Dr. [Autoriaus Vardas] straipsnyje nagrinėjamas svarbus laikotarpis Lietuvos istorijoje, apimantis 22 metus nuo Lietuvos Respublikos atkūrimo. Per šį laiką įvyko reikšmingų pokyčių ne tik oficialiame valstybės požiūryje į saugomą Vilniaus senamiestį, bet ir įstatymų bazėje, kuri keitė vertės sampratą, apsaugos būdus bei priemones.
Dėl nuolatinių įstatymų pakeitimų buvo atnaujinti tam tikri darbai, vyko greitesnė projektų kaita, o tai neleido nusistovėti paveldosaugos praktikai. Šį laikotarpį galima suskirstyti į du etapus:
- I etapas: 1995-2004 m.
- II etapas: 2004-2014 m.
I etapas (1995-2004 m.): Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
Pirmojo etapo metu, priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37), pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nustatytų kultūros vertybių apsaugai ir naudojimui. Šis įstatymas numatė, kad apsauga yra neatsiejama nuo naudojimo (pritaikymo) darbų, o saugojimo reikalavimai įgyvendinami pagal taikomus tvarkymo režimus, apibrėžtus apsaugos reglamentuose.
Buvo nustatyti tokie saugojimo reikalavimai: „Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas turi atitikti jų kultūrinę vertę bei autentiškumą ir sudaryti sąlygas šias vertybes tinkamai eksponuoti. Nekilnojamosios kultūros vertybės saugomos jas tinkamai prižiūrint, tvarkant bei naudojant. Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas”.
Su požiūriu į saugomą objektą glaudžiai susijusi ir paveldosaugos planavimo sistema: kiekvienam objektui buvo rengiamos individualios paminklotvarkos sąlygos, numatomi privalomi atlikti tyrimai, visiems numatytiems darbams rengiamas vienas projektas, darbai derinami, leidimai išduodami bendrai.
II etapas (2004-2014 m.): Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
Antrajame etape, įsigaliojus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 2004, Nr. 153-5571), iš esmės pasikeitė saugojimo objektas - nuo vertybės iki „kultūros paveldo“. Vietoj „vertybės sudėties ir apimties“ buvo nustatomos objektų „vertingosios savybės“. Kultūros paveldui išsaugoti atliekami tvarkybos darbai, kurie skirstomi į tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus.
Šie pakeitimai iš dalies paneigė jau atliktus iki 2004 metų darbus - naujoje įstatymo versijoje buvo atsisakyta individualių apsaugos reglamentų, kaip pagrindinių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo dokumentų. Esminiai veiklos apribojimai buvo susieti su saugomų objektų apsaugos tikslais, perkeliant visų kultūros paveldo objektų tipų (išskyrus vietoves) apsaugos sąlygas į įstatymo tekstą ir nurodant objektų apsaugos tikslus.
Dėl įstatymo kaitos vertingųjų savybių apskaitos sistema išsiplėtė ir tapo sudėtingesnė. Taip pat buvo įdiegta sudėtinga paveldosaugos planavimo darbų sistema, kuria vadovaujantis vienam objektui sutvarkyti reikia rengti du projektus - tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir techninį (pritaikymo). Buvo sukurta PTR sistema bei dvigubų leidimų ir derinimų sistemos skirtingose institucijose.
Atkreiptinas dėmesys, jog saugotinas Vilniaus senamiestis kaip objektas visada buvo suvokiamas kartu su jo apsuptimi - vadinamosiomis buferinėmis zonomis, kuriose nuo pat pradžių buvo išskirti išlikusių vertingų urbanistinių struktūrų-vietovių dariniai.
Vilniaus senamiesčio zonos:
- Vilniaus senamiesčio (u.
- Vilniaus senamiesčio (u.
- Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (u.
Visi atlikti tyrimai, apskaitos ir veiklos reglamentavimo darbai yra sunumeruoti chronologiškai, suteikiant darbui numerį su žvaigždute ar žvaigždutėmis, žyminčiomis zoną-teritoriją (I - nr*, II - nr** , III - nr***, IV - nr**** - žr. kiekvieno paminėto darbo ar dokumento aprašo pabaigoje).
Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektas, AB „Paminklų restauravimo institutas“. Projekto vadovas Augis Gučas (1988-1992 m.). Tai išsamus regeneravimo projektas, parengtas remiantis apibendrintais instituto atliktais nuodugniais tyrimais, revoliucingai numatęs sklypų (valdų) struktūros bei išgriauto užstatymo atkūrimą. Regeneravimo projekto medžiaga tapo sudėtinė Vilniaus senamiesčio UNESCO nominacinės bylos bei pirminės apskaitos dokumentacijos dalimi.
Svarbūs tyrimai:
- Vilniaus amatininkų cechų namų lokalizacija (aut. T. Dambrauskaitė)
- Skirtingų istorinių Vilniaus priemiesčių istoriniai tyrimai (aut. T. Dambrauskaitė, R. Dičiuvienė)
- Kulto pastatų ir jų vietų Vilniaus mieste tyrimai - Katalikų bažnyčios istorijos apybraižos (aut. R.
- Žvalgomieji architektūriniai tyrimai: įvairių Senamiesčio ir priemiesčių išankstiniai tyrimai (aut. R.
- Archeologiniai tyrimai: Vilniaus senamiesčio raida archeologijos duomenimis iki XVIII a. - 2 dalys (aut. L. Dzikas ) ir planas (15 planšetų; aut. M.
- Sociologiniai tyrimai: 3 dalys (autorių kolektyvas, vadovas - V.
Architektūriniai-istoriniai tyrimai: grafinės kvartalų schemos pagal istorinius planus ir natūros tyrimus (autorių kolektyvas: J. Mazurkevičiūtė, M. Mačiulis, G. Gajauskaitė, I. Kliobavičiūtė); Funkcijų retrospekcinis planas, XX a. 4 deš. (aut. J. Mazurkevičiūtė); Senamiesčio (iki XIX a. vid.) vėlyviausiai evoliuciškai susiklosčiusių (1930-1940 m.) sklypų ribų planas (aut. M. Mačiulis); Sklypų ir funkcijų raidos planas (aut. I Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė); Vilniaus miesto naujųjų gatvių pavadinimų ir pastatų numeracijos planas (aut. I.
Transporto tyrimai: Transportinė dalis, esamos padėties analizė (MSPI, aut. V. Valeika, P. Ekonominė dalis: Techninių ekonominių rodiklių esamos padėties (1991 m.) analizė (MSPI, aut. K.
1920-1940 m. Vilniaus miesto retrospektyviniai planai (aut. G. Senamiesčio pastatų raidos istorinė planograma (aut. V. Kaikarienė, L. Jarmalavičiūtė-Mikalojūnienė, M. Istorinės-urbanistinės raidos planas (aut. I. Kliobavičiūtė, D.
Sereikiškių parko tvarkymo projektas. Paminklų restauravimo institutui buvo užsakytas Sereikiškių parko tvarkymo projektas. 1988 m. parkotyrininkas K. Labanauskas atliko išsamius tyrimus (L. Čibiro ištisinio medžių perskaičiavimo metodu), kuriais nustatė 72 taksonų dendroflorą (51 medžių ir 21 krūmo). Individualiai ištirti 1089 medžiai.
1993 m. Vilniaus senamiestis kaip urbanistinė vietovė įregistruojamas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Regeneravimo projekto medžiaga tampa pirmine apskaitos dokumentacija. 1994 m. Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (reg. Nr. 1, VMV, 1995-03-23, Nr. 775V). Autorių kolektyvas, projekto vadovas - A. Gučas, architektės - I. Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė. Vilniaus miesto savivaldybė kaip regeneravimo projekto išvadų dalį patvirtina abu planus - regeneravimo koncepciją ir sklypų planą; regeneravimo projektą įregistruoja teritorijų planavimo dokumentų registre kaip detalųjį planą.
Šiais planais vadovaujamasi ir šiandien, nes, kaip ir detalusis planas, ne kartą buvo pildyti trūkstamomis dalimis - žemėnaudos, transporto organizavimo planu, inžinerinių tinklų schemomis ir pan.
Vilniaus senamiesčio tvarkymo ir statybos taisyklės (VMV, 1995-03-23, Nr. 699V). Aut. A. Gučas, A. Trapikas. Taisyklėmis sėkmingai vadovautasi iki 1997 m., kai įsigaliojo Apsaugos reglamentas.
Pasaulio bankui remiant, 1995-1996 m. tarptautinė ekspertų grupė parengė strategiją Vilniaus senamiesčiui atgaivinti. Patvirtinamos Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijos projekto pagrindinės nuostatos (VMV, 1996-09-11, Nr. 149V). Darbus organizuoja Vilniaus senamiesčio direkcija, o vėliau 1998 m. įsteigta Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA) perima dalinio tvarkymo darbų finansavimo kartu su nekilnojamojo turto savininkais veiklą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijos projekto“ (1997-02-21, Nr. 145). Sudaromi Vilniaus senamiesčio privatizuojamų objektų (su jų paminklosauginėmis sąlygomis) sąrašai, kurie pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei; išjudinami privatizavimo procesai.
Pradedama Vilniaus senamiesčio statinių vertybinė inventorizacija (1997-2000 m.), kurią vykdo AB „Paminklų restauravimo institutas“. Autorių kolektyvas, projekto vadovas - R. Zilinskas. Nors darbas atliktas remiantis anketine apklausa, jis priskiriamas ir apskaitos dokumentams bei tyrimams, nes, remiantis inventorizacija, buvo parengtas Vilniaus kultūros vertybių registro projektas.
Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas ir Vilniaus senamiesčio apsaugos laikinosios taisyklės (LRKM KVAD, 1997-09-30, Nr. 255). Vilniaus senamiesčio reglamentas nebuvo parengtas iki galo (patvirtinta tik pirmoji - bendroji - jo dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu (unikalus kodas U1P).
Vilniaus miesto bendrasis planas (VMT, 1998-12-18, Nr. 292 (Reg. Nr. 301), SĮ „Vilniaus planas“. Autorių kolektyvas: K. Pempė (projekto vadovas), prof. J. Glemža ir kt. Bendrajame plane yra „Kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo dalis“ (6 BP dalis), kurioje yra numatytos raidos tendencijos, pagrindinės spręstinos problemos bei Vilniaus senamiesčio sprendiniai (dalis 6.2.2.).
2000-2001 m. Vilniaus senamiesčio dosjė - pagrindinis apskaitos dokumentas - „Vilniaus senamiesčio - kultūros paminklo U1P sudėtis ir apimtis, (dosjė papildymas)“. Parengimą organizavo Kultūros paveldo centras (KPC). Autorių kolektyvas: I. Kliobavičiūtė, G. Filipavičienė, E. Zilinskas, E. Kazlauskaitė, K. Katalynas.
Dosjė papildytas urbanistinės vietovės sudėtį ir apimtį atskleidžiančiais planais, kartogramomis bei schemomis: Vilniaus senamiesčio kvartalų numeracijos ir zonavimo paminklosauginiu požiūriu schema; gamtinio pagrindo bei dangų kartograma; planinės-tūrinės struktūros kartograma; erdvinės struktūros kartograma; pasiūlymais į registrus (išvadinis vertybinės inventorizacijos planas); urbanistinės struktūros kartograma; archeologinio sluoksnio zonavimo kartograma (apimanti tik Senamiesčio teritoriją). Be to, dosjė pateikiami „Vilniaus miesto panoramos“ I-III tomai (BP-OP-2000).
| Etapas | Metai | Pagrindinis įstatymas | Saugojimo objektas | Apsaugos reglamentai |
|---|---|---|---|---|
| I | 1995-2004 | Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas | Kultūros vertybės | Individualūs apsaugos reglamentai |
| II | 2004-2014 | Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas | Kultūros paveldas | Atsisakyta individualių reglamentų |
Destruction of the Vilnius Historic Center - a UNESCO World Heritage Site
UNESCO logotipas