Administravimas tai itin sudėtingas, daugiaplanis procesas, suvokiamas materialiuoju, intelektiniu, dvasiniu aspektais. Nagrinėsime šį procesą Žirmūnų būsto pavyzdžiu. Pasirinkta tema įpareigoja išsiaiškinti šio modelio veiksmingumo kriterijus ir naudą.
Šiame straipsnyje aptarsime komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, aptarsime institucijų atsakomybę bei planavimą šioje srityje, apibūdinsime atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožus, savivaldybės institucinę sampratą ir jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Taip pat panagrinėsime atsiskaitymą už suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas ir administravimą, kaip pagrindinį administravimo rodiklį.
Šioms atliekų turėtojų (gyventojų) grupėms, ir šios naudos suvokimas didina pagrindinio Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos principo atsiskaitymo už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas pagal faktinį atliekų kiekį, realizavimą.
Darbo apimtis: darbą sudaro įvadas, 3 skyriai suskirstyti į poskyrius, išvados, rekomendacijos ir pasikliavimai, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, išnagrinėti 87 literatūros šaltiniai.
Svarbūs terminai:
- Daugiabutis namas trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
- Konteinerių aikštelė nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti.
Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Kodifikavus direktyvą 75/442/EEB, Europos Parlamentas ir taryba 2006 m. balandžio 5 d. priėmė bendrąją atliekų direktyvą (2006/12/EB). Perkelus Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvos nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, bendra atliekų apibrėžtis yra išaiškinta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte.
Absoliuti dauguma pavojingų atliekų susidaro gamybos ir verslo įmonėse ir tik nežymi dalis buityje. Deponuotinas (saugotinas) atliekų grupės pagrindinę dalį sudaro radioaktyviosios atliekos tai itin pavojinga atliekų kategorija, kurios tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Lietuvoje radioaktyvusis atliekų šaltinis yra Ignalinos atominė elektrinė.
Nepavojingos atliekos visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Atliekos (mišrios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas vadinamos komunalinėmis atliekomis, už jų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės ir sudaro atskirą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Mišrios komunalinės atliekos atliekų turėtojo neišrūšiuotos komunalinės atliekos. Antrinės žaliavos tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Biodegraduojamos atliekos tai maisto, žaliosios ir kt.
Atliekų apibrėžimas Europos Bendrijos atliekų direktyvoje privalomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar atliekos bus perdirbamos ar šalinamos ir pateiktame Europos atliekų sąraše atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama atsikratymo sąvoka. Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas.
Pagrindiniai principai ir strategijos
Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi. Atliekų (tvarkymo principas) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu. ,,Teršėjas moka" principas atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą ,,teršėjas moka". Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai.
ES direktyvos ir Lietuvos įstatymai
Šiame poskyryje trumpai apžvelgta Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB), o kiti teisės aktai tik paminėti. Atliekų srautas arba specifinis atliekų teisės aktų nuostatos taikomos tik vienam ar kitam atliekų srautui: Alyvos atliekų direktyva (75/439/EEB0, Titano dioksido atliekų direktyva (78/178/EEB), Nuoteks dumblo direktyva (86/276/EEB), Baterijos ir akumuliatoriaus direktyva (91/157/EEB), Pakavimo atliekų direktyva (94/62/EB), Polichlorbifenils (PBC) ir polichlorterfenils (PCT) direktyva (96/59/EB), Eksploatuoti netinkams transporto priemonis direktyva (200/53/EB), Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva (2002/96/EB).
Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB) nustato bendruosius Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principus, sudaro šios politikos pagrindą, rengiami visi kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ir kiti dokumentai. Ši direktyva buvo priimta 2006 m. balandžio 5 d., kodifikavus ET direktyvą 75/442/EEB tai - pagrindinis ES atliekų tvarkymo teisės aktas. Direktyvos dėka buvo suvienodinti atliekų tvarkymo reikalavimai ir veiksmai valstybėse narėse.
Ši direktyva siekiama išvengti bet kokio pakenkimo aplinkai bei numatanti tam reikalingas priemones. Pagal direktyvos reikalavimus atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti privalo gauti už atliekų tvarkymą atsakingos valstybės narės institucijos leidimą. Viss atliekų tvarkytojs veikla turi būti reguliariai tikrinama, jie privalo vykdyti atliekų apskaitą. Direktyvoje dėl atliekų sąvartynų nustatyta, kad valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidoms atliekų kiekį, imasi priemonis, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos.
Valstybės narės gali numatyti specialią elektros ir elektroninės įrangos atliekų grąžinimo tvarką, jei įrangoje nėra pagrindiniu komponentu arba įrangoje yra kitokis negu elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Konstitucija tai pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. Vertingos vietovis apsauga, prisižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinis bei fizinis asmens teises ir pareigas. 23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.
Atliekų tvarkymo įstatymas pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Suformuluoti ir sukonkretinti pagrindiniai su atliekų tvarkymu susiję sąvokų apibrėžimai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principai.
Šis įstatymas nustato Vyriausybės, apskrities viršininkas administracijos, savivaldybės funkcijas, organizuojant atliekų tvarkymą. Šis įstatymas skatina racionalų atliekų medžiaginį ir energetinį išteklių panaudojimą. Atliekų tvarkymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 metais, pakeistos 2003 m. gruodžio 30 d. yra atliekų tvarkymo įstatymo papildymas, kuriame nustatytos detalios atliekų tvarkymo ir kontrolės priemonės.
Šios taisyklės bendrosios nuostatos reglamentuoja atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo bei ženklinimo tvarką. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti. 2007 m. patikslintame plane nustatyta ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas.
Šios savivaldybės, o jau tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, infrastruktūros objektuose t.y. nepavojingų atliekų sąvartynuose, kompostavimo aikštelėse ir pan. iki 2009 m. užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė (teikiama ne mažiau kaip 95 proc. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. iki 2013 m. iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelis gabaritų atliekų aikštelė 50 000 gyventojų ir ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės buvo perkelti direktyvos 96/61/EC Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės galiojanti Europos Sąjungos gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemos nuostats reikalavimai. Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės nustato išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką.
Šias medžiagas, kad būtų sumažintas sąvartynų tūris. Jos nustato kompostavimo sąlygas, nurodo technologines schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybes. Jomis gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys komposto gamyba.
Atliekų tvarkymo procesas ir sistemos bruožai
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.
Atliekų susidarymo (atsiradimo) etapas atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdų kaip jas sutvarkyti. Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos. Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotas, rūšiuotas ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas.
Atliekų šalinimas į sąvartynus vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat šalinamos sąvartyne. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Atliekų apskaitos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,6 mln. tonos atliekų, 1,3 mln. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrių atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
Atliekų tvarkymo hierarchija
Atsižvelgiant į dujų susidarymą, sąvartynuose šalinamos biodegraduojamos atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas. Iki 2010 metų šis atliekų kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc., iki 2013 metų ne daugiau kaip 50 proc., iki 2020 metų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio. Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
Šis įstatymas skatina atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinės žaliavos pagamintiems produktams; koordinuoja šis programas įgyvendinimą. Šioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurios turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Šis įstatymas skatina racionalų atliekų medžiaginį ir energetinį išteklių panaudojimą. Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo planas tikslas suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
Šios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasikliau visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Šis įstatymas reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymą. Statistikos departamento duomenimis 2008 m. Šis įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šis įstatymas apima statinius, ir jų aptarnavimo įmones, organizacijas, tarnybas visumą.
Šis įstatymas užtikrina teisės aktus (programas, sprendimus, įsakymus bei kita) ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose. Įvesti vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą bei organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
Savivaldybės institucinė samprata ir funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje
Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybės institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.
Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatyms nustatyta tvarka...