Žemės ūkio paskirties žemės rinkos apžvalga Lietuvoje

Žemės ūkio paskirties žemės rinka Lietuvoje yra svarbi šalies ekonomikos dalis, turinti įtakos ūkininkų veiklai ir žemės naudojimo efektyvumui. Šiame straipsnyje apžvelgsime žemės ūkio paskirties žemės rinkos tendencijas, kainų dinamiką ir iššūkius, su kuriais susiduria ūkininkai.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Lietuvoje

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos dinamika

Žemės ūkio paskirties žemės rinka 2019 m. buvo pasyvi. Pirkimo-pardavimo sandorių skaičius, palyginti su 2018 m., nedaug pakito, išliko stagnacijos tendencija, kuri tęsiasi porą metų. Įprastą žemės ūkio srityje dirbančių ūkininkų nerimą dėl klimato sąlygų įtakos derliui sustiprino 2019 m.

Registrų centro duomenimis, 2010-2019 m. žemės ūkio paskirties žemės sandorių skaičius stabiliai augo 10-20 proc. iki 2013 m., o šiems pasibaigus buvo fiksuotas beveik 40 proc. siekiantis sandorių skaičiaus kritimas. Sandorių kiekis 2014-2016 m. sumažėjo ir stabilizavosi, tačiau taip ir nepasiekė 2013 m. aukštumų. 2017 m. žemės ūkio paskirties žemės sandorių šiek tiek sumažėjo, o įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui 2018 m. krito beveik 15 proc.

Keletą pastarųjų metų mažėja žemės ūkio paskirties žemės sandorių ir jais įsigyjamos žemės, rinkos pasiūla traukiasi, o žemės paklausa didina kainas.

Teisiniai aspektai

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2020 m. Žemės įstatymo pakeitimo nuostatomis įtvirtinta privačių žemės sklypų savininkų teisė iš valstybės be aukciono pirkti ne didesnius kaip 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Įsiterpusį plotą pirmumo teise gali pirkti jį nuomojantis ar laikinai naudojantis besiribojančio žemės sklypo savininkas.

Viena iš priemonių, galinčių užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės racionalų naudojimą, yra žemės rinkos reguliavimas teisiškai bei ekonomiškai pagrįstomis įstatymų nuostatomis. Teisiškai reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas susiformuoti gyvybingų ūkių žemės valdoms, kuriose didžiąją dalį žemės ploto sudarytų ūkio savininko nuosava žemė. Be to, šios žemės valdos turi būti kompaktiškos, užtikrinančios racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės ūkio gamybos organizavimą.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos

Remiantis ŽŪIKVC ir Registrų centro duomenimis, vidutinė 2019 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 3 959 Eur/ha, o tai 1,77 proc. daugiau negu 2018 m., kai kaina siekė 3 890 Eur/ ha. Lyginant 2019 m. vidutinę ariamosios žemės pirkimo kainą su 2011 m. Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2019 m. siekė 2 533 Eur/ ha, t. y. 7,7 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo fiksuojama 2 352 Eur/ ha kaina. Lyginant 2019 ir 2011 m. Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2019 m. siekė 144 Eur/ha arba 9,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo fiksuojama 131 Eur/ha kaina. Lyginant 2019 ir 2011 m. 2019 m. vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina siekė 93 Eur/ ha, t. y. išliko beveik tokia pati kaip ir 2018 metais (94 Eur/ha).

Remiantis ŽŪIKVC ir Registrų cent ro duomenimis, vidutinė 2021 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 4 667 Eur / ha - 13,1 proc. didesnė nei 2020 m. (4 127 Eur/ ha). Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2021 m. siekė 3 497 Eur/ ha - 23,1 proc. daugiau nei 2020 m. (2 840 Eur/ha). Nuo 2011 m. Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2021 m. siekė 182 Eur/ ha - 18,2 proc. daugiau nei 2020 m. (154 Eur/ ha). Pievų ir ganyklų žemės vidutinė nuomos kaina pernai siekė 137 Eur/ ha - buvo 7 proc. didesnė nei 2020 m. (128 Eur/ha).

Registrų centro ir ŽŪIKVC duomenimis, 2019 m. mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Utenos apskrityje, Visagino savivaldybėje - nuo 970 Eur/ha. Vis dėlto miesto teritorijoje esančių ariamosios žemės sklypų kainos ne visuomet parodo realią situaciją, tad mažiausia kaina tiksliau būtų laikyti Utenos apskrities Zarasų r. savivaldybėje fiksuotą kainą, siekiančią nuo 1 421 Eur/ha.

Derlingų ariamosios žemės sklypų, įvertintų aukščiausiais žemės našumo balais, vidutinės pirkimo kainos siekė nuo 4 600 iki 6 480 Eur/ha. Tokių žemės sklypų daugiausia buvo Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Didžiausiomis vidutinėmis ariamosios žemės nuomos kainomis 2019 m. pasižymėjo tos pačios aukšto žemės našumo Marijampolės, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio apskritys, kur kainos atitinkamai siekė 161, 159, 150 ir 143 Eur/ha.

Registrų centro ir ŽŪIKVC duomenimis, 2021 m. mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Zarasų (1 806 Eur/ha), Varėnos (2 229) ir Šalčininkų (2 283 Eur/ha) rajonų savivaldybėse. Derlingiausios ariamosios žemės sklypų vidutinės pirkimo kainos svyravo nuo 4 944 iki 7 411 Eur/ha. Tokių daugiausia buvo Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse. Savivaldybių lygmeniu didžiausios kainos fiksuotos Šakių (7 411 Eur/ ha), Pasvalio (7 305), Joniškio (7 245) ir Pakruojo (6 366 Eur/ ha) rajonų savivaldybėse.

Didžiausiomis ariamosios žemės vidutinėmis nuomos kainomis 2021 m. išsiskyrė aukštą žemės našumo balą turinčios Jonavos (309 Eur/ha), Pasvalio (211), Joniškio (210), Pakruojo (205), Jurbarko (204) ir žemesnio derlingumo Šilutės (200 Eur/ha) rajonų savivaldybės. Aukšta nuomos kaina buvo Molėtų r. savivaldybėje, kur derlingumas mažas.

Lyginant derlingiausių ir mažiausio produktyvumo ariamosios žemės pirkimo kainas, matyti, kad jos skiriasi apie 4,1 karto. Didžiausios pievų ir ganyklų vidutinės pirkimo kainos 2021 m. vyravo derlingose Joniškio (8 000 Eur/ha), Kauno (6 645), Pasvalio (5 836), Šiaulių (5 118) ir Marijampolės (4 956 Eur/ha) rajonų savivaldybėse.

Ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., augo beveik visose apskrityse. Didžiausias augimas fiksuotas Alytaus, Utenos ir Telšių apskrityse, atitinkamai siekęs 16, 11 ir 9 proc. Marijampolės apskrityje kainos augo beveik 7 proc., Kauno ir Panevėžio apskrityse - apie 3,5 proc. Klaipėdos apskrityje buvo stebimas nedidelis vos 0,8 proc. siekęs kainų augimas, Šiaulių apskrityje kainos išliko stabilios. Vilniaus apskrityje kainos mažėjo 1 proc., Tauragės - net 11 proc.

Praėjusieji metai išskirtiniai tuo, kad ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos didėjo visose Lietuvos apskrityse. Nors šis augimas per pastarąjį dešimtmetį ir nebuvo pats didžiausias, jis fiksuotas visose šalies apskrityse. Labiausiai ariamoji žemė brango Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse, atitinkamai beveik 34, 23 ir 21 procentu. Panevėžio apskrityje kainos augo daugiau nei 13 proc., Šiaulių - daugiau nei 10 proc., Kauno ir Marijampolės - 9 procentais. Tauragės, Alytaus ir Telšių apskrityse kainos kilo mažiau - siekė atitinkamai 6,4, 5,7 ir 5,1 procento.

Ariamosios žemės pirkimo kainos 2015-2021 m. stabiliai didėjo tik Telšių apskrityje - kiekvienais metais nuo 2 iki 14,4 procento. Šiaulių apskrityje ariamoji žemė nebrango tik 2019-aisiais, kai kainos menkai krito. Kitose šalies apskrityse jos keitėsi - tai didėjo, tai mažėjo. Didesni vidutinių ariamosios žemės pirkimo kainų svyravimai 2015-2021 m. fiksuoti Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse. Čia kainos augo nuo 1 iki 34 proc.

Palyginus 2021 m. vidutines ariamosios žemės pirkimo kainas su 2011 m. kainomis, matyti, kad per pastarąjį dešimtmetį jos augo visose apskrityse vidutiniškai 4 kartus. 4-5,1 karto siekiantis augimas fiksuotas Utenos, Marijampolės, Vilniaus, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

Aukščiausios vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos 2021 m. buvo Kauno apskrityje - 200 Eur/ha. Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos, Utenos, Telšių ir Panevėžio apskrityse ariamoji žemė nuomota už 178-189 Eur/ha.

Ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos pernai, palyginti su 2020 m. kainomis, augo visose šalies apskrityse. Labiausiai kainos kilo Utenos apskrityje - kiek daugiau nei 2,1 karto. Ryškus kainų didėjimas fiksuotas Panevėžio, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse - atitinkamai 33, 25 ir 20 procentų. 13-16 proc. nuomos kainos augo Šiaulių, Alytaus, Vilniaus, Kauno ir Telšių apskrityse. Mažiausiai kainos didėjo Marijampolės apskrityje - 8,3 procento.

Pernai ariamosios žemės nuomos kainos augo vidutiniškai 3 kartus, palyginti su 2011 m. kainomis. Jos net 9 kartus didėjo Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Žemės ūkio paskirties žemės kainų pokyčiai 2015-2021 m.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti žemės ūkio paskirties žemės kainų pokyčiai įvairiose apskrityse 2015-2021 m. laikotarpiu.

Ūkininkų perspektyvos ir iššūkiai

Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio paskirties žemės savininkai prieštaringai vertina „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijas. Ūkininkai nuogąstauja dėl Europos žaliojo kurso keliamų „grėsmių“. Baiminasi, kad įgyvendinant strategijas gali būti nueita ne diskusijų su visuomene keliu, bet nustatant mokesčius ar kitus ribojimus, dėl kurių ūkininkams tiesiog neapsimokės verstis viena ar kita veikla. Įgyvendinant Žaliojo kurso gaires, gamybos kaštai gali išaugti. Lietuvos ūkininkai nuogąstauja, kad ES ūkininkų pagaminama produkcija gali būti brangesnė, todėl nekonkurencinga.

Daug žemdirbių kritikos sulaukia iškeltas tikslas iki 2030 metų pasiekti, kad ne mažiau kaip 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Kritikų teigimu, tokio tikslo iškėlimas neparemtas jokiais ekologinių produktų rinkos tyrimais. Nepaisant ūkininkų įžvelgiamų grėsmių, mokslininkų nuomone, ekologinis ūkininkavimas yra viena iš ateities žemės ūkio vystymo sričių.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) 2019 m. duomenimis, 46 proc. Lietuvos ūkininkų amžius buvo 40-65 m., 39 proc. ūkininkų buvo 65 m. ir vyresni, 15 proc. ūkininkų - iki 40 metų. Beveik pusė šalies ūkininkų yra pensinio amžiaus, tad neretai bankai atsisako duoti paskolas ūkiams modernizuoti ir plėsti.

Kasmet mažėjanti derlingos žemės pasiūla lemia žemės ūkių stambėjimą. Be to, smulkiesiems ūkininkams tampa vis sunkiau įsigyti aukšto produktyvumo žemės ūkio paskirties žemės konkurencingomis kainomis. O štai stambieji žemvaldžiai, siekdami padidinti ir sujungti valdomus žemės masyvus, turi daugiau finansinių resursų, todėl gali mokėti brangiau.

Ūkininkavimas Lietuvoje

Žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportas vis dar labai svarbus šalies ekonomikai. 2021 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6,04 mlrd. Eur - 0,63 proc. mažiau nei 2020 metais. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 17,47 proc. viso šalies prekių eksporto, o tai yra 3,7 proc. Bendroji žemės ūkio produkcijos vertė 2021 m., palyginti su 2020 m., augo 4,5 proc. to meto kainomis.

Ūkininkai teigia suprantantys tokį žemės savininkų norą, tačiau sako, kad viskam turi būti ribos, todėl tarp žemdirbių galioja nerašytas susitarimas mokėti vidutines sumas tiek už įsigyjamą, tiek už nuomojamą žemę. Deja, šio susitarimo ne visi paiso.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #rinka