Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškią skiriamąją funkciją. Lietuvių kalbos kirtis yra toninis, kirčiuotą skiemenį išskiriantis ne tik balso intensyvumu, bet ir skiemens tono aukščio kaita - priegaide.
Lietuvių kalboje naudojami trys pagrindiniai kirčio ženklai:
- Gravis ( ` ) pažymi trumpą kirčiuotą balsį (pvz., sunki̇̀ pasagà) arba tvirtapradę priegaidę dvigarsiuose (pvz., užgùitos ši̇̀ršės).
- Akūtas ( ´ ) pažymi tvirtapradę priegaidę visais atvejais, kurių neapima gravis (pvz., lygýbės žénklas).
- Cirkumfleksas ( ˜ ) rašomas tik esant tvirtagalei priegaidei (pvz., senẽlių namaĩ).
Kirčio vieta žodyje gali būti labai svarbi, nes nuo jos priklauso žodžio reikšmė. Pavyzdžiui, žodžiai "li‘epų" ir "Lie~pų" skamba labai panašiai, tačiau pirmasis reiškia liepų (kilmininko linksnis), o antrasis yra pavardė "Liepus".
Dauguma kalbų turi fiksuotą kirtį, kurį galima nusakyti griežtomis taisyklėmis. Tačiau anglų kalba turi laisvą kirtį, todėl lietuvių kalbos kirčiavimas nėra toks paprastas uždavinys.
Kompiuterinis lietuvių kalbos teksto kirčiavimas
Lietuvių kalbos teksto kirčiavimo kompiuteriu problema yra aktuali. Šiame darbe apsiribojama tik atskirų žodžių kirčiavimu, t.y. naudojamasi jokia gretimuose žodžiuose esančia informacija, nors žodžiai kirčiuojami skirtingai.
Žodyno apimtis gali būti įvertinta apytiksliai. Tarkime, kad turime 50000 žodžių lizdų, TŽŽ [3] 21159 žodžius, taigi, iš viso apie 70000. Toks žodynas užimtų iki 2,17 MB. Tačiau, norint numatyti visas galimas žodžio formas, kompiuteriui užimtų pernelyg daug laiko.
Žodžių kaitymas
Įvairių žodžio gramatinių formų sudarymą pavadinkime kaitymu. Atskiriamos 3 pagrindinės žodžių grupės: 1) kaitomi (daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, įvardžiai, skaitvardžiai), 2) pusiau kaitomi (pvz., neasmenuojamos veiksmažodžių formos, dalyviai) ir 3) nekaitomus.
Nagrinėjant kaitomus žodžius, svarbu išskirti:
- Daiktavardžius, kurie kaitomi skaičiais ir linksniais.
- Būdvardžius, kurie kaitomi skaičiais, linksniais ir giminėmis.
- Veiksmažodžius, kurie kaitomi laikais, asmenimis ir nuosakomis.
Žodžio kaitymas susideda iš kamieno ir galūnės. Galūnės gali būti linksnio, asmens arba laiko. Kiekvienai galūnių rinkinį sudaro 13 linksnio galūnių grupių. Svarbu pažymėti, kad kirčio vieta gali būti kamiene arba galūnėje.
Kirčio vietos nustatymas
Kirčio vietai nustatyti reikia panaudoti papildomą algoritmą. Informacija apie kirčio vietą žodyje saugoma kirčių rinkiniuose. Kiekviename linksnyje yra kirtis, kuris nusako kirčių rinkinį. Reikia ieškoti kirčio vietos atitinkamai kamiene arba galūnėje.
Veiksmažodžių atveju, kirtis gali būti priešdėlyje, kamiene arba galūnėje. Veiksmažodžio formos kirčio vieta nustatoma pagal tam tikras taisykles, kurios priklauso nuo laiko, asmens ir nuosakos.
Sudarant kompiuterinę sistemą, skirtą kirčiavimui, reikalinga informacija apie žodžių kamienus, galūnes, kirčiuotes ir taisykles. Ši informacija turėtų būti saugoma duomenų bazėje.
Buvo sukurta 1065 veiksmažodžių kamienų duomenų bazė, 268 kamienų ir 2306 nekaitomų žodžių duomenų bazės.
Skiemenys ir žodžių kirtis - anglų kalbos tarimo pamoka
Pavyzdžiai
Žemiau pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys kirčiavimo ypatumus įvairiose linksniuotėse:
- Vardininkas (N.): Rãtas, Peĩlis, Ránka, Ùpė, Tur̃gus
- Kilmininkas (K.): Rãto, Peĩlio, Ránkos, Ùpės, Tur̃gaus
- Naudininkas (N.): Rãtui, Peĩliui, Ránkai, Ùpei, Tur̃gui
- Galininkas (G.): Rãtą, Peĩlį, Ránką, Ùpę, Tur̃gų
- Įnagininkas (Įn.): Rãtu, Peĩliu, Ránka, Ùpe, Tur̃gu
- Vietininkas (Vt.): Rãte, Peĩlyje, Ránkoje, Ùpėje, Tur̃guje
- Šauksmininkas (Š.): Rãte, Peĩli, Ránka, Ùpe, Tur̃gau
Daugiskaitos linksniavimas:
- Vardininkas (N.): Rãtai, Peĩliai, Ránkos, Ùpės, Tur̃gūs
- Kilmininkas (K.): Rãtų, Peĩlių, Ránkų, Ùpių, Tur̃gų
- Naudininkas (N.): Rãtams, Peĩliams, Ránkom, Ùpėms, Tur̃gums
- Galininkas (G.): Rãtus, Peĩlius, Ránkas, Ùpes, Tur̃gus
- Įnagininkas (Įn.): Rãtais, Peĩliais, Ránkomis, Ùpėmis, Tur̃gumis
- Vietininkas (Vt.): Rãtuose, Peĩliuos, Ránkuose, Ùpėse, Tur̃guose
- Šauksmininkas (Š.): Rãtai, Peĩliai, Ránkos, Ùpės, Tur̃gūs
Pavyzdžiai su kirčio vietos pasikeitimais:
- Vienaskaita: Kálnas, Arklỹs, Galvà, Áikštė, Širdiẽ
- Daugiskaita: Kalnaĩ, Arkliaĩ, Galvõs, Áikštės, Širdỹs
Kitas pavyzdys:
- Vienaskaita: Nãmas, Genỹs, Daĩna, Eĩlė, Ãkis
- Daugiskaita: Namaĩ, Geniaĩ, Dainõs, Eĩlės, Ãkys
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip kinta kirčio vieta priklausomai nuo linksnio ir skaičiaus. Svarbu atkreipti dėmesį į tvirtagalę arba trumpąją šaknį, nes tai daro įtaką kirčio vietai daugiskaitos naudininke ir galininke.
Tokį patį kirčiavimą turi italų, ispanų, rusų, bulgarų kalbos. Paskutiniame skiemenyje armėnų, persų, prancūzų, turkų kalbos.
Kirčio vietos lentelė daiktavardžiuose:
| Žodis | Vienaskaita (V.) | Daugiskaita (D.) |
|---|---|---|
| Tiltas | Tìltas | Tiltaĩ |
| Brolis | Bròlis | Broliaĩ |
| Liepa | Liẽpa | Liẽpos |
| Drobė | Drõbė | Drõbės |
Kirčio vietos schematinis vaizdas:
Ši schema iliustruoja lietuvių kalbos priegaidžių tipus ir jų realizaciją dvibalsiuose.
tags: #zodis #kotedzas #kirciavimas