Žemės sklypo projektavimas ir žymėjimo darbai

Žemės sklypo projektavimas ir žymėjimo darbai yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius etapus - nuo geodezinių matavimų iki teisinių aspektų.

Geodeziniai matavimai

Geodeziniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas, plotą ir kitus geometrinius parametrus.

Jie skirstomi į:

• Inžinerinę geodeziją
• Kadastrinius matavimus
• Fotogrametrinius matavimus

Inžinerinė geodezija

Inžinerinė geodezija apima įvairaus mastelio topografinių nuotraukų sudarymą, 3D topografiją, pastatų/statinių ašių nužymėjimą ir geodezinius darbus tiesiant komunikacijas.

Visa tai trumpiau vadinama - inžinerinė geodezija.

Statinių nužymėjimas yra reikalingas dar prieš pradedant įgyvendinti pastatų arba inžinerinių tinklų statybos darbus.

Naujos statybos statinių nužymėjimas reikalingas todėl, kad statybos laikotarpiu būtų laikomasi visų projekte numatytų sprendinių, o nuokrypis būtų minimalus.

Atlikus statinių nužymėjimą, namo savininkas arba statybų darbų vadovas gali lengviau komunikuoti su darbininkais, tiksliai nurodyti, kur reikia atlikti vieno ar kito objekto statybos darbus.

Vėliau pagal nužymėjimą vykdomi įvairūs statybos darbai, o juos pabaigus yra kontroliuojama ar nėra nukrypimo nuo projekte suprojektuotų sprendinių.

Statinių ašių nužymėjimas yra vienas pirmųjų veiksmų pradedant statyti pastatą.

Remiantis minėtuoju projektu ir atliekant statinio ašių nužymėjimą, statybų vietoje pažymima konkreti statinio vieta ir ašys.

Norint užsakyti pastatų ašių nužymėjimo paslaugą, privalote pateikti žemės sklypo planą ir statinių projektą arba schemas.

Tai būtina, jei planuojate statyti naujus pastatus.

Nužymėjimų darbų nauda juntama iš karto, nes jie padeda darbininkams, liejantiems ar montuojantiems statinio pamatus.

Statant pastatą labai svarbu nenukrypti nuo projekto, tad mūsų komandos geodezininkai yra pasiruošę Jums padėti laikytis statybų plano.

Ši paslauga siūloma tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims.

Kadastriniai matavimai

Kadastriniai matavimai skirti įvertinti tam tikro objekto vertę, matmenis bei kitas charakteristikas.

Kitais žodžiais tariant, matavimų esmė yra nustatyti nekilnojamojo turto ar žemės sklypo naudmenis ir kitus duomenis.

Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo.

Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui.

Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.

Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas.

Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė.

Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.

Kada reikia atlikti kadastrinius matavimus?

• Kai sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai;
• Kai sklypo kadastriniai atlikti nebegaliojančioje koordinačių sistemoje. Šiuo metu galiojanti koordinačių sistema yra LKS-94;
• Kai atlikti kadastriniai matavimai yra galiojančioje koordinačių sistemoje, tačiau pasikeitė žemės naudmenos, t.y. atsirado nauji statiniai arba buvo nugriauti seni, užsodinta mišku, iškastas tvenkinys ir t.t.

Fotogrametriniai matavimai

Fotogrametriniai matavimai apima įvairaus mastelio, ploto ir sudėtingumo ortofotografinių nuotraukų sudarymą, žemės darbų tūrių skaičiavimą ir situacijos pokyčių fiksavimą.

Aerokartografijos panaudojimo galimybės yra labai plačios, paminėtinos ir populiariausios yra šios: aerokartografavimas (aerofotogrametrija), didelių teritorijų skaitmeninių žemėlapių sudarymas, point cloud sudarymas, teritorijų planavimas, monitoringas (pasikartojantis stebėjimas), topografinių nuotraukų sudarymas, grunto tūrių skaičiavimas, ortofotografija.

Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nustato žemės sklypų ribas projektuojant naujus žemės sklypus, keičiant gretimų sklypų ribas, dalijant arba jungiant žemės sklypus.

Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.

Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.

Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.

Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?

Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.

Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.

Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.

Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.

Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.

Po to projektas teikiamas patikrinimui.

Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.

Kaimo plėtros projektai

(ūkininko sodybos vietos parinkimas)

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai - specialiojo planavimo dokumentai, rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

Kelių ir inžinerinių statinių kadastriniai matavimai

Kelių ir inžinerinių statinių kadastriniai matavimai yra būtini norint tiksliai nustatyti šių objektų vietą, dydį ir ribas.

Šie matavimai yra svarbūs tiek projektuojant naujus kelius ir statinius, tiek tvarkant esamus.

Sklypo ribų nustatymas

Turbūt paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti sklypo ribas yra pasinaudoti Regia žemėlapiu.

Tačiau reikia atminti, kad vienintelis teisingas informacijos šaltinis yra Jūsų turimas dokumentas.

Tai gali būti: preliminarus planas arba kadastrinių matavimų bylos sklypo planas.

Vietovėje sklypo ribos turi būti pažymėtos kuoliukais (riboženkliais).

Jeigu riboženklių vietovėje nėra juos galima atstatyti.

Tiksliausiai sklypo ribas gali nustatyti matininkai.

Jei sklypas ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu sklypu galite pasižiūrėti prisijungus registrų centro savitarnos platformos.

Kitais atvejais duomenys nėra prieinami dėl asmens duomenų apsaugos.

Žemės ūkio paskirties keitimas į namų valdą

Žemės paskirties keitimas atliekamas pateikus prašymą savivaldybei kurioje sklypas randasi.

Kokia paskirtis yra galima - numatyta savivaldybių bendruosiuose planuose.

Servitutai

Pavyzdžiui, kai žemės sklypas neturi tiesioginio privažiavimo prie viešo kelio, ar kai reikia tiesti ar aptarnauti inžinerines komunikacijas per kito asmens sklypą.

Kaip nustatomas servitutas?

Servitutas gali būti nustatytas:

• Įstatymu;
• Sandoriu tarp suinteresuotų šalių;
• Teismo sprendimu;
• Administraciniu aktu.

Administracinio akto pagrindu servitutą gali nustatyti, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba

Kuo skiriasi servitutas nuo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų?

Servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti teisę naudotis svetimu daiktu konkrečiu tikslu.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatymų nustatyti apribojimai žemės naudojimui, pavyzdžiui, apsaugos zonos.

Nors abu institutai riboja žemės naudojimą, jų teisinė prigimtis ir taikymo sąlygos skiriasi.

Ar už servitutą mokama kompensacija?

Taip, kai kuriais atvejais už servituto nustatymą gali būti mokama kompensacija.

Pavyzdžiui, jei per jūsų sklypą nutiestos elektros linijos ar įrengti kiti inžineriniai tinklai, gali būti mokama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi servitutu.

Kaip apskaičiuojama kompensacija už servitutą?

Kompensacijos dydis priklauso nuo servituto pobūdžio, trukmės, užimamo ploto ir kitų veiksnių.

Pavyzdžiui, už elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, įrengtą iki 2004 m. liepos 9 d., kompensacija nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Kaip servitutas įregistruojamas?

Servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Tam reikalingi atitinkami dokumentai, tokie kaip servituto nustatymo sutartis ar administracinis aktas, bei kadastriniai matavimai.

Ar servitutas gali būti panaikintas?

Taip, servitutas gali būti panaikintas:

• Šalių susitarimu;
• Teismo sprendimu, jei pasikeičia aplinkybės ir servitutas tampa nereikalingas;
• Kai viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkas tampa tas pats asmuo.

Apsaugos zonos

Apsaugos zona - tai nustatyta teritorija aplink objektą ar inžinerinius tinklus, kurioje taikomi žemės naudojimo apribojimai, siekiant apsaugoti infrastruktūrą, žmonių sveikatą ar gamtinę aplinką.

Kiek metrų sudaro elektros linijos apsaugos zona?

Priklauso nuo linijos įtampos:

• Žemos įtampos (iki 1 kV): 1-2 m;
• Vidutinės įtampos (10 kV): apie 10 m (po 5 m į abi puses);
• Aukštos įtampos (110 kV ir daugiau): 20-30 m ar daugiau.

Tiksli apsaugos zona nurodoma pagal teisės aktus ir techninius projektus.

Ar apsaugos zona turi būti įregistruota?

Taip. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, visos galiojančios apsaugos zonos turi būti registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Kaip sužinoti, ar mano sklype yra apsaugos zona?

• Peržiūrėti savo NT registro išrašą;
• Patikrinti žemėlapius su žemės naudojimo apribojimais;

Ar galima statyti apsaugos zonoje?

Priklauso nuo zonos tipo.

Dažniausiai:

• Negalima be papildomo leidimo;
• Reikalingas projektų suderinimas su atsakingomis institucijomis (ESO, NŽT, NVSC ir kt.).

Kada galima išregistruoti apsaugos zoną?

• Objektas, dėl kurio zona buvo nustatyta, nebeegzistuoja;
• Nustoja galioti taikytinas teisės aktas;
• Pateikiami pagrindžiantys dokumentai.

Ar galima gauti kompensaciją dėl apsaugos zonos?

Taip, jei Jūsų sklypas ribojamas dėl: elektros tinklų, dujotiekio, ryšių linijų ir kt.

Ar privalomi geodeziniai matavimai?

Neprivalomi.

Tačiau kol nėra atlikti liaudiškai vadinami „geodeziniai“ (kadastriniai matavimai):

• Nežinosite tikslių sklypo ribų ir ploto. Atlikus matavimus yra patikslinamos sklypo ribos, plotas ir žemės naudmenos;
• Be kadastrinių matavimų negausite statybos leidimo statytis pastatui;
• Tvarkant paveldėjimo dokumentus apsunkinami notariniai procesai ir daugeliu atveju reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Norint parduoti, dovanoti ar perleisti turtą greičiausiai reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Be tiksliųjų matavimų negalėsite pasidalinti bendrai valdomo turto tarp bendrasavininkų.

Kada reikalingas kadastro bylos atnaujinimas?

• Žemės sklypui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė žemės naudmenos t.y. atsirado nauji statiniai arba buvo nugriauti seni, užsodinta mišku, iškastas tvenkinys ir t.t.
• Statiniui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė pastato parametrai t.y. pakito plotas arba tūris, įrengti/panaikinti langai arba durys pvz.: atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija.

Paslaugas teikiančios įmonės:

• GEOMETRA (21 m.)
• GeoTikslumas (13 m.)
• Matlankis.lt matininkas E. (10 m.)
• UAB „Geodezinių matavimų projektai“ (19 m.)
• MB „Topogeodezija“ (12 m.)
• MB N. K. (19 m.)
• UAB R. (6 m.)
• MB ''Toporanga'' (22 m.)

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

Žemės sklypo projektavimas ir žymėjimo darbai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Kreipkitės į specialistus, kad užtikrintumėte sėkmingą projekto įgyvendinimą.

tags: #1 #zemes #sklypo #projektavimas #bei #nuzymejimas