Nesunku pastebėti, jog šaltuoju metu daugelis paukščių žiemai renkasi žmogaus kaimynystę. Tai, visų pirma, nulemia geresnės mitybos sąlygos, ypač, kuomet žmogus padeda sparnuočiams šiuo sunkiu laikotarpiu papildomai juos lesindamas. Todėl prie lesyklų visada aptiksite daugiau ir įvairesnių rūšių paukščių. Tuo pačiu norime priminti, jog paukščių lesinimas šaltuoju laikotarpiu yra ne tik patrauklus ir įdomus užsiėmimas - tai visų mūsų pareiga padėti sparnuočiams sėkmingai sulaukti pavasario ir sulaukti palikuonių.
Galiausiai, globojami paukščiai atsidėkos pagyvindami jūsų aplinką nykiomis žiemos dienomis. Sėslūs paukščiai, tokie kaip abi žvirblių rūšys, kurapkos, bukučiai, lipučiai, kuoduotosios zylės - neturi migracinio instinkto, todėl yra priklausomos nuo vietos sąlygų, kur pirmiausia svarbiausia yra galimybė prasimaitinti. Jei paliksime šiuos paukščius natūraliai atrankai, šaltomis žiemomis tikrai neteksime ženklios jų dalies.
Dėl pokyčių istoriškame kaimiškame bei urbanizuotame kraštovaizdyje, kuomet išnyko dauguma ūkinių sodybų, miesto žaliųjų zonų ir pan., kur paukščiai - žvirbliai, startos, kurapkos, žaliukės ir kiti, surasdavo papildomo lesalo dėl šieno, grūdų likučių, šiuo metu moderniose gyvenvietėse ar plynuose laukuose tokių sąlygų nebesuras. Ir svarbiausia, žmogus paukščiams sukūrė daugybę kliūčių, kurios nulemia jų žūtį - stikliniai pastatai, greitaeigis transportas ir intensyvus jo srautas, tankus kelių tinklas, elektros oro linijos, didžiuliai monokultūrų plotai be jokių natūralių gamtinių komponentų, galiausiai, apie namus lakstančios katės. Dėl jų, kasmet Lietuvoje netenkame milijonų įvairių sparnuočių. Todėl bent maitindami juos šaltuoju laikotarpiu, kompensuojame dėl mūsų visų kaltės esamas netektis.
Vienas iš paukščių, kuriuos galime sutikti savo soduose, yra kuosa (lot. Turdus merula). Šiame straipsnyje apžvelgsime šio paukščio ypatumus, buveinę, elgseną ir mitybą.
Paplitimas ir buveinė
Europoje tai yra plačiausiai paplitusi šios šeimos rūšis ir vienas žinomiausių paukščių. Išplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Uralo, šiaurėje arealas siekia vidurio ir šiaurės vakarų Skandinaviją, vidurio Suomiją, Volgos aukštupį, pietuose - Pietų Uralą, Krymą, Viduržemio jūrą. Labiausiai į vakarus nutolusios yra Azorų, Kanarų ir Madeiros salų populiacijos. Šiaurės Afrikoje juodieji strazdai gyvena atskirose nesusisiekiančiose teritorijose tarp Viduržemio jūros ir Sacharos nuo Maroko iki Tuniso, kartais sutinkami ir piečiau esančiose dykumos oazėse. Lizdus suka beveik visoje Europoje, įskaitant Britų salas ir Farerus. Islandijoje pirmasis lizdas pastebėtas 1985 m. Šiaurinė paplitimo riba yra 70 ° Š platumos Skandinavijoje ir 60 ° Š platumoje toliau į rytus - Rusijoje. Rytinė Europos arealo riba yra Uralo kalnai.
Vakarinėje Azijoje juodųjų strazdų arealas apima Mažąją Aziją ir rytines Viduržemio jūros pakrantes. Šiaurinė šių populiacijų riba eina nuo Krymo per Kubanę, Stavropolio kraštą iš Šiaurės Kaukazą iki Kaspijos jūros. Pietinė riba Šiaurės Afrikos šiaurės vakaruose bei nuo Viduržemio jūros rytinės pakrantės eina maždaug 34 ° Š platuma. Toliau į rytus strazdai gyvena izoliuotuose arealuose Zagrose, Elburso kalnuose, Kopetdage.
Juodieji strazdai didžiojoje savo arealo dalyje yra migruojantys paukščiai. Vidurio Europoje didžioji dalis paukščių žiemoti išskrenda į Pietų Europą arba Šiaurės Afriką. Pirmieji juodieji strazdai Australiją pasiekė 1857 m. Melburne. Tiesa, nėra išlikę duomenų, ar dalis jų buvo paleisti. Nuo to laiko iki pat XX a. dokumentuota daugybė juodųjų strazdų aptikimo gamtoje atvejų, dėl to manoma, kad jie buvo paleisti daugelio savininkų. Australijoje paplitę daugiausia pietrytinėje dalyje, tarp 33 ° P ir 34 ° P platumos, tačiau plinta ir toliau į šiaurę. Piečiau Australijos žemyninės dalies sutinkami Tasmanijoje ir Baso sąsiaurio salose.
Lietuvoje natūraliai gyvena nominalinis juodojo strazdo porūšis Turdus merula merula. Tai dažnas paukštis, stebimas ištisus metus, aptinkamas visoje šalies teritorijoje, bet dažniausias vakarinėje ir vidurio Lietuvos dalyse. Iš Lietuvos juodieji strazdai išskrenda vėlai rudenį ir toli žiemoti neskrenda, sužieduoti yra aptikti buvusioje Jugoslavijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Į Lietuvą sugrįžta balandžio mėn.
Iš pradžių juodieji strazdai buvo miško paukščiai, paplitę vidutinės brandos ir brandžiuose miškuose su tankiu pomiškiu. Čia jie sutinkami ir dabar. Nuo XIX a. Tankiausiai gyvena miestų populiacijos, kur viename hektare gali būti keturios ir daugiau perinčių porų. Miškuose tankumas retesnis, dažniausiai neviršija 0,5 poros hektare. Taip pat gyvena kalnų miškuose.
Gyvenvietės, seni ekstensyviai prižiūrimi gausiai apželdinti sodai, sodybos bei tiesiog agrarinis kraštovaizdis, o rečiau ir miestai. Svarbiausias reikalavimas buveinei - drevėti seni medžiai ar kitokios vietos - užunarviai, kurie tiktų lizdams sukti. Lizdus suka kaminuose, pastatų plyšiuose, inkiluose. Pastaraisiais metais prisitaikė perėti tuščiavidurėse elektros linijų gelžbetoninėse atramose. Paplitusi visur. Tinkamose buveinėse veisimosi metu vietomis gausi (mėgsta perėti grupėmis - pusiau kolonijomis).
Kuosa (Turdus merula)
Išvaizda
Suaugusiems strazdams būdingas lytinis dimorfizmas. Plunksnų apdaras vienspalvis. Tiek patinų, tiek patelių kojos ir nagai yra tamsiai rudos spalvos. Uodega ilga.
- Patinų išvaizda: Patino plunksnos juodos, snapas šviesiai geltonas ar oranžiškai geltonas. Aplink patinėlių akis yra gana aiškus šviesus žiedas - panašios spalvos kaip snapas, bet rusvesnis.
- Patelių išvaizda: Patelių plunksnos gali būti įvairesnių spalvų - paprastai tamsiai rudos spalvos, iš dalies pereinančios į pilką arba rausvai rudą, krūtinėlė pilkšvai ruda.
Tik palikę lizdą jaunikliai panašūs į pateles, tačiau apatinė kūno dalis yra stipriau taškuota. Jų snapai rudi. Sparnų ir uodegos plunksnos atrodo aiškiau atskirtos nuo likusių plunksnų.
Juodieji strazdai yra smilginio strazdo dydžio arba šiek tiek didesni už paprastuosius varnėnus. Patinai tik truputį stambesni už pateles. Kūno ilgis 24-27 cm, maksimaliai iki 29 cm, skersmuo tarp išskleistų dviejų sparnų galų 34-38,5 cm, patinėlių sparno ilgis apie 13,3 cm, o patelių 12,8 cm. Paprastai svoris nuo 85 iki 105 g, bet Europoje paukščiams būdingas didelis svorio skirtumas skirtingais metų laikais.
Pagal ilgalaikius stebėjimus Jungtinėje Karalystėje strazdų svoris svyruoja nuo 71 iki 150 g. Patinėliai vidutiniškai sveria 102,8 g, tuo tarpu patelės apie 100,3 g. Centrinės Europos populiacijos paukščiai didžiausią svorį turi sausio mėnesį, o mažiausiai sveria liepos-rugpjūčio mėnesiais - tuoj po perėjimo laikotarpio.
| Požymis | Patinas | Patelė |
|---|---|---|
| Plunksnų spalva | Juoda | Tamsiai ruda, pilka arba rausvai ruda |
| Snapas | Šviesiai geltonas arba oranžiškai geltonas | Tamsesnis, gali būti rusvas |
| Svoris | Apie 102,8 g | Apie 100,3 g |
Elgsena ir mityba
Lizdą krauna neaukštai medžiuose, krūmuose. Vidų iškloja sausomis žolėmis, šaknelėmis. Deda nuo 2 iki 6, bet dažniausiai 3-4 žalsvus su rudokomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 11-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 12-16 dienų. Šokinėdamas ant žemės trūkčiodamas kilnoja uodegą, o sparnus laiko šiek tiek nuleistus.
Vakarų ir Vidurio Europoje yra tapęs sinantropiniu paukščiu ir jau nėra neįprasta, kuomet lizdus suka net namų balkonuose. Perintys miestuose ir gyvenvietėse maitinasi ant žolės vejų, pievutėse, ant šaligatvių. Minta gyvenvietėse augančių dekoratyvių augalų uogomis, vaisiais ir bestuburiais. Daugiausia laiko praleidžia ant žemės maitindamiesi.
Visalesiai - minta tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu. Šiltuoju metų laiku purioje žemėje renka vabzdžius, vikšrus, sliekus, žiogus, kitus bestuburius.
Šis paukštis giesmininkas gieda tupėdamas aukštoje ar vienoje aukščiausių vietų - medyje, ant namo stogo, kamino, antenos ar panašios konstrukcijos.
Kuosa ieško maisto
Paukščių apsauga ir stebėjimas
Panašios sodybose besilankančių paukščių apskaitos vykdomos daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Tai populiarus ir žmonių labai mėgiamas renginys, kurio metu žmonės savo malonumui praleidžia vieną valandą stebėdami ir skaičiuodami savo gyvenamoje aplinkoje besilankančius paukščius, tuo pačiu geriau pažindami mus supančią aplinką ir įvertindami mūsų kuriamos aplinkos poveikį paukščiams.
Pasirinkite jums patogią stebėjimo vietą savo sodyboje, kieme ar pamėgtame parke, pageidautina tokioje vietoje, kur įrengta lesykla ar yra kita (ne vandens) paukščių maitinimo vieta. Tokiose vietose žiemą susirenka daugiau paukščių, todėl bus smagiau juos stebėti ir skaičiuoti. Jūsų įrengtą lesyklą lankantys paukščiai gali būti skaičiuojami iš kambario pro langą - taip bus patogiau jums, o ir paukščiai bus mažiau trikdomi. Jei paukščius skaičiuosite lauke - pasirinkite tokią vietą, kad netrikdytumėte lesykloje besilankančių paukščių ir būtumėte apsaugotas nuo žvarbaus vėjo.
Pasirinkite jums patogų stebėjimo laiką - stebėjimui ir paukščių skaičiavimui paskirkite bet kurią vieną valandą. Lesyklose daugiau paukščių paprastai būna ryte ir popiečio valandomis, prieš sutemstant, tuomet paukščiai aktyviau maitinasi, tačiau reikalavimo dėl stebėjimo valandos nėra. Teikiant duomenis reikės nurodyti tikslią skaičiavimo pradžią, todėl, pradėję skaičiuoti paukščius, užsirašykite laiką. Skaičiuoti galima pradėti bet kuriuo laiku, pavyzdžiui 10.23 val., o lygiai po valandos - 11.23 val., skaičiavimą reikia užbaigti.
Pasirinktoje vietoje ir jums patogiu laiku suskaičiuokite visus vienu metu pamatytus kiekvienos rūšies paukščius. Turi būti siekiama nustatyti maksimalų kiekvienos rūšies individų skaičių - tik tuos paukščius, kurie jūsų matymo lauke yra vienu metu. Todėl pastebėtų paukščių negalima sumuoti. Jei jūsų stebėjimo vietoje per vieną valandą nepasirodė nei vienas paukštis - duomenų formą vis tiek užpildykite, tačiau į atskirų paukščių rūšių laukus jokių skaičių nerašykite.
Apskaitoje gali dalyvauti visi - ir pažįstantys paukščius, ir norintys juos geriau pažinti. Svarbu, kad rūšį nurodytumėte tik ją tikrai pažinę. Jei abejojate dėl paukščio rūšies, galite nurodyti tik gentį, pavyzdžiui, „žvirblis” ar „zylė”. Jei paukščius skaičiuosite parke, svarbu visą valandą praleisti daugiau ar mažiau vienoje vietoje - nevaikščioti ir neieškoti „geresnės“ vietos kur laikosi daugiau ir įvairesnių paukščių. Pateikti duomenys nebus vertinami pagal paukščių ar rūšių skaičių. Tiesiog sau nustatykite savo stebėjimo vietos ribas, ir jų lygiai 1 valandą laikykitės.
Šios akcijos metu vertingiausi yra daugiamečiai, duomenys, todėl jei norite, kad kitais metais būtų daugiau paukščių ir rūšių, patartina įsirengti lesyklą ar net kelias su kuo įvairesniu lesalu. Dar ir šiais metais galite tai padaryti, prieš šios akcijos pradžią. Vienoje vietoje paukščių surašymą galima atlikti tik vieną kartą. Jei turite tik vieną nedidelę lesyklėlę prie savo lango, kurioje lankosi vos keletas paukščių - jūs esate būtent tas asmuo, kuris tiesiog privalo dalyvauti akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Paskirkite valandą jūsų lesyklos lankytojų stebėjimui ir mes esame tikri, kad jie suteiks jums daug džiugių akimirkų.