunigiškių g. - 90 a sklypas
• Trakų r. sav., Trakai, Karaimų g. - 29.91 a sklypas
• Trakų r. sav., Naujasis Lentvaris, Saulės g. - 210.0 a sklypas
• Trakų r. sav., Anupriškės, Centrinė g.
• Trakų r. sav., Pilialaukis, J. Tiškevičiaus g. - 32 a sklypas
• Trakų r. sav., Onuškis, Trakų g.
• Trakų r. sav., Šventininkai, Šventininkų kel.
• Trakų r. sav., Liepynai, Liepynų g.
• Trakų r. sav., Grendavė, Liepų g. - 60.0 a sklypas
• Trakų r. sav., Petkėniškės, Ežero g.

Sklypai Antakalnyje ir Aplinkiniuose Rajonuose

Taip pat Antakalnyje ir aplinkiniuose rajonuose yra daug gatvių, kuriose galima rasti sklypų pardavimui, pavyzdžiui:

• Smėlynės Sodų 5-oji g.
• Gvazdikų g.
• Stepono Batoro g.
• Saulėtekio al.
• Filaretų g.
• Pelynų g.
• Vinciūniškių Sodų 8-oji g.
• Girininkijos g.
• Sadūniškių g.
• Saulės g.
• Žolyno g.
• Karačiūnų Sodų 7-oji g.
• Gailestingųjų Seserų g.
• Kiškeliškių g.
• Talkos Sodų 2-oji g.
• Garšvų g.
• Laumžirgių g.
• Laurų Sodų 1-oji g.
• Pylimėlių g.
• Pragiedrulių Sodų 5-oji g.
• Vismaliukų Sodų 3-ioji g.
• Dailidžių g.
• Viršupio Sodų 8-oji g.
• Lietaviškių g.
• Skaisterių g.
• Rokantiškių Sodų 10-oji g.

Šiose gatvėse galima rasti įvairaus dydžio ir paskirties sklypų, tinkančių tiek individualiai statybai, tiek komerciniams projektams.

Duomenų Lentelė

Štai keletas pavyzdžių sklypų su plotais:

Antakalnio gimnazija

tags: #10vilnius #antakalnis #smelynes #sodu #1