Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis - harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms.
Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Nors aplinkosauga yra aplinkos tvarumo dalis, jis apima kur kas daugiau - jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe. Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams.
Žemės ūkio sektorius laikomas ne tik vienu svarbiausių ekonomikos sektorių, bet ir vienu didžiausių teršėju: pagal išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį pastarąjį lenkia tik energetikos ir transporto sektoriai. Pavyzdžiui, remiantis 2022 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, 2020 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje susidarė 22 proc. visų išmestų ŠESD kiekio, o didžiausią jų dalį sudaro azoto suboksidas (N2O). Žemės ūkio veikla apima itin sudėtingus biologinius ir ekologinius procesus, todėl, priešingai, nei kitose ūkio veiklose, šiame sektoriuje kur kas sunkiau suvaldyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pagal sektorius ES 2018 m.
Žemės ūkio įtaka aplinkai Lietuvoje
Lietuva jau nuo seno garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, net ir šiandien daugiau kaip 50 proc. šalies žemės teritorijos yra naudojama žemės ūkio tikslams. Kartu su modernėjančiu pasauliu keičiasi ir žemės ūkis, o per pastaruosius 50 m. šiame sektoriuje įvykę pokyčiai paspartino aplinkos taršą. Remiantis 2022 m. nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje 2020 m. daugiausia buvo išmesta N2O - 87 proc. viso N2O dujų kiekio ir metano (CH4) - 59 proc. viso CH4 dujų kiekio šalyje.
Didžiausius išmetamo N2O kiekius žemės ūkyje lemia neorganinių azoto trąšų naudojimas ir kitos su žemdirbyste susijusios veiklos. Tuo tarpu CH4 žemės ūkio sektoriuje daugiausia susidaro dėl gyvulininkystės, ypač atrajojančių gyvūnų virškinimo bei mėšlo tvarkymo procesų. Palyginti su kitais sektoriais, žemės ūkyje išskiriama gana nedidelė dalis CO2 - apie 1 proc.
Ūkininkavimo įtaka klimato kaitai daugiausia yra susijusi su transporto naudojimu paruošiant dirvą, sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais, nuimant derlių. Pavyzdžiui, N2O į aplinką patenka iš dirvožemių, t. y. sintetinių ir organinių trąšų, gyvulių mėšlo, liekančio ganyklose, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą patenka ir netiesiogiai - azoto išgaravimo, išplovimo, nutekėjimo būdu. ŠESD koncentraciją aplinkoje taip pat didina gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis didelis kiekis CH4. Tuo tarpu CO2 susidarymą žemės ūkio sektoriuje daugiausia lemia žemės ūkio technikos naudojimas. Žemės ūkyje iš viso sunaudojama apie 20 proc.
Didelę žalą aplinkai ir poveikį klimato kaitai turi trąšų bei pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Naudojant mineralines trąšas pakinta dirvožemio mikroorganizmų rūšių sudėtis, rūgštėja dirvožemis. Rūgščiame dirvožemyje sunkieji metalai lengviau įsisavinami augalų, per kuriuos ir per jais mintančius galvijus patenka į žmogaus organizmą. Dėl intensyvaus trąšų naudojimo žemės ūkyje didėja ir vandens tarša organiniais azoto bei fosforo junginiais.
Ne mažiau žalos aplinkai turi ir pesticidų naudojimas. Nors pesticidai žemės ūkio veikloje sumažina kenkėjų bei ligų daromą žalą, jie yra nuodingi žmogui ir gyvūnijai, taip pat gali užteršti pavojingais teršalais vandens telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį.
Pesticidų naudojimo schema
Ekologinė žemdirbystė – nauda ir galimybės
Sprendimai ir tausojantis ūkininkavimas
Išmetamų ŠESD kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje - svarbi užduotis ne tik siekiant įgyvendinti ES bei kitus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir mažinant bendrąjį aplinkos taršos lygį. Be to, išmetamų ŠESD mažinimas žemės ūkio sektoriuje kartu didina ir ūkinės veiklos konkurencingumą, ūkių finansinę naudą.
Pavyzdžiui, viena iš itin veiksmingų priemonių mažinant išmetamų ŠESD kiekį žemės ūkyje yra laikomas gyvulių organinių atliekų perdirbimas į biodujas, pasitelkus anaerobinio apdorojimo sistemą. Ši anaerobinio apdorojimo sistema, pasižyminti natūraliu organinių medžiagų biologinio irimo procesu be oro, įvairias organines atliekas perdirba į biodujas, kurios vėliau gali būti paverčiamos šiluma ir elektra. Šis procesas leidžia sumažinti išmetamo CH4 kiekį ir kartu gaminti energijos kiekio dalį išgaunamą iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Su gyvulių mėšlu išsiskiriančių ŠESD kiekiui mažinti neretai pasitelkiama ir technologiškai kiek paprastesnė, tačiau taip pat veiksminga priemonė - mėšlidžių uždengimas. Pavyzdžiui, kietojo ir skystojo mėšlo rietuvė ar rezervuaras yra uždengiami šiaudais, durpėmis, plėvele, tentu, betono dangčiu ar kt.
Tuo tarpu siekiant sumažinti N2O išmetimus, žemės ūkyje siūloma vengti neorganinių azoto trąšų naudojimo, mažinant jų normas ar keičiant natūraliomis, didinančiomis organinės anglies kaupimą dirvožemyje. Pavyzdžiui, vadovaujantis Škotijos augalininkystės praktika žiemai yra užsėjamos tarpinės žalienos, kurios pavasarį yra užariamos ir tokiu būdu gaunama natūrali trąša, kartu iš dirvožemio pašalinamas ir azoto perteklius. Šioje šalyje taip pat taikomos sumažintos tręšimo normos, naudojami trąšų skirstytuvai su tiksliais dozatoriais, tręšiama atsižvelgiant į gamtines sąlygas, kruopščiai parenkant trąšų rūšį, teikiant pirmenybę lėto pasklidimo dirvoje trąšoms. Siekiant sumažinti išmetamo ŠESD kiekius, Škotijoje griežtai laikomasi sėjomainos, tradiciniai augalai kaitaliojami su pašariniai kukurūzais, žieminėmis kultūromis.
Žemės ūkyje išmetamo N2O kiekio mažinimo kontekste minimas ir Šiaurės Rytų Ispanijos pavyzdys, kai įprastinę ariminę žemdirbystę nuspręsta pakeisti nearimine. Pastaroji išsiskiria tuo, kad dirva yra neariama arba minimaliai ariama, todėl augalų liekanos pasilieka dirvos paviršiuje padidindamos vandens sulaikymą ir organinės anglies kaupimą.
Tausojantis žemės ūkis - tai valstybės reguliavimo priemonių sistema ekologiniams ūkiams kurti, turint tikslą ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose. Tai susiję su pasėlių struktūros ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normų reglamentavimu, kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymu vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose bei karstiniame regione. Tausojančio žemės ūkio raiška yra ekologiniai ūkiai ir ekologinis ūkininkavimas.
Ekologinis ūkis - tai ūkis, kuriame žemės ūkio produktų gamyba atitinka visus nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Tai ūkis, kuriame nenaudojamos sintetinės mineralinės trąšos ir pesticidai: augalų poreikis maisto medžiagoms tenkinamas iš gamtinių organinių šaltinių, o kovai prieš ligas ir kenkėjus naudojamos natūralios organinės medžiagos ir metodai.
Ekologinis ūkininkavimas - labai patraukli žmonijai koncepcija, nes tai užtikrina maisto saugą ir garantuoja geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau kaip rodo patirtis, tik maža dalis ūkininkų ryžtasi ekologiškai ūkininkauti. Ekologinis ūkininkavimas reikalauja labai aukšto intelektualaus lygio ir didesnių finansinių sąnaudų, todėl kartu yra ir mažiau prieinamas. Todėl tausojančio žemės ūkio privalumų ir perspektyvų idėjų plėtra yra svarbi besimokančiai asmenybei. Tausojančio žemės ūkio idėja svarbi ne tik potencialiam ūkininkui, bet ir vartotojui, kokiais esame kiekvienas iš mūsų. Siekiama, kad mokiniai suprastų maisto grandinės sudedamąją dalį - kaip maistas užauginamas (gamintojas) ir koks jo vaidmuo jų gyvenime.
Žemės ūkio poveikio aplinkai rodikliai Lietuvoje
- Ūkinė veikla yra vykdoma net 52.4 proc. Lietuvos teritorijos.
- Nyksta biologinė įvairovė: per 14 metų kaimo paukščių sumažėjo 22 proc.
- Stiprėja klimato kaita: žemės ūkyje išmetama beveik trečdalis visų šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Pereikvojamas dirvožemis: kasmet nuosekliai mažėja dirvožemio organinė anglis, mažėja dirvožemio derlingumas.
- Vandens tarša: 28 proc. paviršinių vandens telkinių yra stipriai užteršti nitratais.
- Oro tarša: 89 proc. šalyje išmetamo amoniako susidaro žemės ūkyje.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rengia strateginį planą naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) periodui. Šiame plane turi būti numatyti efektyvūs sprendimai šioms aplinkosaugos priemonėms.
Kaimo plėtra ir ūkininkai yra remiami iš BŽUP biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Todėl ši parama turėtų kurti pridėtinę vertę visuomenei ir būti investuojama į darnius ūkininkavimo metodus. Darnus, tausojantis ūkininkavimas yra būtinas nykstančioms rūšims išsaugoti, kovoti su klimato kaita ir aplinkos būklei gerinti.
tags: #zemes #ukio #technika #blogina #gyvenamosios #aplinkos