Lietuvos miškų likimas ir jų apsauga yra nuolatinių diskusijų objektas. Šią savaitę daugiau nei 100 organizacijų ir įmonių, palaikydamos Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ iniciatyvą, kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo LVŽS frakcijos vadovą, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų vadovus, Aplinkos ministrą.
Kreipimesi buvo išdėstyti pasiūlymai Aplinkos ministerijos paruoštam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurių esmė - vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl europinės svarbos teritorijų (NATURA 2000) apsaugos, bet tuo pačiu neaukoti nacionalinių saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių).
Nors yra visos galimybės kompensacijas už NATURA 2000 mokėti iš ES skiriamos paramos, ką sėkmingai įgyvendino Estija, Aplinkos ministerija sugalvojo papildomai kompensuoti miško savininkams ir miško pramonės atstovams, darant nuolaidas kirtimams pačiose jautriausiose nacionalinėse saugomose teritorijose, t.y. siūloma griežtai nebesaugoti šlaitų miškų, gamtinių draustinių ir leisti pagrindinius plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose, ko anksčiau (su retomis išimtis) nebuvo galima daryti.
Dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir galima būtų jam neprieštarauti, laikant, kad tai tik pirmas žingsnis vertingiausių ir natūraliausių miškų išsaugojimo link, tačiau niekada nesutiksime, kad valstybinių parkų ir draustinių dalys, kurios nepatenka į NATURA 2000 tinklą, būtų intensyviau eksploatuojamos, kai tų valstybinių parkų ir draustinių būklė jau dabar yra labai bloga.
Mes laikomės europinės praktikos, kad saugomose teritorijose galėtų vykti tik gamtinę būklę, biologinę įvairovę ir vertingą kraštovaizdį palaikantys kirtimai, bet ne komerciniai miškų ūkio kirtimai, kurie Lietuvoje vykdomi neatsižvelgiant į teritorijos paskirtį.
Taip pat mes nesutinkame su ydingu miškų vertės apskaičiavimu, kai vertinamas tik medienos prieaugis ir medienos pramonės poreikiai ir tik pagal tai nustatoma metinė kirtimo norma, nors pasaulyje visuotinai pripažįstama, kad mediena - tik maža dalis visos miško sukuriamos vertės.
Nežiūrint į dabartinio Miškų įstatymo projekto trūkumus raginame Aplinkos ministeriją nedelsiant šį projektą pateikti LR Seimui, kad patys Seimo nariai, atliepdami visuomenės lūkesčiams, įneštų reikalingus pataisymus.
Dabartinis įstatymo „marinavimas“, daugybę kartų derinant jį su lobistine Miškų ūkio konsultacine taryba, leidžia toliau neatsakingai kirsti saugomas teritorijas ir diskredituoja pačią Aplinkos ministeriją, kurios atstovai žadėjo iki š.m. kovo mėnesio atnešti į Seimą jau su visuomene suderintą įstatymo projektą.
Tuo atveju, jeigu per balandžio mėnesį ministerija nepateiks Seimui savo projekto ir jis toliau bus vilkinamas, prašysime Seimo vadovybės, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas kitas, jau dabar Seime esantis įstatymo projektas, draudžiantis plynus kirtimus visose saugomose teritorijose.
Kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją pasirašė Labanoro klubas, Asociacija „Gyvas miškas“, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos dendrologų draugija, Sąjūdis už Lietuvos miškus, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Latvijos aplinkos apsaugos klubas, Darnaus vystymosi centras, Lietuvos arboristikos centras, Judėjimas „Už gamtą“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Jaunimo asociacija „Žaliasis šilas“, Lietuvos ekobendruomenių asociacija, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Žaliosios politikos institutas, Kultūros idėjų institutas, Asociacija „Klaipėdos žalieji“, Asociacija „Gyvoji planeta“, Lietuvos Jaunimo Ramuva, Atsargos karininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, bendruomenės, sporto klubai, kultūros organizacijos, verslo įmonės, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis.
Kiekvienais metais intensyvėjantys miškų kirtimai Lietuvoje kelia pagrįstų klausimų, ar valstybinės reikšmės miškai, patikėjimo teise valdomi Valstybinių miškų urėdijos, yra Lietuvos visuomenės, ar tik jos dalies (miškininkų ir medienos pramonės atstovų) turtas.
Nustatant medienos kirtimo normą niekada nebūdavo atsižvelgiama į visuomenės poreikius kitoms miško teikiamoms paslaugoms (rekreacija, miško gėrybės ir kt.). Ekologiniai poreikiai taip pat nebuvo patenkinami ir, kai atėjo metas vykdyti europinius įsipareigojimus, praregėta, kad esama miškus apimančių saugomų teritorijų būklė yra tiek bloga, kad tiems įsipareigojimams įvykdyti tenka aukoti ir išlikusius ūkinius bei privačius miškus.
Valstybinė miškų tarnyba neatlieka savo pareigos visapusiškai vertinti Lietuvos miškų vertę ir vietoje to pateikia tik apskaičiavimus, kokius nuostolius patirs medienos pramonės sektorius įvedus daugiau apribojimų.
Ekosistemų paslaugų praradimas, šalies patrauklumo sumažėjimas prarandant natūralų kraštovaizdį, sąlygų bloginimas kitų rūšių verslų bei veiklų, kuriems reikalinga natūrali gamtinė aplinka, vystymui, gyventojų nekilnojamojo turto vertės kritimas ir gyvenimo kokybės bloginimas - vis dar nepatenka į oficialią statistiką jokiais pavidalais, nors tai galėtų įrodyti, kad žala valstybei dėl intensyvios miškų ūkio veiklos yra didesnė nei gaunama nauda.
Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įsteigti NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą, skirtą išskirtinai biologinei įvairovei išsaugoti. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės saugomos teritorijos apima visumą vertybių - ne tik biologinės įvairovės, bet ir ištisų ekosistemų, gamtos ir kultūros paveldo, vertingiausio kraštovaizdžio apsaugą.
Tad NATURA 2000 tinklas su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis persidengia tik iš dalies. Pagal ES reikalavimus buvo įsteigtos NATURA 2000 teritorijos, kurių vienos buvo steigiamos Paukščių direktyvos pagrindu (paukščių apsaugai svarbios teritorijos - PAST), kitos - Buveinių direktyvos pagrindu (buveinių apsaugai svarbios teritorijos).
Tačiau iš pradžių buvo tik preliminariai žinoma, kokios vertingos rūšys ir vertingos buveinės yra šiose NATURA 2000 teritorijose. Buvo reikalinga detali inventorizacija, kad būtų patikslintos NATURA 2000 teritorijų ribos.
Nacionalinė inventorizacija pradėta 2011 metais ir baigta 2014 metais. Inventorizuoti patys vertingiausi (biologinės įvairovės požiūriu) sklypai dėl mums nesuprantamų priežasčių dar penkerius metus neįgavo jokio saugomos teritorijos statuso, leidžiant juos kirsti plynai.
Duomenys apie inventorizuotas europinės svarbos buveinės buvo paskelbti ir viešai prieinami geoportal.lt tinklalapyje, tad miško savininkai ir miškų urėdijos, turėdamos šią informaciją, stengdavosi pirmiausia iškirsti šias teritorijas, kol dar neuždėti apribojimai. Skaudžiausia, kad lygiai taip pat miško kirtėjų taikiniu tapo nacionalinėse saugomose teritorijose (draustiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose) inventorizuotos, bet kol kas be apsaugos statuso esančios europinės svarbos buveinės.
Mes manome, kad tai nusikalstama veikla ir dėl didelės žalos, padarytos valstybei, visuomenės atstovai jau du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kol kas dar neatliko monitoringo, kokia dalis šių inventorizuotų teritorijų jau sunaikinta, bet mes manome, kad plynai iškirsta apie 30 proc., dar apie 20 proc. sugadinta kitais kirtimais, dėl ko šios teritorijos nebeatitinka europinių kriterijų ir nebetinka NATURA 2000 tinklui.
Buveinių direktyva reikalauja saugoti ne visas inventorizuotas buveines, o tik tam tikrą jų procentą (priklausomai nuo rūšies - nuo 20 iki 60 proc.). Jeigu Aplinkos ministerija iš karto po nacionalinės inventorizacijos būtų apsaugojusi inventorizuotas europinės svarbos buveines, jų apsaugai pilnai pakaktų saugomose teritorijose inventorizuoto ploto.
Bet kadangi ir saugomose teritorijose labai daug europinės svarbos buveinių buvo sunaikinta, tai to ploto dabar trūksta ir tenka dalį trūkstamo ploto kompensuoti iš ūkinių ir privačių miškų. Miškininkai ir miško savininkai dėl to pyksta ir stabdo naujo Miškų įstatymo projekto, apribosiančio kirtimus, teikimą LR Seimui.
Visuomenė gi pyksta, kad dėl vilkinamų įstatymų projektų toliau tęsiamas miškų naikinimas saugomose teritorijose. Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl neužbaigto NATURA 2000 tinklo ir jeigu valstybei teks mokėti baudą, ji bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų, t.y. visos visuomenės pinigų, tad visuomenė bus nuskriausta antrą kartą. Maža to, Europos Komisija dažnai taiko praktiką, kad už nevykdomas direktyvas yra sumažinama valstybei skiriama europinė parama. Tokiu būdu tenkinant tik vienos pusės (miško pramonės) interesus nukentės visos kitos valstybės sritys.
Miško savininkų asociacijos skaičiuoja, kokius nuostolius jie patirtų dėl ES direktyvų vykdymo, tačiau pamiršta, kiek milijonų eurų privatus miško sektorius jau gavo europinės paramos pavidalu. Ar būtų buvę geriau, jeigu Lietuva nebūtų įstojusi į ES ir būtų nereikėję vykdyti jos direktyvų?
Nusikalstamas buvo Aplinkos ministerijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimas, dėl kurio dabar tiek triukšmo, bet esame įsitikinę, kad ir pačios miško savininkų, miškininkų bei miško pramonės asociacijos savo lobistine veikla prisidėjo prie to, kad ES direktyvų vykdymas būtų kuo toliau atidedamas.
Europos Komisijos narys Karmenu Vella savo 2019-02-19 atsakyme Lietuvos europarlamentarui Broniui Ropei teigia: „Komisija per dvišalį dialogą gamtos klausimais, surengtą pagal Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai, neseniai kalbėjosi su Lietuvos valdžios institucijomis apie intensyvėjantį medyno kirtimą ir dažniau išduodamus leidimus vykdyti plyną kirtimą Lietuvos miškuose, be kita ko, saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose. Šiame kontekste Komisija pabrėžė: būtina užtikrinti, kad miško kirtimo veikla, kuri gali turėti įtakos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo tikslams „Natura 2000“ teritorijose, būtų tinkamai įvertinta ir vykdoma griežtai laikantis ES gamtos teisės aktuose, konkrečiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, nustatytų sąlygų. Tikimasi, kad nacionalinės administravimo institucijos ir, kai reikia, nacionaliniai teismai užtikrins, kad šių taisyklių būtų laikomasi.
Nors dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas neatliepia visuomenės lūkesčių, kad saugomose teritorijose nebūtų atliekami tokie miško kirtimai, po kurių miškas iškertamas plynai (pagrindiniai plynieji kirtimai ir supaprastinti atvejiniai kirtimai), bet kad nežlugtų šis projektas visai, mes sutinkame su juo, kaip kompromisiniu, jeigu iš dabar galiojančio Miškų įstatymo nebus išbrauktos tam tikros nuostatos, kurių išbraukimą Aplinkos ministerija teikia kaip „kompensaciją“ miško savininkams ir miško pramonės atstovams už padidėsiančius apribojimus inventorizuotose europinės svarbos buveinėse.
Kompensacijos už šių buveinių apsaugą turi būti išmokamos įstatymų nustatyta tvarka ir iš ES paramos, o ne aukojant nacionalines saugomas teritorijas.
Dėl priešerozinių miškų apsaugos. Dabar galiojančiame įstatyme priešeroziniai miškai priskiriami II miškų grupei. Aplinkos ministerija siūlo juos perkelti į III miškų grupę, motyvuodama tuo, kad šlaituose ir taip neleidžiama kirsti miško plynai...
Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?
MIŠKININKYSTĖ AUŠRA BALČIŪNAITĖ
Įžanginis žodis:
- 32:45 Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“
Priedas:
- 1:11:10 Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius. „Kokia yra tikroji miškų vertė“
- 1:32:41 Dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“
DISKUSIJA:
- 1:57:10 Rietavo meras apie tai kaip urėdijų reforma palietė miestelio žmones
- 2:00:30 Rimantas JUREVIČIUS, buvęs Zarasų miškininkas (39 metai stažas)
- 2:13:10 aktorius Giedrius ARBAČIAUSKAS
PRANEŠIMAI 2 DALIS
- 2:37:51 Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas. „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“
- 2:52:45 Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“
- 2:18:12 Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas. „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“
- 3:39:50 Seimo nario Mindaugo PUIDOKO replika
- 3:42:13 Privačių miško savininkų atstovas
- 3:55:54 Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė. Mintys po miškų konferencijos.
Ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?
Jeigu priiminėdami ir derindami valstybinės reikšmės sprendimus vadovautumėmės 7 KARTOMS Į PRIEKĮ PRINCIPU ir jų ateities užtikrinimu, tai aiškiai pamatytumėm kokių sprendimų reikia šiandien.
Šiaurės Lietuvoje, 28 km nuo Šiaulių, 5 km nuo Radviliškio, 49 km nuo Panevėžio, pakeliui į Tytuvėnus ir Raseinius, miškų apsuptyje, kur nuo pavasario iki rudens gausų uogų ir grybų, kur karaliauja paukščiai ir žvėrys, neseniai įsikūrė „Žinėnų sodyba“. Tai pasislėpęs nuo smalsių žvilgsnių 2 ha ramus gamtos kampelis. Medinis-rąstinis namas, kuriame įrengta pobūvių salė, židinys, kondicionierius, pirtis, dušas, terasa, virtuvėlė. Tai vieta švęsti įvairias nedideles šeimos šventes ar tiesiog papramogauti, pailsėti nuostabiame gamtos prieglobstyje, pasimėgaujant pirtelės ar kubilo teikiamais malonumais.
Natura 2000 tinklas