Įmonių Nuosavybės Formos Lietuvoje

Nagrinėdami šalies ūkį, pastebime, jog jį sudaro daugybė įvairiausių įmonių, besiskiriančių dydžiu, naudojamomis techninėmis priemonėmis bei tų priemonių moderniškumu, nuosavybės forma ir t.t. Ir šiandien Lietuvoje dar yra primityvių pavienių ūkių greta milžiniškų, modernių įmonių, kuriose gamybos procesai ir gamybos priemonės nepaprastai sudėtingi. Moderniškos pramonės įmonės gamina milžinišką naujų daiktinių verčių kiekį. Tarp tų dviejų įmonės tipų turime visą gamą įvairaus dydžio, įvairių nuosavybės formų.

Įmonės gali būti klasifikuojamos atsižvelgiant į keliasdešimt skirtingų kriterijų kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Šis klasifikavimas gali būti panaudotas įvairiais valdymo tikslais - rengiant tiek išorinio naudojimo duomenis statistikos apskaitai, sprendžiant regioninės (savivaldybių, apskričių) raidos klausimus, tiek ir naudoti įmonėje, svarstant įvairias įmonės valdymo problemas. Ir visa tai - istorinės pažangos padarinys. Todėl verta nors truputį apžvelgti įmonių sąjungas, susivienijimus, jungimosi tipus ir t.t., kurie bent iš dalies parodys, paaiškins ir šiandieninius veiksmus bei reiškinius Lietuvos ūkyje. Bet pirmiausia reikia suprasti, kas yra įmonė.

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip produkcijos gamintoja ar patarnavimų vykdytoja, kuriai būdingas techninis, organizacinis ir ūkinis vieningumas. Nagrinėjant įmonę kaip socialinę, ekonominę sistemą, reikia įvertinti, kad ją turi sudaryti daugiau negu vienas elementas, susijęs su kitais elementais tam tikrais ryšiais. Dėl įmonę sudarančių elementų bei ryšių tarp jų įvairovės įmonę galima vertinti kaip mechaninę, socialinę, informacinę ar net energetinę sistemą.

Paprastai išskiriami socialinis, techninis ir ekonominis posistemiai. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (didinti pajamas, kelti socialinį prestižą, siekti ekonominės valdžios). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo.

Įmonės valdymo schema

Įmonė palaiko su aplinka, visuomene, politine ir teisine sistema ryšius, kurie yra sudėtingi ir įvairūs. Įmonių veiklą reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai. Įmonės turi juridinio asmens teises, sąskaitas bankuose, sudaro sutartis su kitomis organizacijomis ir atsako už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, taip pat ir už įmonės veiklą bei perspektyvą.

Įmonės jungiamos turint tam tikrų strateginių ir finansinių tikslų. Vis dažniau jungiantis įmonėms dalyvauja ir užsienio kapitalas. Šis jungimas paliečia ne tik savininkų, vadybininkų ir kitų darbuotojų interesus, bet ir visos visuomenės interesus, todėl vyriausybės institucijos jį kontroliuoja.

Įmonių Sąjungos ir Susivienijimai

Vis didesnė įmonių konkurencija vertė jas jungtis į sąjungas savo išorinių santykių derinimo tikslais.

• Karteliai - vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų (žaliavų ir kuro) pirkimo rinką.
• Medžiagos (žaliavos ir kuro) pirkimo karteliai. Kartelinio susitarimo požymiai buvo užfiksuoti 2001 m. viduryje Lietuvos degalų rinkoje.
• Rizikos išlyginimo karteliai - sutartimi kiekvienam kartelio nariui nustatoma gamybos kvota ir pardavimo rajonas. Kadangi įmonių narių vietovės sąlygos yra nevienodos, vadinasi, skirtinga tuo atžvilgiu yra ir jų savikaina.
• Sindikatai - įmonių horizontalios sąjungos. Sindikatas yra juridinis asmuo, savo vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas. Tos funkcijos priklauso nuo susitarimo: gaminių platinimas (reklama, pardavimo sąlygos, pardavimo agentai, kaina), kvotos, gaminių rūšies kontrolė ir t.t. Sindikato pelnas skirstomas nariams proporcingai pagal kvotą.
• Trestas - paprastai yra horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą arba didelę jo dalį. Čia pramonės įmonės - nariai de facto ir net de jure - nustoja savo ūkinio ir juridinio savarankiškumo. Kontroliuojami ne tik išoriniai santykiai, bet ir vidiniai, būtent gamyba, organizavimas ir t.t. Tai yra aukščiausios pramonės įmonių susijungimo laipsnio (koncentracijos) organizacija. Paprastai tresto pagrindą sudaro didelis bankas kaip finansinis centras.
• Korporacija - juridiškai savarankiškų juridinių asmenų asociacija (sąjunga), kuri irgi yra savarankiškas juridinis organas. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija. Be to, prisimintina, kad taip JAV vadinamos akcinės bendrovės.
• Konsorciumas - laikinas savanoriškas įmonių susivienijimas, sukuriamas numatytiems uždaviniams įvykdyti. Pavyzdžiui, pastatyti stambų objektą - tunelį po Lamanšu, įgyvendinti sudėtingą mokslinį techninį projektą - hidroelektrinės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir t.t. Įvykdžius numatytus uždavinius, konsorciumo veikla nutraukiama arba pertvarkoma sutarčių pagrindu į kitokį įmonių susivienijimą.
• Koncernas - įmonių susivienijimas, kuris vykdo bendrą veiklą savanoriškai centralizuodamas mokslo ir technikos bei gamybos plėtrą, investicinę, finansinę, gamtosauginę, tarptautinę ekonominę ir kitą veiklą, taip pat aptarnaudamas įeinančias į jį įmones ne veltui. Galimi ir tarptautiniai koncernai, turintys savo sudėtyje ir užsienyje esančių įmonių.
• Pramoninė grupė - tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Pramoninė grupė apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jų tiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusias įmones ir institucijas.
• Kontroliuojanti (motininė) bendrovė - tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas suteikia teisę skirstyti pajamas, skirti visus ar daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje.
• Dukterinė įmonė (bendrovė) - įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Ji paprastai kontroliuoja direktorių tarybos sudarymą arba turi daugiau kaip 50 proc. akcijų.
• Kolektyvinė įmonė - įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu. Skirtingai nuo kooperatyvo, kolektyvinė įmonė nenumato narystės, taigi ir ypatingų teisių valdyti įmonę.

Nuosavybės Formos Lietuvoje

Nuosavybė bendrąja teisine prasme - tai gėrybių (daiktų) visuma, priklausanti savininkui ir sudaranti asmens turtą. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas.

Privati Nuosavybė

Privati nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai juridinis arba fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privačios nuosavybės objektai gali būti bet koks turtas šalyje ar užsienyje, neribojant jo kiekio, jei įstatymais nedraudžiama tokį turtą turėti privačios nuosavybės teise. LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise.

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.

Privačios Nuosavybės Formos

• Bendroji dalinė nuosavybė: valdoma, naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.
• Bendroji jungtinė nuosavybė: turto dalys nėra nustatytos. Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Valstybinė Nuosavybė

Valstybinė nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai žemė, gamtiniai ištekliai, pastatai, įmonės, jų akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, informacija, kitas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas priklauso valstybei. Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt.

Valstybinės nuosavybės pavyzdys (žemės gelmės)

Pagal Konstituciją (1992) valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istoriniai, archeologiniai ir kultūriniai objektai.

Intelektualinė Nuosavybė

Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi: literatūros, meno bei mokslo kūriniai; artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos; išradimai visuose žmogaus veiklos srityse; pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės.

Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Moksliniai atradimai nepriskiriami nei vienai iš minėtų dalių.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m. Trečioji dalis. Įmonė. paskutine galiojančia įstatymo redakcija komercinei-ūkinei veiklai, t.y. juridinis statusas.

Įmonių Teisinės Formos

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.

Individuali Įmonė (IĮ)

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo.

IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.

Ūkinė Bendrija (TŪB ir KŪB)

Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.

Akcinė Bendrovė (AB) ir Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Mažoji Bendrija (MB)

Mažoji bendrija - naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau.

Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.

Kooperatinė Bendrovė (KB)

Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

Viešoji Įstaiga (VšĮ)

Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais.

Nuosavybės Formų Palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:

Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.

tags: #1 #imoniu #nuosavybes #formos