Pelno mokestis - viena aktualiausių temų verslui. Šis mokestis atspindi įmonės finansinę sėkmę ir yra svarbus planuojant finansus bei prioritetus.
Pelno mokestį moka visi juridiniai asmenys, įsteigti Lietuvoje, taip pat užsienio įmonių nuolatinės buveinės, veikiančios Lietuvoje.
„Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė Anželika Stalmačonokienė paaiškina praktinius aspektus ir primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. „Pelno mokestis - mokestis, kurį įmonės moka nuo apmokestinamojo pelno.
Vyr. buhalterė atkreipia dėmesį, kad ne visos pajamos gali būti apmokestintos, taip pat ne visos išlaidos gali būti visiškai atskaitytos.
Pelno mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, kurį moka juridiniai asmenys Lietuvoje. Nors daugeliui tai atrodo sudėtinga sritis, iš tiesų supratus pagrindinius principus, galima ne tik tinkamai vykdyti prievoles, bet ir optimizuoti mokestinę naštą pasinaudojant įstatymų suteiktomis lengvatomis.
Šiuo metu standartinis tarifas yra 15 %. Nuo 2025 m. jis didės iki 16 %, o nuo 2026 m. - iki 17 %.
Svarbu pažymėti, kad nuo 2025 m. įvedamas apribojimas dėl lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymo, priklausomai nuo jų išmetamo CO2 kiekio. Pavyzdžiui, automobilio, kurio išmetamas CO2 viršija 200 g/km, kainos dalis galės būti atsiskaitoma tik iki 10 000 Eur.
Įmonės pelno mokestį apskaičiuoja pasibaigus finansiniams metams ir pateikia deklaraciją iki kitų metų birželio 15 d.
Jei įmonė yra didesnė, jai gali būti taikoma avansinio pelno mokesčio mokėjimo prievolė. Tai reiškia, kad dalį mokesčio ji moka dar prieš pasibaigiant metams (pagal praėjusių metų rezultatus).
Kas privalo mokėti pelno mokestį?
Pelno mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, kurį moka juridiniai asmenys Lietuvoje. Jį privalo mokėti visi Lietuvos įmonių juridiniai asmenys (UAB, AB, individualios įmonės, bendrijos ir kt.), taip pat užsienio įmonių nuolatinės buveinės, (net jeigu įmonė steigta užsienyje ir jos pelnas gaunamas Lietuvoje).
Tai užtikrina, kad visi, kurie veikia rinkoje ir gauna pelną, dalijasi bendros ekonomikos kūrimo nauda ir palaiko viešąjį sektorių. Šią informaciją patvirtina Lietuvos Finansų ministerija Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas Lietuvoje nėra apmokestinama pelno mokesčiu, o vietoje to yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tai reiškia, jog fiziniai asmenys, kurie nekuria juridinio asmens, bet dirba individualiai, savo pajamas deklaruoja ir apmokestina pagal kitas (paprastesnes ir mažiau administracines) taisykles.
Žemiau esančioje lentelėje galite palyginti skirtingas veiklos formas ir jų apmokestinimą:
| Veiklos forma | Mokestinis statusas | Geriausiai tinka… |
|---|---|---|
| Juridinis asmuo (UAB, AB ir kt.) | Privalo mokėti pelno mokestį (CIT) | Verslui su planuojama plečiama veikla ir investicijomis |
| Individuali veikla (pažyma/liudijas) | Apmokestinamas GPM (Gyventojų pajamų mokestis) | Smulkiam freelanceriui ar paprastoms paslaugoms |
Pelno mokesčio tarifai
Lietuvoje galioja keli pelno mokesčio tarifai, kurie priklauso nuo įmonės dydžio ir statuso (tai suteikia lankstumo ir skatina verslo kūrimą).
- 15 % - standartinis tarifas. Taikomas daugumai įmonių. Šis tarifas Lietuvoje yra vienas konkurencingiausių Europos Sąjungoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. jis didėja iki 16 %.
- 5 % - lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms. Taikomas įmonėms, kurios atitinka šias sąlygas:
- vidutinis darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10,
- metinės pajamos neviršija 300 000 €,
- nėra taikomos MTEP išimtys, arba žemės ūkio kooperatyvams (§5 str. nuostatos).
Taip, pirmaisiais veiklos metais smulkios įmonės, kurios atitinka nustatytas sąlygas, gali naudotis 0 % tarifu. Šis lengvatinis tarifas taikomas ir įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus arba eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Taip pat kooperatinėms bendrovėms, jei daugiau kaip 50% pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos“, - papildo vyr.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. 0% tarifas taikomas naujai įsteigtoms įmonėms pirmuosius metus.
Lengviausias būdas suprasti mokesčių planavimą
Nuo ko skaičiuojamas pelno mokestis?
Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno.
Kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas?
Tai nėra tiesiog visas gautas pelnas, nes prieš jį nustatant iš pajamų atimami leidžiami atskaitymai, t. y. išlaidos, kurios pripažįstamos būtinos įmonės veiklai vykdyti.
Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskiriamos:
- darbo užmokesčio sąnaudos ir su juo susiję mokesčiai,
- transporto, nuomos, ryšių išlaidos,
- reklamos bei rinkodaros kaštai,
- nusidėvėjimas (pvz., ilgalaikio turto),
- palūkanos už paskolas (tam tikrais atvejais ribojamos).
Pavyzdys:
Įmonė per metus gavo 120 000 € pajamų. Jos veiklos sąnaudos (leidžiami atskaitymai) sudarė 90 000 €.
Apmokestinamasis pelnas - 30 000 €.
Jeigu taikomas standartinis 15 % tarifas, pelno mokestis sudarys 4 500 €.
Nuostolių perkėlimas
Įstatymai leidžia verslui perkelti patirtus nuostolius į ateinančius mokestinius laikotarpius.
Tai reiškia, kad jei vienais metais įmonė dirbo nuostolingai, o kitais - gavo pelną, ankstesnių metų nuostoliai gali sumažinti apmokestinamąjį pelną.
Tokia galimybė padeda stabilizuoti mokesčių naštą ir suteikia daugiau lankstumo verslui.
Įmonė gali sumažinti apmokestinamąjį pelną ankstesnių metų nuostoliais, tačiau ne daugiau kaip 70% pelno.
Paramos išlaidos
Įmonė, suteikusi paramą gavėjui, turinčiam paramos gavėjo statusą, gali tokias išlaidas atskaityti dvigubai.
Investiciniai projektai
Įmonė, pradėjusi gaminti naujus produktus, teikti naujas paslaugas, didinti pajėgumus, įdiegti tiekimo procesą arba jį keisti iš esmės, diegti tarptautiniais patentais apsaugotas technologija, gali sumažinti apmokestinamąjį pelną 100% tokių išlaidų suma.
„Įmonės ilgalaikio turto vertė per visą jo tarnavimo laiką palaipsniui patenka į anksčiau minėtas dėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas. O jei įmonė vykdė investicinį projektą, turto vertė pelno mokesčio deklaracijoje gali būti atskaityta dar kartą.
Jei pelno uždirbta mažiau ir visos turto vertės nepavyksta atskaityti iš karto, likusioji dalis perkeliama į kitus metus.
Kada ir kaip mokamas pelno mokestis?
Įmonės kasmet turi pateikti deklaraciją VMI, paprastai iki birželio 15 d. už praėjusius finansinius metus.
Vis svarbesniu klausimu tampa pelno mokesčio harmonizavimas Europos Sąjungoje. Kai kurios šalys taiko mažesnius tarifus, nes siekia pritraukti investuotojus, todėl Lietuva su savo 15 % tarifu laikoma konkurencinga rinka.
Be to, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys leidžia verslui, veikiančiam tarptautiniu mastu, nepermokėti mokesčių užsienyje.
Pelno mokestis - tai ne tik prievolė, bet ir galimybė protingai planuoti verslo finansus. Tvarkinga buhalterija, sąmoningas leidžiamų atskaitymų panaudojimas ir mokestinių lengvatų išmanymas gali ženkliai sumažinti mokestinę naštą.