Suvainiškio, Duokiškio, Jūžintų, Skemų ir kitų Lietuvos kaimų istorijos ir atsiliepimai

Lietuva turtinga istorinių vietovių, kurių kiekviena turi savitą praeitį ir dabartį. Šiame straipsnyje pažvelgsime į Suvainiškį, Duokiškį, Jūžintus, Skemus ir kitus Lietuvos kaimus, atskleisdami jų istoriją, kultūrą ir dabarties iššūkius.

Suvainiškis - istorija ir dabartis

Tikslių žinių apie Suvainiškio pradžią nėra, tačiau manoma, kad jo atsiradimas susijęs su pirmosios bažnyčios pastatymu ir parapijos įsteigimu. Miestelio vardas siejamas su Ratkūnų Kamarauskų dvaru, kur sekmadieniais ir šventadieniais apylinkės gyventojai susirinkdavo pasilinksminti, o tą vietą praminė Suveiniškiu.

Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią XVII a. antrojoje pusėje pastatė Kazimieras Šumlianskis. 1782 m. Kamarauskai pastatė naują medinę šventovę. Dabartinę akmenų mūro bažnyčią parapijiečių lėšomis 1862-1863 m. pastatė kunigas A. Mackevičius. Kunigas Juozas Šumskis 1963 m. sutvarkė šventorių ir pasirūpino bažnyčios vidaus dažymu.

Suvainiškis pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1612 m. 2012 m. miestelis šventė 400 metų jubiliejų. Jubiliejų įprasmino Edmundo Jakubėno, Vladislavos Samulėnaitės ir Reginos Šimėnienės sudaryta knyga „Suvainiškis ir jo apylinkės“.

Šiandien Suvainiškyje gyvena apie 141 žmogus. Miestelyje veikia parduotuvė, biblioteka ir bažnyčia. Mokykla buvo uždaryta 2008-2012 m.

Duokiškis - legendos ir istorija

Duokiškio vardas pirmą kartą paminėtas prieš 421 metus. Pasak legendos, vieta, kur dabar stovi miestelis, kadaise buvo nuošali tuštuma. Čia pirmasis trobą susirentė našlaitis Gildas su savo pačia. Yra ir kita vardo versija, baudžiavos laikų pasakojimas, esą čia gyvenęs žiaurus ponas, mėgęs rykštėmis plakti baudžiauninkus iki mirties.

Duokiškio Šv. Onos bažnyčia

Duokiškio dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1596 m. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais. 1907 m. Duokiškyje įsteigta pradžios mokykla, 1925 m. - pašto agentūra, 1933 m. įkurti malūnas bei lentpjūvė.

Šį kraštą įsimylėjęs uteniškis rašytojas Saulius Šaltenis sukūrė apysaką „Duokiškis“ apie pokario gyvenimą Duokiškyje. Pagal jo kūrinį pastatyta pjesė „Duokiškio baladės“.

Šiandien Duokiškio didžiausia problema - jaunų žmonių emigracija ir menkas verslas. Miestelio centro veidą gadina apskurusi „Arena“.

Jūžintai - tarp istorijos ir gamtos

Iki šiol nesutariama, iš ko kilęs Jūžintų miestelio pavadinimas. Vieni pasakoja, kad šioje vietovėje kadaise gyvenusi šeima, turėjusi daug dukterų, šios ištekėjusios ir parsivedusios žentus, kuriuos vadindavo tiesiog „jų žentai“. Kiti sako, jog Jūžintų vardas - nuo Jūžintos ežero, pirmą kartą paminėto 1588 m. Istorijos šaltiniai byloja, kad kalavijuočių puolimo laikais Jūžintuose buvo lietuvių gynimosi pilaitė, o vėliau čia atsirado dvaras ir miestelis.

Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Dvaras, valsčius ir bažnyčia minimi 1595 m. 1695 m. Gediminas Rajeckas pastatydino naują medinę bažnyčią, prie kurios tais pat metais įkurtas Šv. Augustino atgailos kanauninkų vienuolynas. XVIII a. pabaigoje Mykolas Vaisenhofas pastatė dabartinę mūro bažnyčią, dėl išlakių formų ir baltos spalvos pramintą baltąja gulbe.

Jūžintų bažnyčia ir vienuolynas - vieninteliai maldos namai Baltijos šalyse, kuriuose veikė ir vienuolynas. 1832 m. caro valdžia vienuolyną uždarė.

Prieš kelis dešimtmečius Jūžintai priklausė Dusetų rajonui ir buvo kolūkio centras. Dabar Jūžintai tapo Rokiškio rajono užkampiu, tačiau miestelis ir jo apylinkės teikia vilčių, jog kraštas turistams ir poilsiautojams bus patrauklus. Gačionių dvaras traukia turistus kaip širšes medus.

Skemai - tarp istorijos ir legendų

Istorikai spėja, kad Skemų kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1565 m. Vietovės istorija glaudžiai susijusi su buvusio Skemų dvaro gyvenimu. Lietuvos karaliumi karūnuotas Mindaugas 1253 m. Livonijos ordinui dovanojo dalį Sėlos krašto - taip Skemų apylinkės tapo ordino žemių dalimi.

Rokiškio rajono žemėlapis, kuriame pažymėta Skemų vieta

Remiantis XIX a. vidurio dvaro dokumentų nuorašais, 1565 m. Žygimantas Augustas atidavė Skiemonių „pasadą“ Stanislovui Bartoševičiui. Nuolatiniai karai ir 1710 m. maras sugriovė daug dvarų, ši nelaimė neaplenkė ir Skemų dvaro.

Nors Skemų dvaro neliko nė žymės, daugybė dvaro istorijų pasiekė mūsų laikus dėka dvare administratoriumi dirbusio rašytojo Juozo Švaisto. Jis tapo dvaro gyvenimo metraštininku - dvaro ir jo apylinkių gyvenimą aprašė atsiminimų knygoje „Dangus debesyse“.

Kiti Rokiškio rajono kaimai ir jų akmenys

Rokiškio rajone yra daug akmenų - gamtos ir istorijos paminklų, apipintų mistiniais pasakojimais ir netikėčiausiomis istorijomis. Tai Rudžių kaimo akmuo „Velnio pirtis“, Mikniūnų „Džiugavas“, Ignotiškio kaimo „Ožakmenis“ ir kiti.

Pakriaunio kaime stūkso akmuo su Dievo, angelo ir velnio pėdomis. Sidariškio akmuo vadinamas „Velnio duknomis“. Ant akmens naktimis batus siūdavęs velniūkštis galąsdavęs dalgius ir erzindavęs Perkūną. Mikniūnų kaime yra Džiugo, arba Džiugavo, akmuo. Ignotiškio kaime stūkso Ožakmenis.

Šie akmenys liudija žmonių gyvenimą, jų tikėjimą, baimes ir prietarus.

Gačionių dvaras - atgimimas ir viltys

Gačionių dvaras, per 300 metų priklausęs baronų Rozenų giminei, buvo atstatytas P. Rozeno. Dvarininkai Rozenai didžiavosi sukaupta didele ir vertinga biblioteka. Apie 1940-uosius, ištrėmus Rozenų šeimą, dvaras buvo nacionalizuotas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. Rozenas 1990 m. susigrąžino Gačionių dvarą ir padovanojo sūnui Piotrui.

P. Rozenas per kelerius metus atkūrė Gačionių medinį dvarą ir įspūdingą parką su didžiuliais dvaro tvenkiniais. Dvaras atiteko P. Rozeno sūnums, kurie valdys ir kurs dvaro gyvastį.

Bernotiškio kaimai - išnykimas ir atminimas

Bernotiškio kaimų pavadinimus dar užtikome Kėdainių, Ukmergės ir Utenos rajonuose. Ir visi jie nedideli kaimai. Matyt, tiesa, kad pavadinimai kilo iš asmenvardžio Bernotas. Tuoj neliks jų nė pėdsakų.

Svarbu, kad žemė būtų dirbama. Bernotiškio kaimo pirmoji sodyba Panemunėlio seniūnijoje. Jis turi susikūręs savo pasaulį, brangina laiką ir geba jį profesionaliai planuoti.

Abituriento Beno Baranovskio mintys apie gyvenimą ir kultūrą

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientas Benas Baranovskis dalinasi savo mintimis apie skaitymą, poeziją, kalbos kultūrą, emigraciją ir vertybinį nuopuolį. Jis teigia, kad knyga - geriausia kelionė, o poezija jam atvėrė vartus į kitą pasaulį ir padėjo psichologiškai.

Benas mano, kad jaunas žmogus sugeba prisitaikyti prie formalios ir neformalios kultūros, o emigracija yra normalus procesas. Jis taip pat pastebi, kad materialumas prasideda nuo pirmos klasės, o ištikimybė tampa fenomenalia problema.

Benas teigia, kad šventė jam yra tada, kai gali daryti tai, ką nori, ir niekas jo nespaudžia. Jis stengiasi gyventi dabar ir matyti tai, kas yra dabar.

Statistika ir faktai

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos kaimai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip gyventojų mažėjimas, emigracija ir verslo stoka. Tačiau šios vietovės taip pat turi turtingą istoriją, kultūrą ir gamtą, kurios gali pritraukti turistus ir padėti atgaivinti kaimus.

tags: #zoves #sodyba #atsiliepimai